- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- I-3546-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01921-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Rytis Krasauskas, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. J. 2014-03-12 teismui padavė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2014-03-10 sprendimą Nr. (6.5) I-2255; 2) įpareigoti Fondo valdybą išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 d. taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31 (b. l. 1-4).
Pareiškėja nesutinka su jai paskirtos senatvės pensijos dydžio sumažinimu. Mano, kad Fondo valdyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą, kaip pateiktą praleidus 3 metų skundo padavimo terminą, šį terminą skaičiuodama nuo pirmos valstybinės socialinio draudimo pensijos išmokėjimo datos, t.y. 2010 m. sausio mėnesio. Apie tai, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėtos, sužinojo 2012-02-06 Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Apie minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą pareiškėja sužinojo 2012-09-21, t. y. jo paskelbimo dieną, todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas senaties terminas skundui dėl atsakovų sprendimų paduoti. Be to, jei Fondo valdyba laikė, kad šis terminas yra praleistas, jis turėjo būti atnaujintas, įvertinus bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Turėtų būti atsižvelgta į asmenų, turinčių teisę gauti senatvės pensiją, amžių ir teisinio išsilavinimo stoką.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11-14).
Paaiškino, kad pareiškėja, 2013-07-11 kreipdamasi į Fondo valdybą su prašymu įpareigoti Vilniaus skyrių išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį, praleido Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu senatvės pensija pareiškėjai perskaičiuota ir mokėta teisėtai bei pagrįstai. Po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo įstatymas, numatantis VSDFV teritoriniams skyriams pareigą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį nėra priimtas, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Fondo valdybą išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, nėra.
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18-23).
Paaiškino, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. sausio mėn., o į Vilniaus skyrių dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi tik 2013-06-13, t. y. yra praleidusi Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdyba 2014-03-10 sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-07-11 skundo dalį dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Pareiškėjai buvo paaiškinta, jog pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tačiau ji nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu nuo 2005-08-19 paskirta senatvės pensija, kuri nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (adm. byla I-920-643/2014, b. l. 15-18).
Pagal pareiškėjos 2013-06-13 prašymą, kuriuo prašoma pateikti informaciją apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. birželio 26 d. paruošė pažymą Nr. (10.1) 3-77259 apie pareiškėjai apskaičiuotas ir pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas neišmokėtos pensijos sumas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir nurodė, kad išmokėti pensijų nepriemokos dalies nėra teisinio pagrindo (b. l. 24, 25-26).
2013-07-11 pareiškėja padavė skundą Fondo valdybai prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-06-26 sprendimą Nr. (10.1) 3-77259 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai sumažintą pensijos dalį (b. l. 27).
Fondo valdyba 2013 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4801 (toliau – ir 2013-07-17 Sprendimas) paaiškino, kad pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl pareiškėja, kreipdamasi į Fondo valdybą su 2013-07-11 skundu, praleido nustatytą 3 metų terminą ir skundą nagrinėti atsisakė. Nurodė, kad jeigu pareiškėja iki 2013-07-31 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Taip pat pažymėjo, kad nesant priimtų kompensavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų, įpareigoti VSDFV Vilnius skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010-01-01 – 2011-03-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį teisinio pagrindo nėra (b. l. 28-29).
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti 2013 m. birželio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.1)3-77259 ir 2013 m. liepos 17 d. Fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5) I-4801 bei įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jos skundą dėl 2013 m. birželio 26 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo (adm. byla I-920-643/2014, b. l. 1-3, 56-57). Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-920-643/2014, 2014-02-10 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 2013 m. liepos 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. Nr. (6.5) I-4801 ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti iš esmės pareiškėjos R. J. 2013 m. liepos 11 d. skundą dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. birželio 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. nurodytų sprendimų. Pareiškėjos reikalavimą dėl 2013 m. birželio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (10.1)3-77259 panaikinimo teismas paliko nenagrinėtu (adm. byla I-920-643/2014, b. l. 62-66). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja R. J., 2013 m. liepos 11 d. kreipdamasi į Fondo valdybą su skundu dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo jį atlikti veiksmus, nepraleido teisės aktuose numatyto termino apskųsti minėtą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą. Fondo valdyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjos skundą, nepasisakė dėl pareiškėjos skundo iš esmės, nors, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą, įvertinti teritorinio skyriaus skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir duoti atsakymą pareiškėjai, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl skundžiamo 2013 m. birželio 26 d. Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo.
