- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1334-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06484-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl teisės kreiptis į teismą užtikrinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę/atsakovės atstovę Lietuvos Respublikos vyriausybę per ne daugiau nei vieną mėnesį nutraukti minimo pažeidimo ir atitinkamai neturtinės žalos man darymą pasirūpinant, jog mano surašytas 2023-07-18 Kaltinamasis aktas atsidurtų Vilniaus apygardos teisme kaip teisingumą vykdančioje institucijoje (kaip ir minėjau, 2023-07-18 Kaltinamąjį aktą aš teikiau Vilniaus apygardos teismui kaip teisingumą vykdančiai institucijai, tačiau 2023-07-18 Kaltinamajam aktui atsidurti Vilniaus apygardos teisme kaip teisingumą vykdančioje institucijoje tiesiog buvo užkirstas kelias). To nepadarius – paskirti ne mažesnę nei 200 000 Eur (du šimtai tūkstančių eurų) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nurodant, kad paskirta bauda privalo būti sumokėta pareiškėjui bei taip pat nurodant, kad susikaupusi bauda privalo būti sumokėta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Jeigu baudos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skirti neįmanoma, tokiu atveju prašau paskirti ne mažesnę nei 200 000 000 Eur (du šimtai milijonų eurų) baudą nurodant, kad paskirta bauda privalo būti sumokėta pareiškėjui; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės/atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo I. L. reikalavimą: įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę/atsakovės atstovę Lietuvos Respublikos vyriausybę per ne daugiau nei vieną mėnesį nutraukti minimo pažeidimo ir atitinkamai neturtinės žalos man darymą pasirūpinant, jog mano surašytas 2023-07-18 Kaltinamasis aktas atsidurtų Vilniaus apygardos teisme kaip teisingumą vykdančioje institucijoje (kaip ir minėjau, 2023-07-18 Kaltinamąjį aktą aš teikiau Vilniaus apygardos teismui kaip teisingumą vykdančiai institucijai, tačiau 2023-07-18 Kaltinamajam aktui atsidurti Vilniaus apygardos teisme kaip teisingumą vykdančioje institucijoje tiesiog buvo užkirstas kelias). To nepadarius – paskirti ne mažesnę nei 200 000 eurų (du šimtai tūkstančių eurų) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nurodant, kad paskirta bauda privalo būti sumokėta pareiškėjui bei taip pat nurodant, kad susikaupusi bauda privalo būti sumokėta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Jeigu baudos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skirti neįmanoma, tokiu atveju prašau paskirti ne mažesnę nei 200 000 000 eurų (du šimtai milijonų eurų) baudą nurodant, kad paskirta bauda privalo būti sumokėta pareiškėjui; nustatyti ieškovui I. L. septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas išaiškino ieškovui, kad nepašalinus trūkumų, ieškinys bus pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas yra baudžiamojo proceso procesinis dokumentas (BPK 23 straipsnis). Kaltinamasis aktas yra surašomas, teikiamas teismui ir teisme nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokie kaltinamieji aktai nėra priimami ir nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl ieškovo reikalavimai ir iš to reikalavimo reiškiami šalutiniai reikalavimai nagrinėtini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reiškia turtinį – 500 000 Eur dydžio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi ir 7 dalimi, už šį reikalavimą, ieškinį reiškiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 4 725 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo. Pažymėjo, kad anot ieškovo, CPK 83 straipsnio esmė ir bendra idėja lemia, jog šiuo atveju žyminis mokestis turi būti nemokamas, tačiau ieškovas konkrečiai nenurodė, kokia šio straipsnio esmė ir bendra idėja. Nurodė, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl teismo atsisakymo priimti ieškovo teikiamą kaltinamąjį aktą, t. y. reikalavimas nėra nei neteisėto nuteisimo, nei dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, nei dėl neteisėto sulaikymo, nei dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, nei dėl neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, nei dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, todėl nėra pagrindo ieškovo atleisti nuo žyminio mokesčio šiuo pagrindu.
