Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus jam privatumo naudojantis Lukiškių TI-K esančiais sanitariniais mazgais ir dušais laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

7. Kaip minėta, pareiškėjas kelia ginčą dėl jo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais pažeidimo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. balandžio 13 d. buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė atlyginti žalą, patirtą dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą Nr. I-3125-463/2017 ir įvertinęs, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo privatumą jam naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais, 2017 m. birželio 13 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-624/2017). Teismas, administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad pareiškėjo tapatus skundas jau buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tokią bylą nutraukia (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-49-575/2017).

7.2. Kitaip tariant, administracinė byla nutrauktina pirmiau minėtu pagrindu, kai nustatoma, kad tapati byla yra išnagrinėta ir sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir administracinėje byloje Nr. I-3125-463/2017 pareiškėjas prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad neturtinę žalą patyrė dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais neužtikrinimo, be kita ko, 2017 m. kovo 31 d., o reikalavimai dėl žalos atlyginimo šiose bylose yra grindžiami iš esmės analogiškais motyvais ir reiškiami tos pačios atsakovės – Lietuvos valstybės – atžvilgiu. Vadinasi, ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušais neužtikrinimo 2017 m. kovo 31 d. nutrauktina. Toliau byloje bus vertinama, ar atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisės į privatumą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.

8.1. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

8.2. Taigi, pataisos įstaigų įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijai imperatyvios pareigos kamerose esančius sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas su durimis. Vadovaujantis aptariamomis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas turėtų būti vertinamas kaip įrengtas tinkamai ne tik tuo atveju, kai jis yra visiškai atitvertas ir izoliuotas nuo likusio kameros ploto, tačiau ir tuo atveju, kai sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto skiria ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio pertvara. Tačiau LVAT praktikoje, plėtojamoje vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). Pagal naujausią ir vyraujančią LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu sanitariniu mazgu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2437-1062/2018 ir kt.).

8.3. Iš atsakovės atstovo atsiliepime į skundą išdėstytų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiais laikotarpiais: 1) nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., kai jis išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, t. y. 413 parų, 2) nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. 118 parų. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 88A, Nr. 98, Nr. 100, Nr. 203 ir Nr. 223. Vadovaujantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimu (b. l. 55–56) nustatyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Be to, siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K kamerose laikomų asmenų privatumą, Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, o postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252–Nr. 257), Nr. 23 (kameros Nr. 386–Nr. 395), Nr. 25 (kameros Nr. 406–Nr. 417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418– Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

8.4. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, tačiau jis buvo laikomas kamerose, kuriose ši patalpa buvo atskirta sienele ir užuolaida, o taip įrengtas sanitarinis mazgas, vadovaujantis pirmiau minėta LVAT praktika, paprastai yra laikomas įrengtu tinkamai. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas beveik visą ginčo laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas (kartu su kitu asmeniu pareiškėjas buvo laikomas tik nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 100), o iš Lukiškių TI-K atsakymų, pateiktų pareiškėjui (b. l. 3–4, 22), matyti, kad tuo metu, kai nuteistasis (suimtasis) yra sanitarinio mazgo patalpoje (kai yra užtraukta užuolaida), jis nėra stebimas kitų asmenų ir kiti asmenys (pareigūnai, darbuotojai) tuo metu neužeina į kamerą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nors nesutinka su pirmiau minėtuose Lukiškių TI-K atsakymuose išdėstyta pozicija, kad pareigūnai ir kiti darbuotojai, matydami užtrauktas sanitarinio mazgo užuolaidas, neužeina į kamerą, ir teigia, kad dalis pareigūnų, užeidami į kamerą, neįsitikina, ar jis nėra sanitariniame mazge, šių aplinkybių nepagrindė ir nedetalizavo (pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai taip buvo įvykę, konkrečių asmenų (pareigūnų), užėjusių į jo kameras ir pan.), be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka būtų apskundęs minėtus Lukiškių TI-K raštus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti juose išdėstytomis aplinkybėmis.

8.5. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas jam naudojantis sanitariniais mazgais.

8.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma), 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Į dušą turi būti tiekiamas karštas vanduo (Higienos normos 18 punktas), dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną (Higienos normos 28.2 punktas). Pataisos įstaigose esančių dušo patalų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų, kokiu būdu turi būti užtikrinamas asmenų privatumas naudojantis dušais, t. y. juose nėra nustatyta, kad dušai turi būti atskirti pertvaromis, užuolaidomis ir pan.

9.2. Vis dėlto LVAT yra pripažinęs, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, nuostatomis, pagal kurias viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami. Tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).

9.3. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 55–56) nurodyta, kad Lukiškių TI-K dušinės įrengtos korpusų postuose. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengti / apsirengti, veikia mechaninė vėdinimo sistema (įrengti ventiliatoriai), privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, šviestuvai, tinkamai apšviečiantys patalpą. Dušinėje esantis maišytuvas yra techniškai tvarkingas, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikia, į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos dezinfekcijos priemonėmis. Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtų pertvarų aukštis – 1,6 m (įskaitant 0,4 m atstumą tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Iš Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raštų (b. l. 3, 22), Kalėjimų departamento 2017 m. vasario 22 d. rašto (b. l. 8–9) matyti, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) saugumą, dušo patalpose yra įrengtas stebėjimo langelis.

9.4. Taigi, išdėstytos aplinkybes patvirtina, kad Lukiškių TI-K dušuose nėra tinkamai užtikrintas asmens privatumas – dušuose yra įrengtos sienelės, iš dalies apsaugančios duše esančio asmens privatumą nuo kitų duše esančių nuteistųjų (suimtųjų), tačiau juose nėra įrengta užuolaidų, todėl asmenis per stebėjimo langą gali matyti Lukiškių TI-K pareigūnai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad būdamas duše, pareiškėjas gali sukelti žalos sau ar kitiems asmenims, be kita ko, nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Todėl teismas daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (531 parą) buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušais. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo, kiek kartų per savaitę jis naudojosi dušais, tačiau, kaip minėta pirmiau, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 55–56) išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinama ši teisė. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad pareiškėjas naudojosi dušais 1 kartą per savaitę, ir daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui 76 kartus (531 para / 7) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad visą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiką ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas duše, todėl jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu jo laikymo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

11. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sąrašas. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

12. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę – pareiškėjui visą ginčo laikotarpį, net 531 parą, 76 kartus, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais, taigi, pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis. Antra vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 2 500 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 152 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo naudojantis dušais ir sanitariniais mazgais neužtikrinimo 2017 m. kovo 31 d.

Pareiškėjo R. N. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.