- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-140-932/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01290-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Arūnas Tarutis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotosios atstovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. atstovo advokato Arūno Taručio, Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23900-2022 S. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 (dvylikos) mėnesių terminui dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 27 d., 21.55 val., Švenčionių r. sav., Švenčionyse, Strūnaičio g. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilės neblaivumas (b. l. 9–10).
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. atstovo advokato Arūno Taručio skundas tenkintas, Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotoji atstovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimą be pakeitimų.
3.1. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju buvo pažeisti neblaivumo nustatymo reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2019 m. kovo 25 d. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens blaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 5 punkte bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 nutarime „Dėl transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamosios etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės).
3.2. Apeliantė neginčija skundžiamame nutarime nurodytos išvados, kad gamintojo instrukcijos reikalavimų nesilaikymas gali iškreipti tikrinimo rezultatus, tačiau pabrėžia, kad būtent dėl to ir atliekamas antras patikrinimas alkotesteriu, tai yra, kad stebėdami asmenį pareigūnai galėtų užtikrinti, jog šis tarp pirmo atlikto patikrinimo ir antro nevartojo alkoholinių gėrimų. Šioje byloje tarp pirmo ir antro pūtimo praėjo 18 min, pareigūnai užtikrino, kad asmuo per tą laiką nevartotų alkoholio, vadinasi, gamintojo instrukcijos reikalavimai buvo išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad S. V. nustatytas 0,46 promilės girtumas yra neginčytinas. Vadovaujantis šiuo alkotesterio parodymu ir buvo suformuotas kaltinimas vairuotojui, tai yra inkriminuojant, kad pastarasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilės girtumas.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiek Taisyklių 4 punkte, tiek Aprašo 5.5 punkte yra numatytas laiko tarpas, kuris privalomas tarp dviejų pūtimų (dviejų tikrinimų alkotesteriu), tačiau apeliantas tvirtina, jog Taisyklėse nėra numatyta, kad prieš pirmą tikrinimą privaloma laukti tam tikrą laiko tarpą, ypač kai tas laikas subjektyviai priklauso nuo tikrinamojo, tai yra įvykio vietoje asmuo gali nurodyti bet kokį laiką, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, o po to keisti minėtus parodymus pagal sau tinkamą versiją. Taigi, Institucijos įsitikinimu, tiek Taisyklėse, tiek Apraše vairuotojų neblaivumui nustatyti yra numatyti du tikrinimai, kurie reikalingi, kad nekiltų ginčas dėl alkotesterio instrukcijos pažeidimų, t. y. būtent nuo prietaiso instrukcijos reikalavimų laikymosi priklauso, ar gauti rezultatai yra teisingi. Šiuo atveju alkotesterio Alcotest 6810 instrukcijoje numatyta, kad tikrinamas asmuo, išgėręs alkoholio, privalo palaukti bent 15 minučių. Tarp S. V. tikrinimų alkotesteriu praėjo 18 min, kas patvirtina, kad alkotesterio instrukcijos reikalavimai buvo išlaikyti, tikrinamas asmuo ne mažiau kaip 18 min. nevartojo alkoholio iki antrojo patikrinimo.
3.4. Institucijos teigimu, nėra pagrindo abejoti alkotesterio duomenimis. Ne mažiau kaip 18 min. iki antrojo tikrinimo S. V. nevartojo alkoholio, tuo buvo užtikrinti alkotesterio instrukcijos reikalavimai. Vairuotojas savanoriškai atliko kraujo tyrimą, kur jam buvo nustatytas 0,36 promilės neblaivumas, toks patikrinimas atliktas po 34 min. nuo antrojo pūtimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai praktikoje nurodo, kad alkoholio oksidacijos, tiksliau eliminacijos, iš organizmo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau atliekant alkoholio koncentracijos sumažėjimo skaičiavimus priimta naudotis kraštinėmis alkoholio koncentracijos sumažėjimo per valandą greičio ribomis: nuo 0,1 iki 0,25 promilės. Visi šie duomenys neabejotinai įrodo, kad 2022 rugpjūčio 27 d. S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Atsiliepimas
1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. V. atstovas advokatas Arūnas Tarutis prašo apeliacinį skundą atmesti.
