- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- 1-465-668/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- P. Š.
- Nukentėjusysis
- S. V., R. Š.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.3.1Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
ekspertui D. T.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) vedęs, pensininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, BK 137 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės
P. Š. 2022 m. liepos 30 d. apie 19.00 val. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, žodinio konflikto metu, dešinėje rankoje laikydamas armatūrą, šia ranka tyčia stipriai sugriebė S. V. už kairės rankos žasto, o kaire ranka sugriebė S. V. už dešinės rankos žasto-peties srities bei ją pastūmė, todėl S. V. pargriuvo ant žemės, tokiu būdu smurtaudamas P. Š. padarė nukentėjusiajai S. V. kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas kairėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, sukėlusias jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat, P. Š. 2021 m. liepos 10 d. apie 20.55 val. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusios R. Š. sveikatą, siekdamas įdegti šašlykinėje esančias anglis, nesilaikydamas įprastų atsargumo reikalavimų, iš plastikinio butelio ant šašlykinėje buvusių prigesusių anglių pylė jų uždegimui neskirtą degią cheminę medžiagą – vaitspiritą, dėl ko iš šašlykinės staiga kilo ugnies pliūpsnis, nuo kurio užsidegė pro šalį ėjusios R. Š. drabužiai, o dėl patirto veido, kaklo, dešinio peties rankos, krūtinės, abiejų plaštakų terminio nudegimo, apėmusio 30 procentų bendro kūno paviršiaus R. Š. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis P. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neprisipažino kaltu ir parodė, jog 2022 m. liepos 30 d. buvo savo kieme prie garažo ir drožinėjo medžio dirbinius. Į pagalbinį pastatą, kurio antrame aukšte buvo jo žmonos L. Š. siuvimo studija, atėjo jos dukra S. V.. Paskui ją atbėgo jos šuo. Kaltinamasis pradėjo gaudyti šunį, kad negąsdintų ir neužpultų aptvare laikomų povų, todėl paėmė plastikinę langų stiklajuostę ir bandė išvaryti šunį, bet bėgdamas užkliuvo ir nukrito. Tuo metu S. ir žmona iš antro aukšto pamatė, kad jis vejasi šunį. S. V. atbėgo į lauką ginti savo šuns, prasidėjo žodinis konfliktas. S. jį vadino visokiais žodžiais, jis S. paėmė už rankos žasto, liepė pasiimti šunį ir eiti, tada atbėgo žmona L. Š. ir apkabinus S., bandė išskirti, kad baigtų konfliktą, po kiek laiko atbėgo J. V., kuris gynė savo žmoną. Su S. vyru jokio kontakto nebuvo, tik žodinis konfliktas, o L. Š. bandė raminti. Tuo konfliktas užsibaigė. Kaltinamasis grįžo namo, žmona nuėjo su S.. Kaltinamojo teigimu, dėl jo veiksmų suimant S. V. už rankos žasto, negalėjo atsirasti kraujosruvos. Neprisiminė, ar S. V. suėmė už rūbų, ar už rankos.
Dėl kaltinimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad dėl šio įvykio teisme buvo susitaikęs su nukentėjusiąja R. Š., kuri jam atleido.
