- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-200-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15191-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Rita Kisielienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Ieškovas
- Lietuvos draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pratęsti 3 mėnesių terminą pateikti kreditoriaus reikalavimą mirusio skolininko įpėdinei – atsakovei Lietuvos valstybei ir priteisti iš atsakovės 2 217,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas paveldėto turto ribose.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. kovo 8 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Twingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojų civilinę atsakomybę draudėjas V. K. apdraudė pas draudiką (ieškovą); eismo įvykis įvyko dėl automobilio Renault Twingo valdytojo V. K. kaltės; ieškovas dėl eismo įvykio išmokėjo 2 263,12 Eur sumą, kuri susidėjo iš 2 217,00 Eur neremontuotino automobilio VW Sharan likutinės vertės ir 46,12 Eur išlaidų už automobilio VW Sharan transportavimą. Eismo įvykio kaltininkas V. K. atlygino dalį (46,12 Eur) draudimo išmokos. Skolininkas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinį reiškė valstybei kaip skolininko turto paveldėtojai, kadangi kiti įpėdiniai nepriėmė skolininko palikimo, kuris susideda iš 1/8 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, ir automobilio Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas prašė atnaujinti nežymiai (2 mėnesiais) praleistą terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties, tai yra neturint kam šį reikalavimą pareikšti, kai niekas palikimo nėra priėmęs, o valstybė prieš priimant palikimą jau žinojo apie ieškovo reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo kreditoriaus reikalavimui pareikšti. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė dalį palikimo (automobilius), todėl jai tenka pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriumi proporcingai paveldėto turto daliai. Atsakovė nurodė, kad palikėjo turtas susidėjo iš 7 automobilių, tačiau Vilniaus apskrities policijos komisariatas 2018 m. gruodžio mėnesio raštu informavo atsakovę, kad visi automobiliai yra išregistruoti, išskyrus vieną – Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, kas šiuo automobiliu naudojasi, atsakovė neturi. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas apie skolininko (duomenys neskelbtini) mirtį sužinojo 2018 m. sausio 23 d., kai uždaroji akcinė bendrovė „Skolų rizikos sprendimai“ grąžino bylą, tačiau per 3 mėnesių terminą ieškovas valstybei reikalavimo nepareiškė, svarbių priežasčių dėl termino atnaujinimo nenurodė.
4. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime ieškinį prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu:
5.1. atnaujino ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ praleistą 3 mėnesių terminą, skirtą reikalavimui pareikšti po palikėjo V. K. mirties įpėdinei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
5.2. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 2 217,00 Eur skolą ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (2 217,00 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
6. Teismas nurodė, kad terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti yra praleistas nežymiai (apie 3 mėnesius), ieškovas su rašytiniu reikalavimu kreipėsi į valstybę kaip potencialią įpėdinę dar 2018 m. balandžio 27 d.; tuo tarpu valstybės atstovai (tik po to kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir byla buvo sustabdyta iki valstybė pabaigs palikimo priėmimo procedūras) palikimą priėmė po 8-9 mėnesių laikotarpio nuo tada, kai ieškovas informavo valstybę apie kreditoriaus reikalavimą į mirusįjį. Teismas padarė išvadą, kad priešingai nei teigė valstybės atstovai, ne ieškovas, o valstybė elgėsi pasyviai bei delsė pabaigti palikimo priėmimo procedūras; tuo tarpu ieškovo veiksmuose sąmoningo delsimo ar nerūpestingumo (ypač įvertinus tai, kad net ieškinio pateikimo dieną mirusiojo palikimo valstybė nebuvo priėmusi), siekiant informuoti potencialų įpėdinį apie kreditoriaus reikalavimą, nenustatyta. Teismas konstatavo, kad ieškovas terminą pareikšti reikalavimą po V. K. mirties priėmusiai palikimą įpėdinei Lietuvos valstybei praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl ieškovo prašymą dėl praleisto 3 mėnesių termino pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo V. K. įpėdinei – Lietuvos valstybei teismas tenkino ir terminą atnaujino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
7. Teismas nurodė, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad V. K., būdamas neblaivus 2017 m. kovo 8 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu su vairuojama transporto priemone apgadino kitą transporto priemonę, kas yra užfiksuota Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 17 d. nutarime Nr. 10ANH-90781659-17 dėl administracinio nusižengimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad eismo įvykyje nukentėjusio asmens automobilis buvo sugadintas nepataisomai, jo likutinė vertė sudarė 2 217,00 Eur; nukentėjusio eismo įvykio dalyvio automobilio nutempimas kainavo 46,12 Eur plius PVM. Ieškovas, vykdydamas savo kaip transporto priemonės valdytojo (V. K.) civilinės atsakomybės draudiko pareigą sumokėjo 2 263,12 Eur (2 217,00 Eur + 46,12 Eur) draudimo išmoką nukentėjusio asmens draudikui ir pareikalavo regreso tvarka šios sumos iš V. K., kuris (ieškovo patvirtinimu) sumokėjo tik dalį (46,12 Eur). Teismui nustačius, kad V. K. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, teismas nurodė, kad šiam asmeniui kilo įstatyminė pareiga atlyginti jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Atitinkamai po V. K. mirties atsakovei Lietuvos valstybei kaip mirusio skolininko įpėdinei perėjo pastaroji pareiga ieškovui, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. terminas pareikšti finansinius reikalavimus suėjo 2018 m. vasario 3 d., o į teismą ieškovas kreipėsi tik 2018 m. gegužės 18 d., sužinojęs apie V. K. mirtį (mirė (duomenys neskelbtini).) 2018 m. sausio 23 d., kai UAB Skolų rizikos sprendimai regreso tvarka grąžino bylą. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių kodėl praleido terminą finansiniams reikalavimams pareikšti atsakovams. Taigi, teismas neturėjo tenkinti ieškovės reikalavimo pratęsti terminą pateikti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams dėl 2217 Eurų žalos atlyginimo.