1.1. Atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, prieštaringus parodymus ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju liudytojai negalėjo aiškiai nurodyti ar jie, prieš atlikdami pirmąjį neblaivumo patikrinimą S. V., išsiaiškino aplinkybę prieš kiek laiko S. V. vartojo alkoholį. Teismas teisingai nustatė, kad objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šio veiksmo atlikimą ar neatlikimą, nėra („Body“ kameros nebuvo įjungtos, tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų įrašai neišlikę).
1.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad S. V. alkoholio koncentracija per 17 minučių (tarp pirmojo ir antrojo matavimų) nukrito daugiau nei dvigubai – 0,52 promilės. Paprastai alkoholio koncentracija organizme krenta apie 0,1 – 0,2 promilės per valandą. Akivaizdu, kad S. V. burnos gleivinėse buvo alkoholio likučiai ir pirmojo tikrinimo rezultatai parodė alkoholio koncentraciją burnos gleivinėje. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas teisingai sprendė, kad pirmuoju patikrinimu nustatyti alkoholio matuoklio parodymai galėjo būti iškreipti ir tokiais rezultatais remtis negalima.
1.3. Tolesnėje atsiliepimo dalyje cituojamos Aprašo bei Taisyklių nuostatos, pabrėžiant, kad pareigūnai nesilaikė neblaivumo nustatymo procedūros. Policijos pareigūnai bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikę alkoholio dar prieš nustatydami asmens neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu turėjo paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, ir palaukti atitinkamą alkotesterio instrukcijoje numatytą laiką. Tai reiškia, kad pirmojo neblaivumo patikrinimo metu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais, jais negali būti įrodinėjama asmens kaltė. Pripažinus, kad negalima remtis 2022 m. rugpjūčio 27 d., 21.57 val., atlikto patikrinimo duomenimis, teismas padarė teisingą išvadą, kad S. V. neblaivumą patvirtina tik 2022 m. rugpjūčio 27 d., 22.16 val., rodmenys, kuriais, nesant kito per patikrinimą nustatyto etilo alkoholio koncentracijos dydžio, remtis negalima.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir specialisto išvadoje Nr. T-A 4501/2022(01) esančius duomenis bei nustatė, kad S. V. neblaivumas patikrinimo metu galėjo būti ir 0,39 promilės.
Atsiliepimas
1.5. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į aplinkybę, jog S. V. alternatyviu reikalavimu prašant sutrumpinti terminą, Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė neprieštaraujantis, jog būtų pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis, jeigu teismas spręstų esant tam atitinkamą pagrindą. Tokia Institucijos pozicija yra nebūdinga panašaus pobūdžio bylose. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nuomone, tokia Institucijos pozicija parodo, kad Institucija teismo posėdyje ir pati nebuvo įsitikinusi savo teisumu ir siekė byloje švelninti situaciją.
1.6. Atsiliepime pateiktas prašymas atlyginti 700 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, šias išlaidas pagal jas pagrindžiančius dokumentus prašo priteisti apmokėti iš Institucijos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju liko nepašalinamų abejonių dėl to, ar S. V. neblaivumo laipsnis vairuojant automobilį buvo ne mažesnis nei 0,41 promilės. Apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, pagrįstai nustatė neblaivumo nustatymo procedūros pažeidimus, kurie turi esminės reikšmės sprendžiant dėl konkretaus neblaivumo laipsnio, kas atitinkamai reiškia nesant pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde dėstomais motyvais.
2. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokią aplinkybę patvirtino ir pats S. V., nurodęs, kad prieš važiuodamas išgėrė iš viso dvi skardines alaus. Esamu atveju kyla klausimai dėl to, ar neblaivumo nustatymo procedūra atlikta tinkamai, ar galimi pažeidimai kelia abejonių dėl asmens neblaivumo laipsnio įvykio metu, ar byloje neginčytinai nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis asmeniui vairuojant automobilį.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo pažeistos įrodymų rinkimo taisyklės, Institucija nesiėmė savalaikių veiksmų galimiems neaiškumams pašalinti, dėl to nėra neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. V. vairavo transporto priemonę apsvaigęs, kai nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai išvadai bei konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo aiškiai nustatyti visi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
4. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis, kuris yra ne mažesnis nei 0,41 promilės. Tuo pačiu pažymėtina, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas.
5. Neblaivumo nustatymo tvarka įtvirtinta Taisyklių 4 punkte bei Aprašo 5 punkte. Be to, nustatant asmens neblaivumą turi būti laikomasi ir alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų. Viena iš Aprašo 5 punkte įtvirtintų pareigų – policijos pareigūnas, nustatęs neblaivumo požymius (šiuo atveju jie buvo nustatyti pagal iš burnos sklindantį alkoholio kvapą bei panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių), privalo paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, įvertinti asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir tik tada, laikantis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlikti tikrinimą. Alkoholio iškvėptame ore matuoklio Alcotest 6810 instrukcijoje nurodyta, kad išgėrus alkoholio prieš tikrinimą privalu palaukti bent 15 minučių (b. l. 48).
6. Pirmosios instancijos teismo posėdyje S. V. teigė, kad jį sustabdžiusiems pareigūnams iš karto nurodė ką tik gėręs alaus, t. y. dar nebuvo praėję 15 minučių nuo alkoholio vartojimo. Tuo tarpu patikrą atlikęs pareigūnas V. L. teigė nepamenantis, ar prieš pirmą kartą tikrindamas asmens blaivumą kontaktiniu alkoholio kiekio matuokliu klausė, kada šis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Kartu buvęs kitas pareigūnas T. P. paaiškino, kad sustabdytas vairuotojas teigė, jog prieš 30 min. vartojo alkoholį. Visgi pats S. V. aiškina, kad 30 min. laiko tarpas (šis laiko tarpas nurodytas ir neblaivumo nustatymo akte (b. l. 23)) buvo nuo alkoholio paskutinio vartojimo iki neblaivumo nustatymo akto pildymo, o ne pirmosios patikros. Pabrėžtina, kad patikros procesas nebuvo užfiksuotas nei pareigūnų kameromis, nei tarnybiniame automobilyje esančiomis vaizdo kameromis. Taigi nagrinėjamoje byloje S. V. nurodytos aplinkybės, kad pirmą kartą tikrinant jo neblaivumą alkotesteriu dar nebuvo praėję 15 min. nuo alkoholio vartojimo, lieka nepaneigtos, dėl ko pagrįstai konstatuota, kad pareigūnai nesilaikė Alcotest 6810 instrukcijos reikalavimų bei Aprašo 5.3, 5.4 punktų reikalavimų atliekant pirmąjį tikrinimą alkotesteriu. Tokie instrukcijos, Aprašo pažeidimai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kelia abejonių dėl S. V. tikslaus neblaivumo laipsnio vairuojant automobilį.
7. Institucijos apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareigūnams, prieš atliekant pirmąjį tikrinimą alkotesteriu, nėra numatyta pareiga laukti atitinkamą laiko tarpą. Pabrėžtina, kad Apraše numatyta tvarka įpareigoja policijos pareigūnus, nustačius neblaivumo požymius, paklausti vairuotojo, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį bei laikytis alkotesterio instrukcijoje nurodytų reikalavimų atliekant tikrinimą. Taigi Apraše numatyta tvarka negali būti vertinama atsietai nuo instrukcijos reikalavimų. Alcotest 6810 instrukcijoje numatytas reikalavimas išgėrus alkoholio iki tikrinimo palaukti bent 15 min., siekiant nustatyti tikrąjį apsvaigimo laipsnį, kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. S. V. nurodžius, kad jis tik prieš pradėdamas vairuoti vartojo alkoholį, policijos pareigūnai privalėjo įvertinti šią aplinkybę, išsiaiškinti praėjusį laiko tarpą nuo vartoto alkoholio momento, palaukti kol bus praėję ne mažiau kaip 15 min. ir tik tada atlikti pirmąjį tikrinimą. Dėl to pirmasis tikrinimas alkotesteriu negalėjo būti atliktas 21.57 val. Atlikus pirmąjį tikrinimą pagal nustatytą tvarką, kai būtų praėję bent 15 min. nuo alkoholio vartojimo, antrasis tikrinimas taip pat būtų atliktas ne 22.16 val., o vėlesniu laiku, kadangi Taisyklių 4 bei Aprašo 5.5 punktai numato pareigą tikrinimo metu nustačius ne mažesnę negu 0,41 promilės etilo alkoholio koncentraciją įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlikti pakartotinį tikrinimą.
