- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- eI3-2945-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01056-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. V. P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R-134 (AG-864/04-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti jam 139 Eur turtinės bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Paminėtina, kad kiti pareiškėjo reikalavimai, t. y. panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 4K-8247 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. AG-864/04-2019, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje atsisakyti priimti.
2. Pareiškėjas paaiškina, jog 2018 m. sausio 3 d. jam buvo išrašytas siuntimas pas (duomenys neskelbtini) tyrimui atlikti. Tyrimas buvo atliktas 2018 m. sausio 8 d. Tyrimas turėjo būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (toliau – ir PSDF). Tai pripažįstama ir Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247.
Pareiškėjui nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini), jam buvo atliktas tyrimas, už kurį pareikalauta sumokėti 139 Eur. Klinikos darbuotoja patikino, jog pinigai bus grąžinti klinikai gavus VLK mokėjimą. Pareiškėjui negavus minėtos sumos, šis kreipėsi dėl pinigų grąžinimo, tačiau VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247 tik nurodė, jog pareiškėjas laiku nepasidomėjo teisėmis į PSDF lėšomis kompensuojamą tyrimą. Pareiškėjas šį raštą apskundė LAGK, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu grąžino pareiškėjui skundą nurodydama, jog jam buvo išsiųstas LAGK sprendimas, kurio, pareiškėjo teigimu, jis negavo. Negavus sprendimo, kuriuo buvo nurodyta pašalinti skundo trūkumus, nebuvo galimybės toliau ginti pažeistų teisių.
II
Atsakovė VLK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl LAGK Sprendimo
1. Skundžiamu Sprendimu LAGK, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas per 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime nustatytą 14 dienų terminą nepašalino skundo trūkumų, nusprendė nepriimti pareiškėjo skundo ir grąžino jį pareiškėjui. Atsakovės vertinimu, Sprendimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, jame išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas. 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųstas pareiškėjui jo nurodytu adresu, t. y. tinkamai įteiktas. Per nustatytą terminą pareiškėjas trūkumų nepašalino. Todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėjo argumentas, jog jis minėto sprendimo negavo, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ar objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Nustatyti termino praleidimo priežastis nėra galimybių, o ir pareiškėjas neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą.
Dėl žalos atlyginimo
2. Atsakovė nesutinka, jog yra pagrindas nagrinėti reikalavimą atlyginti žalą, kai LAGK nepriėmė nagrinėti pareiškėjo skundo. Paaiškina, jog VLK tinkamai atsakinėjo į pareiškėjo skundus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. pareiškėjo prašymai dėl jam suteiktos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teisėtumo buvo išsamiai išnagrinėti pagal kompetenciją Kauno teritorinėje ligonių kasoje. Kauno teritorinė ligonių kasa išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų ir pateikė atsakymą. Kauno teritorinė ligonių kasa nustatė, kad pareiškėjas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi neturėdamas siuntimo (tokiu atveju jam negalėjo būti teikiama kompensuojamoji paslauga) ir pasirinko paslaugą gauti ne eilės tvarka – pasinaudojo teise už suteiktą asmens sveikatos priežiūros paslaugą sumokėti savo lėšomis. Sutikimas savo lėšomis sumokėti už tyrimą medicininiuose dokumentuose yra patvirtintas pareiškėjo parašu. Todėl konstatuota, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos nuostatas. VLK, išnagrinėjusi raštus dėl 2018 m. sausio 5 d. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, 2018 m. lapkričio 30 d. raštu paaiškino, kad jo skundus dėl suteiktos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teisėtumo pagal kompetenciją išnagrinėjo Kauno teritorinė ligonių kasa, kartu buvo nurodytos aktualių teisės aktų nuostatos. Į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. raštą VLK atsakė, kad prašymas nenagrinėjamas, nes tuo pačiu klausimu atsakymas jau buvo pateiktas ankstesniuose raštuose, o pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. dar kartą pateikė skundą. VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247 konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra pakartotinis, ir nustačiusi, kad atsakymai į analogiškus prašymus jau yra pateikti, o naujų aplinkybių pareiškėjas nepateikė, skundo nenagrinėjo.
3. Skunde tik deklaratyviai teigiama, kad pareiškėjo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslauga turėjo jam būti suteikta PSDF biudžeto lėšomis, neva todėl jam turi būti atlyginta žala. Skunde nurodyta, kad pareiškėjui „neginčijamai priklauso ligonių kasų apmokami tyrimai“. Tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių paaiškinimų, aplinkybių ar teisės aktų nuostatų skunde nėra pateikta. Priešingai negu teigiama skunde, VLK 2019 m. lapkričio 25 rašte Nr. 4K-8247 nėra pripažinusi, kad pareiškėjui kokia nors asmens sveikatos priežiūros paslauga turėjo būti kompensuota PSDF biudžeto lėšomis. Taip pat minėtame rašte nėra nurodyta, kad pareiškėjas nepagrįstai sumokėjo už asmens sveikatos priežiūros paslaugą. VLK rašte apgailestauja dėl to, kad pareiškėjas laiku nepasidomėjo pacientų teisėmis gauti kompensuojamąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir informuoja, kad VLK neturi teisinio pagrindo priimti kitą sprendimą, nei tą, kuris jau buvo priimtas išnagrinėjus ankstesnius jo prašymus, t. y. kompensuoti suteiktos paslaugos išlaidas. Tarp pareiškėjo išlaidų ir VLK veiksmų (2019 m. lapkričio 25 d. rašto) nėra priežastinio ryšio, pareiškėjo išlaidos yra susijusios su jo paties veiksmais, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
III
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. pateikė skundą VLK, nurodydamas, jog anksčiau yra kreipęsis į VLK dėl 139 Eur grąžinimo už atliktą tyrimą, tačiau jam buvo atsisakoma.
2. VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247 „Dėl jūsų pakartotinio prašymo“ nurodė, jog analogiškus raštus dėl tyrimo kompensavimo VLK specialistai jau yra išnagrinėję ir pateikę atsakymus, o naujų aplinkybių pareiškėjas nepateikė. Rašte apgailestaujama, jog laiku nebuvo pasidomėta pacientų teisėmis į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą tyrimą. VLK ragina pacientus prieš patvirtinant sutikimą mokėti savo lėšomis įsitikinti, ar tikrai pacientas privalo už tokį tyrimą mokėti. Šiuo atveju VLK neturėjo pagrindo pareiškėjui kompensuoti už atliktą tyrimą PSDF biudžeto lėšomis.
3. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą LAGK, kuri 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. AG-864-04/2019 nusprendė nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą nuo sprendimo gavimo dienos pateikti patikslintą skundą – skunde nurodyti konkretų skundžiamą administracinį aktą ar veiksmą ir suformuoti reikalavimą pagal LAGK kompetenciją.
4. 2020 m. vasario 18 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas. Sprendime nurodyta, jog LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas jo nurodytu adresu, o terminas patikslinti skundą yra pasibaigęs. Todėl, vadovaudamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsniu, LAGK nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
IV
1. Byloje ginčas kilo dėl LAGK Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 4 punktą), taip pat dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
2. LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. AG-864-04/2019 nusprendė nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą nuo sprendimo gavimo dienos pateikti patikslintą skundą – skunde nurodyti konkretų skundžiamą administracinį aktą ar veiksmą ir suformuoti reikalavimą pagal LAGK kompetenciją. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje reikalavimą panaikinti LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. AG-864-04/2019 atsisakyta priimti, nes LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. AG-864-04/2019 neskundžiamas, be to, jame, teismo vertinimu, pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyti trūkumai ir terminas jiems pašalinti.
Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotas pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui (aptariamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus, kad LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. AG-864-04/2019 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis paminėtą Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas privalėjo per nustatytą terminą šalinti skundo trūkumus. Ypač pabrėžtina, kad LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųstas pareiškėjui jo nurodytu adresu, t. y. tinkamai įteiktas. Pareiškėjo argumentas, jog jis minėto sprendimo negavo, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ar objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Nustatyti termino praleidimo priežastis nėra galimybių, o ir pareiškėjas neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjas nešalino skundo trūkumų per nustatytą terminą, o LAGK, išlaukusi itin protingą terminą, tik 2020 m. vasario 18 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo pirmojo sprendimo priėmimo, vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, skundą atsisakė priimti ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui. Taigi, skundžiamas Sprendimas yra teisėtai priimtas, pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
3. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 139 Eur turtinės bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-653-520/2020, be kita ko, nustatė: „Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 str. 6 p.). Tai – civilinės teisės institutas, ir – pagal bendrąją taisyklę – ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Išimtis iš šios bendrosios taisyklės yra tuomet, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje, t. y. kuomet ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos.“
Taigi, šios bylos kontekste būtina vertinti, ar viešajai civilinei atsakomybei kilti yra visos trys būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. 1) valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nesant nors vienos būtinosios sąlygos, nėra pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei.
Paminėtina, kad jokie atsakovės atstovės, t. y. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, neteisėti veiksmai šioje byloje nenustatyti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje atsisakyta priimti reikalavimą panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 4K-8247, taigi, vadovaujantis administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, laikytina, kad minėtas sprendimas teisėtas. Dar daugiau, minėtame rašte apgailestaujama, jog laiku nebuvo pasidomėta pacientų teisėmis į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą tyrimą, jame nurodoma, kad šiuo atveju VLK neturėjo pagrindo pareiškėjui kompensuoti už atliktą tyrimą PSDF biudžeto lėšomis (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 2 punktą). Priešingai negu teigiama skunde, VLK 2019 m. lapkričio 25 rašte Nr. 4K-8247 nėra pripažinusi, kad pareiškėjui kokia nors asmens sveikatos priežiūros paslauga turėjo būti kompensuota PSDF biudžeto lėšomis. Taip pat minėtame rašte nėra nurodyta, kad pareiškėjas nepagrįstai sumokėjo už asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Vadinasi, tarp pareiškėjo išlaidų ir VLK veiksmų (2019 m. lapkričio 25 d. rašto) nėra priežastinio ryšio, pareiškėjo išlaidos yra susijusios su jo paties veiksmais, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę žalą (139 Eur) negali būti tenkinamas. Atitinkamai, nesant jokių Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų fakto, nėra teisinio pagrindo priteisti ir neturtinės žalos (200 Eur) atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.