8.2. Nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistos sumos 2217,00 Eur iš atsakovės Lietuvos valstybės, nes Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paveldėjo tik 1/8 dalį žemės sklypo, kas sudaro gerokai daugiau nei 1/8 dalį žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės. Taigi, šiuo atžvilgiu tenkinti ieškinį ir priteisti prašomą sumą iš Nacionalinės žemės tarnybos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes tai prieštarautų CK 5.62 str. nuostatoms.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės – Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gegužės 13 d. gavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 8 d. pranešimą apie tai, kad Č. K. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po V. K. 2017 m. lapkričio 3 d. mirties jis priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gegužės 23 d. yra pateikusi atsiliepimą į minėtą pareiškimą ir dokumentus teismui.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
9.1. ieškovas 2018 m. gegužės 29 d. teismui teiktame rašte nurodo, kad atsakovas V. K. mirė (duomenys neskelbtini)., o apie jo mirtį sužinojo 2018 m. sausio 23 d., kai UAB Skolų rizikos sprendimai regreso tvarka grąžino bylą. Terminas pareikšti finansinius reikalavimus galimiems įpėdiniams suėjo 2018 m. vasario 3 d. Ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodo, svarbių priežasčių dėl ko buvo praleistas terminas pareikšti finansinį reikalavimą galimam įpėdiniui valstybei.
9.2. Nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistos sumos 2217,00 Eur ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybinės mokesčių inspekcijos. Pažymi, kad buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatą, dėl mirusiajam V. K. priklausančių transporto priemonių, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškos. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. gruodžio d. raštu Nr. 10-S- informavo, kad pagal centrinio duomenų banko duomenis rašte nurodytos transporto priemonės, išskyrus Mitsubishi Space Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar iki V. K. mirties buvo išregistruotos baigus jas eksploatuoti arba automatiškai išregistruotos negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą. Duomenų, kas naudojasi automobiliu Mitsubishi Space Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi. Eismo įvykių informacinėje sistemoje ir administracinių nusižengimų registre nėra duomenų, kad kažkoks asmuo būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles naudodamas minėtą automobilį. Kyla klausimas iš kokių lėšų VMI prie FM turėtų dengti pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovui 2 217,00 Eur sumą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
10.1. Pateikus pretenzijas skolininkui V. K., buvo gauta 2017-07-11 dalinė žalos atlyginimo įmoka. Nesulaukus 4 mėnesių laikotarpiu kitų žalos atlyginimo įmokų. 2017-10-09 skolos išieškojimas pagal AB Lietuvos draudimas Žalų išieškojimo procedūrą buvo perduotas AB Lietuvos draudimas skolų išieškojimo įmonei UAB Skolų rizikos sprendimai. 2018-01-23 UAB Skolų rizikos sprendimai grąžino regresą bylą, nurodydama, jog skolininkas V. K. mirė. 2018-04-17 AB Lietuvos draudimas užklausė VĮ Testamentų registras dėl įpėdinių, gautos informacijos pagrindu 2018-04-27 buvo pateikta pretenzija Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Taigi, Ieškovė apie skolininko mirtį sužinojo 2018-01-23 iš UAB Skolų rizikos sprendimai bylos grąžinimo akto. Po šios informacijos gavimo ieškovė buvo aktyvi, siekdama įgyvendinti savo, kaip mirusiojo kreditoriaus, teises – kreipėsi į Testamentų registrą, norėdama išsiaiškinti, kas priėmė mirusiojo palikimą. Gavusi informaciją apie tai, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, pradėjo palikimo priėmimo procedūrą po skolininko mirties, kreipėsi tiek į Valstybinę mokesčių inspekciją, tiek į Nacionalinę žemės tarnybą, norėdama neteisminiu būdu išspręsti žalos atlyginimo klausimą, tačiau minėtos institucijos žalos neatlygino.