8. Pastebėtina, kad atlikus pirmąjį tikrinimą buvo nustatytas 0,98 promilės neblaivumo laipsnis. Jau po 19 min. neblaivumo laipsnis buvo daugiau nei 2 kartus mažesnis – 0,46 promilės. Toks ženklus alkotesterio rodmenų pakitimas rodo, kad S. V. prieš pirmąjį tikrinimą išties buvo neseniai vartojęs alkoholį. Kaip minėta, policijos pareigūnams tinkamai atliekant neblaivumo patikrą, pirmasis ir antrasis tikrinimai alkotesteriu būtų atlikti neabejotinai vėliau. Tokioje situacijoje vertinant nustatytos alkoholio koncentracijos pokytį, konkretų neblaivumo laipsnį antrojo tikrinimo metu, taip pat atsižvelgiant į natūralius procesus, dėl kurių iš žmogaus organizmo pasišalina alkoholis, nėra įmanoma nustatyti, ar pareigūnams laikantis neblaivumo nustatymo tvarkos ir laiku atlikus patikrą, būtų nustatytas ne mažesnis negu 0,41 promilės neblaivumas, kuris yra būtinas ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėties požymis. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepašalintas abejones ir neaiškumus vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo atliktas S. V. kraujo tyrimas, kurio mėginys paimtas 2022 m. rugpjūčio 27 d., 22.50 val., ir nustatyta 0,36 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 25). Tuo tarpu S. V. automobilis buvo sustabdytas 21.55 val. Pareigūnams pagal nustatytus reikalavimus atliekant patikrą alkotesteriu, antrojo tikrinimo laikas būtų labiau priartėjęs prie kraujo mėginio paėmimo laiko, kai tuo metu alkoholio koncentracija S. V. kraujyje jau neviršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos ribos. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatyti neblaivumo patikros pažeidimai neleidžia neginčytinai patvirtinti, jog vairuodamas transporto priemonę S. V. buvo neblaivus, kai neblaivumo laipsnis buvo ne mažesnis nei 0,41 promilės, dėl to tenkinti Institucijos apeliacinį skundą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą nėra jokio pagrindo.
10. Atstovas advokatas Arūnas Tarutis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė netenkinti Institucijos apeliacinio skundo ir priteisti S. V. patirtas 700 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kartu buvo pateikta ir sąskaita už teisines paslaugas su suteiktų teisinių paslaugų aprašymu (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) bei bankinio pavedimo patvirtinimas (b. l. 154, 156), tačiau nenurodyta, kiek darbo valandų truko atsiliepimo parengimas. Atstovo prašymas pagrįstas ANK 666 straipsnio nuostatomis, todėl S. V. turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Tačiau čia pažymėtina, kad S. V. atstovas advokatas dalyvavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visa bylos medžiaga buvo žinoma, o pateiktas atsiliepimas savo turiniu yra iš esmės analogiškas ankstesnėje proceso stadijoje teikto skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo argumentams, todėl didesnių darbo bei laiko sąnaudų rengiant atsiliepimą nebuvo patirta. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti suma S. V. dėl patirtų išlaidų apeliacinio proceso metu yra pernelyg didelė, neproporcinga, todėl prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant 150 Eur advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotosios atstovės I. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Priteisti S. V. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų iš valstybės advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.