5. Teismas taip pat atkreipė ieškovo dėmesį, kad parinkdamas neturtinės žalos dydį teismas privalės įvertinti kokias pasekmes ieškovui sukėlė padaryta žala. Ieškovas nurodo, kad neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, reikšmingumą, rimtumą, išskirtinumą, retumą, situacijos rimtumą, pažeidimą padariusius asmenis bei įvertinęs žalą, kuri ieškovui buvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodo ir neįrodinėja jam padarytos žalos dydžio, nenurodo, kaip ir kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, t. y. ar sukėlė kokias nors pasekmes ir, jei sukėlė, kokias pasekmes sukėlė, kiek laiko tęsėsi pasekmės ir pan. Nurodė, kad šis ieškinio trūkumas šalintinas ieškovui patikslinant ieškinio pagrindą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas (apeliantas) I. L. atskirajame skunde prašo panaikinti 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atsakyta priimti ieškinio dalį ir perduoti tos ieškinio dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo; panaikinti 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria ieškovas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį ir išspręsti klausimą iš esmės atleidžiant ieškovą nuo žyminio mokesčio arba perduoti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovas pažymi, kad BPK šiuo atveju nėra aktualus bei jis prašo įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę/atsakovės atstovę Lietuvos Respublikos vyriausybę pasirūpinti, jog 2023-07-18 Kaltinamasis aktas atsidurtų Vilniaus apygardos teisme kaip teisingumą vykdančioje institucijoje, o tai yra nagrinėtina Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
6.2. Nurodo, kad lieka prie tų pačių ieškinyje nurodytų argumentų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Papildomai pažymi, kad reikalavimas sumokėti žyminį mokestį bylose dėl žalos, atsiradusios dėl visiško teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos atėmimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir rimtumą neabejotinai neteisėtai pasunkina galimybę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir iš esmės yra itin ciniškas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovo reikalavimą ir nustatyti septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Vienas iš jų, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš ieškinio turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę/atsakovės atstovę Lietuvos Respublikos vyriausybę pasirūpinti, jog 2023 m. liepos 18 d. Kaltinamasis aktas atsidurtų Vilniaus apygardos teisme kaip teisingumą vykdančioje institucijoje, o to nepadarius – paskirti baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties, ieškinio ir atskirojo skundo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
11. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 23 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas tiesiogiai įtvirtinta ikiteisminio tyrimo pradėjimo sąlygas, t. y. ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). BPK 168 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindai, priimamo sprendimo įforminimas, bei apskundimo tvarka ir terminai. BPK XVI skyriuje aptariama ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu ir jo perdavimas teismui. Aptartas teisinis reglamentavimas yra imperatyvus, todėl apelianto argumentas, kad BPK nagrinėjamoje byloje yra neaktualus, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamieji aktai nėra tiek priimami, tiek ir nagrinėjami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kaip ir iš to reiškiami šalutiniai reikalavimai. Apeliantas atskirajame skunde teigia priešingai, tačiau šių argumentų niekaip nepagrindžia, nors pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tokia pareiga tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).
12. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-42-178/2017).
13. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šioje byloje jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, o galimai ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu. Atskirajame skunde papildomai nurodė, kad, be kita ko, šiuo atveju jam buvo pasunkina galimybė kreiptis į teismą teisminės gynybos ir reikalavimas mokėti žyminį mokestį šioje byloje yra ciniškas. Pažymėtina, kad kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl teismo atsisakymo priimti ieškovo teikiamą kaltinamąjį aktą, o ne dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų atvejų. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo ieškovo atleisti nuo žyminio mokesčio šiuo pagrindu. CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Apeliantas nenurodė nė vieno įstatyme numatyto kito pagrindo, kuriuo remiantis jis galėtų būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo bei deklaratyviai teigia, kad toks reikalavimas yra ciniškas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK ar kituose įstatymuose nustatytų apelianto atleidimo nuo visiško žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindų. Todėl apelianto prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinyje pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą yra netenkinamas.
14. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė ieškinio reikalavimo atsisakymo priimti ir trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo I. L. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.