Fondo valdyba, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-10 sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos R. J. 2013-06-13 ir 2013-07-11 prašymus ir 2014-03-10 priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-2255 (b. l. 5-7). Minėtu sprendimu Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos R. J. 2013-06-13 prašymą, 2013-06-13 Vilniaus skyriaus 2013-06-26 rašto Nr. (10.1) 3-77259 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį, panaikino, o kitą dalį paliko nepakeistą. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. ir Fondo vadybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 11 p. nuostatomis, Vilniaus skyrius, kaip sprendimą priėmusi įstaiga, 2013-06-13 gavusi pareiškėjos prašymą išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį, turėjo šios prašymo dalies nenagrinėti ir 5 darbo dienas jį persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Vilniaus skyrius tokių veiksmų neatliko ir 2013-06-26 raštu Nr. (10.1) 3-77259 išnagrinėjęs pareiškėjos 2013-06-13 prašymo dalį dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, viršijo savo kompetenciją. Fondo valdyba konstatavo, kad kita Vilniaus skyriaus 2013-06-26 rašto dalis, kuria pateikta informacija apie pareiškėjos senatvės pensijos mokėjimo teisinį pagrindą ir apie pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos ir mokėtos senatvės pensijos dydžius, yra informacinio pobūdžio ir joje pateikta teisinga informacija. Dėl pareiškėjos 2013-06-13 prašymo dalies išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir 2013-07-11 prašymo, Fondo valdyba ginčijamame sprendimu pasisakė, jog pareiškėja yra praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą skundui dėl Vilniaus skyriaus 2010-01-01 sprendimo mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją, todėl pareiškėjos 2013-06-13 ir 2013-07-11 prašymus dėl 2010-2011 metų laikotarpiu sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo atsisakė nagrinėti, kaip paduotus praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Minėta Fondo valdybos sprendimo dalis motyvuojama tuo, kad apie Vilnius skyriaus sprendimą mokėti pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažintą senatvės pensiją pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Taip pat ginčijamame sprendime pažymėta, kad pareiškėja Fondo valdyba 2013-07-17 sprendime Nr.(6.5)I-4801 pareiškėjai buvo nurodžiusi, kad iki 2013-07-31 ji gali pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau jokių įrodymų ji nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjai sumažintos senatvės pensijos dalį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.. lapkričio 13 d. išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje adm. byloje Nr. AS520-789/2013 išaiškino, jog reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas, kol klausimas nėra iš esmės išnagrinėtas Fondo valdyboje.
Teismas pažymi, kad nors šiuo atveju Fondo valdyba 2014-03-10 sprendimu Nr. (6.5) I-2255 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-06-13 ir 2013-07-11 prašymus dėl 2010-2011 metų laikotarpiu sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kaip paduotus praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminą, tačiau Fondo vadybos pozicija šiuo klausimu yra aiškiai išreikšta - Fondo valdyba 2014-03-10 sprendime Nr. (6.5) I-2255 nurodė, kad įsigaliojus sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos kompensavimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, o 2013 m. liepos 17 d. sprendime Nr. (6.5)I-4801 pažymėjo, kad nesant priimtų kompensavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų, įpareigoti VSDFV Vilnius skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010-01-01 – 2011-03-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį teisinio pagrindo nėra (b. l. 5-7, 28-29).
Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą analogiškų bylų nagrinėjimo praktiką (2014 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. A143-816/2014, 2014 m. gegužės 26 d. nutartis Nr.A502-633/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr.A602-686/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr.A756-811/2014, 2014 m. liepos 2 d. nutartis Nr.AS822-450/2014 ir kt.) laikytina, kad nagrinėjamu atveju, Fondo valdybai konstatavus, jog įsigaliojus sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos kompensavimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, šiuo atveju privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra buvo baigta Fondo valdybai 2014-03-10 priėmus sprendimą Nr. (6.5) I-2255, todėl šiuo atveju pareiškėjai nėra procesinės kliūties inicijuoti ginčą teisme dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.
Teismo vertinimu, Fondo valdyba, ginčijamu sprendimu atsisakydama išnagrinėti pareiškėjos 2013-06-13 ir 2013-07-11 prašymus dėl 2010-2011 metų laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalies, formaliai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo skundui paduoti, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nebuvo atsižvelgia į tas aplinkybes, jog įstatymų leidėjas nebuvo aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų, o dėl klausimo, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas minėtas terminas, aiškiai pasisakyta tik 2013-11-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje adm. byloje Nr. A444-2232/2013. Neįvertinta, kad Laikinojo įstatymo 16 str. buvo įtvirtinti pasiūlymai Vyriausybei dėl įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų, taip pat ir dėl pensijų kompensavimo tvarkos aprašo, tačiau toks teisės aktas dar nebuvo parengtas. Teisės aktų gausa, nevieninga teismų praktika kėlė teisinio neapibrėžtumo situaciją, ir neatsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, be kita ko, ir į pareiškėjos amžių, jos, kaip asmens, neturinčio teisinio išsilavinimo, galimybę efektyviai pasinaudoti savo teisėmis, nepagrįstai buvo konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Fondo valdybos 2014-03-10 sprendimas Nr. (6.5) I-2255 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 5 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą bei asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas. Pastariesiems Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas - iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 str. buvo panaikintas ir neteko galios nuo 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012 m.. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).
Pareiškėjai 2005-08-19 paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas. Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tuo tarpu ginčo dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų nėra, be to, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo susidarė 10 268,26 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 11-14).
Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl prieštaraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, perskaičiuojant jos senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa senatvės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ir tuo pagrindu pareiškėjai iš VSDFV Vilniaus skyriaus priteistina 2973, 89 € (10 268, 26 Lt) senatvės pensijos nepriemoka.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartimi adm. byloje Nr. A143-816/2014, darytina išvada, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos R. J. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-10 sprendimą Nr. (6.5) I-2255.
Priteisti R. J. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2973, 89 € (du tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt trys eurai 89 euro centai) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.
Nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.