Nukentėjusioji S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną vakare ją pasikvietė mama pas save į siuvimo studiją, kuri yra antrame pagalbinio pastato aukšte. Būnant pas mamą, per prastai uždarytus vartus atbėgo šuo, tuo metu ji su mama siuvo, kai išgirdo cypiant šunį tada pamatė, kad P. Š. su pagaliu vejasi jos šunį. P. Š. paleido pagalį, ji tuo metu išgirdo šunį cyptelint, taip suprato, kad su pagaliu sudavė šuniui. Ji atėjo į kiemą, po to atėjo jos mama, todėl mama nematė konflikto pradžios, kai jis rėkė, kodėl ji vaikšto pas jos mamą ir jis vijo ją lauk iš kiemo. Tuo metu nukentėjusioji pamatė, kad P. Š. turi armatūrą, kuria užsimojo. Nukentėjusioji paklausė, ar jis trenks jai, tada jis jai stipriai griebė už rankos, stipriai stumdamas link tvoros, ji apsisuko ir suklupo, nukrito ant savo kojos. Ji atsistojo ir žiūrėjo į kaltinamąjį, net nesuprato tuo metu, kur jai skauda, tada atbėgo mama ir jos vyras, pradėjo ją raminti, ji nubėgo link namo, pasigavo pabėgusį šunį. Konflikto niekas nenorėjo plėtoti, išėjo iš kiemo, grįžusi namo pastebėjo, kad skauda ranką, taip pat pamatė mėlynę ant rankos ir kojos. Kaltinamasis jai netrenkė į koją, gali būti, kad trenkėsi į kaltinamojo rankose turėtą armatūrą ir užsigavo. Kaltinamasis ją griebė, sakydamas, kad išeitų iš kiemo. Ji iš pradžių norėjo, kad kaltinamasis atsiprašytų, tačiau jis neatsiprašė. Įvykio dieną į policiją nesikreipė.
Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė įvykio dalį, kadangi išgirdęs konfliktą atėjo į lauką vėliau, nes jis buvo savo namuose antrame aukšte. Išgirdęs triukšmą, keiksmus, pažiūrėjo pro langą ir pamatė kaltinamąjį su armatūra rankose. Matė, kai jo žmoną kaltinamasis griebė ir pastūmė ir ji susvyravo. Jis nubėgo laiptais į kiemą, atbėgęs pas kaltinamąjį į kiemą, jie buvo vienas priešais kitą, nes jis bėgo gelbėti žmonos, nes kaltinamasis agresyviai elgėsi, todėl jis tarp jų atsistojo. Konfliktas po apsistumdymo vyko žodinis, po to, jis pasiėmė savo šunį ir su žmona išėjo. Kaltinamasis žmonos neatsiprašė, nors suteikė tokią galimybę. Po įvykio žmonai ant kairio žasto, ant abiejų rankų buvo įspaudas nuo sugriebimo bei ant kojos apvali mėlynė.
Ekspertas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvadoje nurodytos poodinės kraujosruvos padarytos galimai kietu buku daiktu, konkrečiu atveju neatsipinti detalesnių savybių, jeigu vertinat kariame žaste, jos nedidelės. Jos nedidelio dydžio, neatmetama galimybė, kad kieto buko daikto paviršius ribotas. Nulipinėjant nuo sunkaus dangčio galėjo būti nubrozdinimas. Eksperto išvadoje tik įvardijami sužalojimai susiję su įvykiu, tai poodines kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje.
Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. V. atėjo į jos studiją, esančią ūkiniame pastate ir nerukus išgirdo kieme triukšmą. Pro langą pamatė, kad P. Š. laikė rankose stiklajuostę, užkliuvo ir pargriuvo, nes vaikė šunį. Ateidama į studiją uždengdavo dangtį, kad nepabėgtų jų name gyvenančių ukrainiečių šeimos katinas. Dangtis padarytas iš storos plokštės, apie 1 metro pločio, ilgio 1,5 metro. Ji, pamačiusi P. Š. kieme lakstantį, greitai su pulteliu atidarinėjo elektros varikliu pakeliamą dangtį, bet S. nelaukė, pakėlė dangtį ranka ir prasprūdo pro tarpą. Dangtis nukrito, bet liudytoja laukė kol dangtis pasikels 90 laipsnių kampu. Ji išbėgo pro terasą ir atbėgo į kiemą, kieme išgirdo triukšmą. S. stovėjo prie terasos su P. Š. ir jie žodžiavosi, P. Š. jai liepė eiti iš jo kiemo. Ji sakė S. baigti konfliktą, po 2 min., atbėgo S. vyras J. V., tada S. pasakė P. Š., kad tu mane stūmei, aš tave į kalėjimą pasodinsiu, tau ten laikas. Tada J. V. pasakė, tu mano žmoną stūmei. P. paėmė armatūrą, J. pradėjo rėkti, ji stojo raminti. S. rėkė, kad pareiškimą parašys, kad jo laukia kalėjimas. Ji iš kiemo kartu su S. ir J. grįžo į namus, tada S. pasakė, kad jai P. Š. padarė mėlynes, ji nusirengė viršutinį drabužį ir ji pamatė žaste ir ant dešinės kojos mėlynę. Pateis kontakto dukros su P. Š. nematė, nes tuo metu buvo daugiau emocijų ir riksmo. S. sakė, kad P. ją griebė, bet ji girdėjo tik, kad S. šaukė.