10.2. Apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentas, jog teismo sprendimas prieštarauja CK 5.62 str. nuostatoms, nes apelianto teigimu priteista skola yra didesnė nei paveldėto turto vertė, yra nepagrįstas. Pažymi, kad 2217 Eur skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos yra priteistos neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
10.3. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo kreipėsi nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinį faktą neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas valstybei, įsigaliojusiu teismo sprendimu nėra pripažintas negaliojančiu, taip pat nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, jog po V. K. mirties yra faktinis jo turto paveldėtojas. Be to, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė tik patvirtina Teismo teiginius, jog valstybė elgėsi pasyviai ir delsė priimti palikimą, nes žinodama apie kitus paveldimo sklypo bendrasavininkus, iki priimdama palikimą nesidomėjo, ar kiti bendrasavininkai išreiškia valią (faktiniais veiksmais) priimti 1/8 dalį žemės sklypo (įrodymų, jog buvo kreiptasi j kitus žemės sklypo bendrasavininkus atsakovė teismui nepateikė).
11. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl praleisto 3 mėnesių termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti
13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio skolininko įpėdiniams, šiuo atveju – valstybei.
14. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau, kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-546/2006). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti/atnaujinti terminą.
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo skolininkas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. R0001997746 informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie turimą reikalavimą į mirusįjį bei paprašė pervesti skolą. Ieškovas 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės kaip mirusiojo įpėdinės paveldėtą skolą. Teismui nustačius, kad niekas nėra priėmęs mirusiojo palikimo (įskaitant ir valstybę), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus baigtos mirusiojo palikimo priėmimo valstybės vardu. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė mirusiojo palikimą, kurį sudarė 7 transporto priemonės. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 2019 m. sausio 14 d. priėmė mirusiojo palikimą, kurį sudarė 1/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas, paaiškėjus, kad mirusiojo palikimą priėmė valstybė. Taigi, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovas ir praleido terminą pareikšti reikalavimą, tačiau šis terminas dėl svarbių priežasčių – ieškovui nebuvo žinomi mirusio skolininko įpėdiniai, o valstybė dar nebuvo priėmusi mirusiojo palikimo. Ieškovas, sužinojęs apie skolininko mirtį ir ieškodamas palikėjo įpėdinių, atliko visas būtinas procedūras – kreipėsi į Testamentų registrą dėl informacijos suteikimo apie skolininko įpėdinius, kreipėsi į atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos dėl palikimo perėjimo valstybei. Tačiau nepaisant to, palikimą valstybė priėmė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pats kreditorius pirmiausiai informavo valstybės atstovą apie galimybę valstybei priimti palikimą, nesant palikėjo įpėdinių, o tai leidžia spręsti, jog pareiškėja tinkamai įgyvendino savo, kaip kreditoriaus teises. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nebuvo pasyvus vykdydamas savo pareigą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio skolininko įpėdiniui, taip pat teisingai sprendė, kad terminas nėra žymiai praleistas ir tuo pagrindu pagrįstai šį terminą atnaujino.
Dėl skolos ieškovui priteisimo
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Todėl valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, ieškinys, kaip minėta, atsakovei Lietuvos valstybei buvo pareikštas tik dėl to, kad niekas nebuvo priėmęs mirusiojo palikimo ir palikimą priimti valstybę įpareigoją įstatymas.
18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas kad, pareiškėjas Č. K. po savo brolio V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), jo palikimą (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj.) priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba paveldėjo šį žemės sklypą pagal Vilniaus 2-ojo notaro biuro išduotą 2018-12-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Šis liudijimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Bent jau teismui tokie duomenys nėra žinomi. Tačiau esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovo mirusio skolininko įpėdinis priėmė palikimą, teismo sprendimas priteisti skolą iš valstybės kaip vienintelės paveldėtojos negali būti laikomas teisėtu ir teisingu. Pažymėtina, jog šioje byloje sprendimo pirmosios instancijos teismo priėmimo metu ši aplinkybė jau galėjo būti teismui žinoma, nes skolininko įpėdinis Č. K. buvo pradėjęs įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo – 2019 m. gegužės 6 d. iniciavo civilinę bylą Vilniaus regiono apylinkės teisme dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti. Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją bei paveldėjimą reglamentuojančias nuostatas, darytina išvada, kad jei mirusio skolininko įpėdinis būtų laiku, t. y. per tris mėnesius priėmęs palikimą, ieškovas ieškinį turėtų reikšti ne valstybei, o šiam įpėdiniui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje būtina skolininko įpėdinį įtraukti į bylą atsakovu.
19. Konstatavus, kad į nagrinėjamą bylą būtina įtraukti naują asmenį, bylos nagrinėjimas dalyje dėl žalos atlyginimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą dalyje dėl žalos priteisimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.