Nukentėjusioji R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pasilieka prie ankstesnių duotų parodymų, dėl ko kaltinamasis prisipažino kaltu ir jie susitaikė. Dabartinio įvykio su kaltinamuoju ji negalinti komentuoti, kadangi jame nedalyvavo.
Iš 2021 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1421/2021 (02) matyti, kad R. Š. konstatuota veido, kaklo, dešinio peties, rankos, krūtinės, abiejų plaštakų terminis nudegimas, apimąs 30 procentų bendro kūno paviršiaus. Sužalojimas galėjo būti padarytas trauminio poveikio metu, aukštos temperatūros poveikyje, kuo galėjo būti liepsna. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. liepos 10 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu metu. Veido, kaklo, dešinio peties, rankos, krūtinės, abiejų plaštakų terminis nudegimas, apimąs 30 procentų bendro kūno paviršiaus atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 79-81).
Iš 2021 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas plastikinis butelis su etikete ,,Vaitspiritas“, baltos spalvos apdegusi medžiaga (1 t., b. l. 30-42).
Iš 2021 m. gruodžio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai skaidraus plastiko butelis, 1 l talpos, tuščias, užsuktas raudonos spalvos kamšteliu, ant butelio yra etiketė melsvos spalvos su užrašais: ,,VAITSPIRITAS WHITE SPIRIT“. Pirminis benzinas(nafta), hidronusierintas sunkusis, ,,PAVOJINGA“, ,,Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, žiežirbų, atviros liepsnos, karštų paviršių..“. Ant etiketės nupiešti įspėjamieji ženklai. Apdegęs baltos spalvos audinys. Matyti dalis sijono, nėrinių. Dalis audinio išsilydę, apdegę, pajuodę. Audinys sulipęs į gniužulą, tempiant plyšta (1 t., b. l. 44-49).
Iš 2021 m. liepos 10 d. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aktu dėl kilusio gaisro, iš kurio matyti, kad gaisro kilimo priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi (1 t., b. l. 43).
Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. nukentėjusiosios S. V. protokolo-pareiškimo kuriame nurodyta, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme tarp jos ir mamos vyro P. Š., kuris nėra jos tėvas ir kartu su ja negyvena, kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji atėjo pas savo mamą ir paskui ją atbėgo jos auginamas šuo, tačiau kada šuo atėjo ji nežino, nes ji jo kartu nesivedė, galbūt prasmuko pro vartelius. Įėjusi į kiemą ji nuėjo į namo vidų. Tada būdama namuose išgirdo kaip cypia šuo, priėjusi prie lango pamatė, kaip P. Š. su lazda muša jos šunį, kuris buvo jo kieme, ir tada išbėgo ginti šuns. Pribėgusi prie šuns matė, kad P. Š. stovėjo prie šuns ir rankoje laikė lazdą. Ji jam pasakė, kad jis nemuštų šuns. P. Š. pasakė, kad šuo nubėgo, tada jis priėjo prie jos, stipriai ją sugriebė viena ranka už kairio žasto, ant kurio atsirado kraujosruva, o kita ranka už dešinio peties, ir ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir susižalojo kairę koją, ant kurios šlaunies atsirado kraujosruva. Dėl P. Š. elgesio patyrė fizinį skausmą. Nori, kad asmuo būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 15-24) .
Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-32).
Iš 2022 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1549/2022 (02) matyti, kad S. V. nustatyta: kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos kairėje šlaunyje, kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2022 m. liepos 30 d.). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 83-84).
Iš 2022 m. lapkričio 25 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. V. pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuoti sužalojimai (1 t., b. l. 115-118).
Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matytu, kad nukentėjusioji S. V. pateikė kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 119-124).
Iš 2022 m. lapkričio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas S. V. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu. Atidarius DVR+R diską matomas vaizdo ir garso įrašas 20220730_195611, kurį atidarius matomas vaizdas iš viršaus į toliau esantis kiemas, kuriame stovi namas. Prieš namą matoma veja ir segmentinė tvora su vartais. Prie tvoros matoma vaikštanti moteris, už tvoros laksto du šunys, ant vejos matomi trijų žmonių siluetai. Atliekami žmonių veiksmai gerai nesimato dėl į kamerą patenkančių saulės spindulių. Vaizdo įraše girdimi balsai: I vyras, kas čia per nesąmonė. Moteris, J., einam, (toliau žodis nesuprantamas) eik J.. I vyras, išprotėjai, seni tu. II vyras, hha jauniklis (necenzūrinis žodis) asilo... I vyras, neaiškink gerai. II vyras, asilo (toliau žodis nesuprantamas). Matoma, kaip moteris nuo vartų ateina link minėtų ant vejos esamų trijų žmonių. I vyras, aš dar ne, aš dar nestūmiau nė vieno žmogaus dėl tokios kvailos priežasties, tokios nebuvo priežasties. II vyras, kodėl (necenzūrinis žodis) (šaukia). Vaizdo įrašo pabaiga. Trukmė 0 min. 16 sek. (1 t., b. l. 125-127).
Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2022 m. rugpjūčio 1 d. skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) garso įrašas. Jame užfiksuota, kaip S. V. praneša, kad savaitgalį (šeštadienį) buitinio konflikto metu namo kieme patėvis bandė sužaloti, sumušti jos šunį, o jai įėjus ją apstumdė ir apkumščiavo. Grasinimai iš šio asmens ne pirmą kartą, nori apsisaugoti. Po susidūrino liko mėlynes ant jos kūno, jos padarytos patėvio, kuris ją stumdė ir pargriovė. Taip pat paaiškino, kad konfliktas kilo dėl jos palaido šuniuko, kuris išsprūdo pro vartus paskui ją. S. V. teigė, kad mėlynės liko ant rankos ir ant kojos, nes ją griebė, purtė ir po to pargriovė, ir ji net nežino, į ką susimušė koją (1 t., b. l. 130-133).
Iš 2022 m. gruodžio 8 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašai. Atidarius vaizdo įrašą 2022_0801_130345_001, matoma, kaip pareigūnai pasikviečia pranešėją S. į tarnybinį automobilį, kad ji papasakotų apie įvykį. Moteris pasakoja, kad jos kaimynas yra nemalonus žmogus, motinos vyras (patėvis), kuris jos neaugino. Užvakar moteris ėjo į svečius pas motiną ir pro vartelius paskui prasispraudęs įbėgo jos šuo. Toliau moteris nurodo, kad išgirdo cypsintį šunį ir pastebėjo, kad su pagaliu daužo, todėl bėgo ginti šuns, o minėtas patėvis ant jos pradėjo kriokt, rėkt, purtyt, nuvertė mane, taip pat nurodo su ranka, kad ant kairės rankos ir kojos turi mėlynę. Moteris nurodo, kad toks teroras vyksta ne pirmą kartą ir trūko kantrybė, todėl nori rašyti pareiškimą. Toliau moteris nurodo, kad ėjo į svečius pas mamą, o ne pas patėvį, ir jei būtų patėvis normalus žmogus, būtų tiesiog pasakęs pasiimti šunį, kuris prasprūdo pro vartelius, o ne lakstytų. Moteris nurodo, kad patėvis bėgdamas persivertė, ji neleido vaikytis šuniuko, todėl patėvis žodžiu užsipuolė ją, šaukė, ko čia vaikštai. Pareigūnei pasiteiravus, ar patėvis pranešėjai sudavė smūgį, moteris nurodo, kad patėvis atbėgo su armatūra rankoje, norėjo suduoti, bet susilaikė ir tuomet griebė. Moteris vaizduoja, kurioje vietoje ją sugriebė ir parodo ant kairės rankos likusią mėlynę. Toliau nurodo, kad parvertė ją ir turi mėlynę ant kairės kojos. Toliau pareigūnai nurodo, kad reikės rašyti pareiškimą ir bus pradėta baudžiamoji byla. Taip pat pareigūnai pasiteirauja, kas dar matė įvykį, moteris nurodo, kad vyras matė per langą ir iškart atbėgo, matė senelis, kuris yra 94 metų, todėl sunku pasakyti kaip jam atrodė tai. Toliau nurodo, kad įvykio dalį matė mama. Toliau moteris nurodo, kad konfliktas vyko ant šitos pievelės prie akmenų. Moteris pasakoja, kad įvykio dieną policijos nekvietė, nes parėjusi nusiramino ir vakare prausdamasi pamatė, kad jai iškilo mėlynės ir pradėjo skaudėti, o vyras paragino kreiptis į policiją. Moteris nurodo, kad patėvis yra teistas ir be galo konfliktiškas žmogus. Vaizdo įrašo pabaiga, trukmė 05 min. 02 sek. Atidarius vaizdo įrašą 2022_0801_130845_002, matomas pirmojo įrašo tęsinys, moteris pasakoja, kad jos patėvis neauklėjo, motina susituokė su patėviu, kai moteris jau buvo suaugusi. Toliau nurodo, kad iš patėvio nusipirko žemės gabaliuką ir vėliau atsitvėrė tvora, kad nelakstytų šunys ir būtų kuo mažiau kontakto su patėviu. Toliau girdima, kaip prie tarnybinio automobilio priėjęs vyras pradeda kalbėti ir nurodo, kad čia gyvena podukra, atėjo su šunimi, o jis laiko povus ir triušį. Šuo puolė, o jis sėdėjo prie garažo ir drožinėjo. Šuo puldamas išgąsdino triušį ir povą, povas net atsitrenkė į tinklą, kai skrido išsigandęs, todėl norėjo išvaryti tą šunį. Vyras nurodo, kad nori, jog būtų podukrai išaiškinta, kad šuo negali ateiti pas jį į kiemą. Vyras nurodo, kad jei jis negali uždrausti eiti ir bendrauti su motina, tai nori uždrausti bent ateiti su šunimi. Vaizdo įrašo pabaiga, trukmė 5 min. 00 sek. Atidarius vaizdo įrašą 2022_0801_131344_003 vyras toliau pasakoja, kad jis norėjo išvaryti šunį ir jį atėjusi podukra iškeikė, tada jis nurodė, kad nenori bendrauti ir paėmęs už pečių apsuko ir nurodė išeiti. Toliau pasakoja apie sklypo riboženklius ir kitus su ikiteisminiu tyrimu nesusijusius dalykus. Toliau pareigūnai tęsė pokalbį su moterimi, pasiteiravo, ar patėvis prašė išeiti iš sklypo, moteris nurodė, kad ne, jis tik šiuo metu gražiai pasakoja, o iš tikrųjų buvo kriokimas. Moteris nurodo, kad būdama pas mamą per langą išgirdo ir pamatė, kaip patėvis su lazda tranko šunį, todėl nuėjo ir įvyko konfliktas. Jei nebūtų trankęs, nebūtų įvykęs konfliktas, būtų susirinkusi šunį ir išėjusi. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo trukmė - 5 min. 00 sek. (1 t., b. l. 136-138).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad P. Š. 2022 m. liepos 30 d. apie 19.00 val. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijoje, žodinio konflikto metu, dešinėje rankoje laikydamas armatūrą, šia ranka tyčia stipriai sugriebė S. V. už kairės rankos žasto, o kaire ranka sugriebė S. V. už dešinės rankos žasto-peties srities bei ją pastūmė, tokiu būdu S. V. pargriuvo ant žemės, taip smurtaudamas P. Š. padarė nukentėjusiajai S. V. kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas kairėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, sukėlusias jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino, teisme nurodė, kad nuo jo suėmimo S. V. už rankos žasto negalėjo atsirasti kraujosrūvos. Neprisiminė, ar S. V. suėmė už rūbų, ar už rankos, tačiau kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios S. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad kaltinamasis jai sugriebė už rankos žasto turėdamas rankose armatūrą ir, kad ji nuo suėmimo apsisuko ir nukrito, todėl atsirado kraujosrūvos. Šias aplinkybes patvirtina specialisto išvados duomenys. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2022 m. liepos 30 d.). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Teiginiai, kad tokios kraujosrūvos nuo kaltinamojo veiksmų negalėjo atsirasti ir nukentėjusioji galėjo susižaloti, kai iš antro aukšto skubiai lipo pro sunkų dangtį, nesulaukusi, kol jis pasikels, laikytini prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti duomenys.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. Š. padarė nusikaltimą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl veikos numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje
BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis P. Š. 2021 m. liepos 10 d. apie 20.55 val. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusios R. Š. sveikatą, siekdamas įdegti šašlykinėje esančias anglis, nesilaikydamas įprastų atsargumo reikalavimų, iš plastikinio butelio ant šašlykinėje buvusių prigesusių anglių pylė jų uždegimui neskirtą degią cheminę medžiagą – vaitsipiritą, dėl ko iš šašlykinės staiga kilo ugnies pliūpsnis, nuo kurio užsidegė pro šalį ėjusios R. Š. drabužiai, o dėl patirto veido, kaklo, dešinio peties rankos, krūtinės, abiejų plaštakų terminio nudegimo, apėmusio 30 proc. bendro kūno paviršiaus R. Š. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų kilo padariniai – buvo sunkiai sutrikdyta R. Š. sveikata. Kilusius padarinius patvirtina specialisto išvados duomenys. Kaltinamasis neneigia šių savo veiksmų, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad taip elgėsi, nes nepagalvojo, kad gali kilti tokios pasekmės. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. Š. padarė nusikaltimą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis P. Š. padarė vieną neatsargų ir vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (3 t., b. l. 168-170), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 164-167), neregistruotas priklausomybės ligų centro Kauno filiale, LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 162,163), nedirbantis, pensininkas (3 t., b. l. 159-160).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką (dėl 2021 m. liepos 10 d.), nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).
Teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje bei BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės rūšis – areštą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nepriskirtinos prie nesunkių nusikaltimų, nors kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau kaltinamasis garbaus pensinio amžiaus, todėl teismas randa galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti – 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.
V. Dėl Kauno teritorinių ligonių kasų civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 7207 eurų 17 ct civilinį ieškinį (b. l. 109-110, 114). Ieškinys pagrįstas dokumentais, už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą pacientės R. Š. gydymą teritorinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 7207,17 eurų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, kadangi 2022 m. kovo 9 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-650-573/2022 Kauno teritorinių ligonių kasoms civilinis ieškinys priteistas ir 2022 m. birželio 8 d. išduotas vykdomasis raštas, todėl šioje byloje pakartotinai Kauno teritorinėms ligonių kasoms civilinis ieškinys nepriteistinas.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 189-193), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Kompaktinės plokštelės, esančios baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 122,128,135), nuosprendžiui įsiteisėjus palinktini, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 293, 297 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu.
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudėjus ir paskirti subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti – 3 (trims) mėnesiams, P. Š. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
P. Š. išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;
3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;
4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;
6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palinkti, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.