Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų inter alia (be kita ko) privatumo, naudojantis tualetu ir dušu, persirengiant, neužtikrinimo, t. y. dušo ir tualeto patalpa buvo matoma kitų asmenų (taip pat ir pareigūnių moterų), todėl pareiškėjas jautė didelę kančią, gėdą ir pažeminimą. Bylos duomenys patvirtina, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas (b. l. 25).

Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nesant tokių galimybių, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad kamerose sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nėra techninių galimybių. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas negali būti atskirtas nuo kameros duryse esančio stebėjimo langelio, nes priešingu atveju nebūtų galima vykdyti nuolatinės asmenų kontrolės. Šie Lukiškių TI-K atsiliepimo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes iš Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašto „Dėl kalinimo sąlygų“ matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros Nr. 92 remonto darbų metu ketinama sanitarinio mazgo patalpą atskirti užuolaida (b. l. 15), o iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. pranešimo matyti, kad dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 94). Akivaizdu, kad minimalaus privatumo užtikrinimas netrukdo užkardyti konfliktinių situacijų ar ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo. Teismas pažymi, kad tualetu besinaudojančio asmens stebėjimas žemina to asmens orumą, yra visuomeniškai nepriimtinas. Lukiškių TI-K nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo privatumas jo nurodytu laikotarpiu buvo užtikrintas, todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K pažeidė Taisyklių 14.5 punktą ir CK 6.271 straipsnio prasme, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.

Pasak pareiškėjo, kamerose neveikė prižiūrėtojų iškvietimo mygtukai, o kameroje Nr. 92 iškvietimo mygtukas buvo specialiai atjungtas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl iškvietimo mygtuko tyčinio atjungimo, bet yra duomenys patvirtinantys, kad kameroje Nr. 92, kurioje pareiškėjas praleido didžiąją dalį ginčo laikotarpio, iškvietimo mygtukas neveikė (b. l. 15 antra pusė). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dėl neveikiančio iškvietimo mygtuko su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių (b. l. 49), kuris pareiškėjui atsakė, kad planuoja atnaujinti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą, tačiau dėl didelių investicijų, šiuo metu to padaryti nėra galimybių (b. l. 20). Teismas pastebi, kad valstybės atsakomybė nepriklauso nuo institucijos finansinių galimybių laikytis nustatytų reikalavimų.

Pagal Taisyklių 14 ir 14.4 punktus, kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, be kita ko, ir aliarminis iškvietimas. Lukiškių TI-K patvirtino, kad ši ryšio sistema pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo veikianti, todėl teismas konstatuoja Taisyklių 14 ir 14.4 punktų pažeidimą. Iškvietimo (pagalbos) mygtukų netinkamas įrengimas (jų neveikimas) pripažįstamas pažeidimu ir LVAT praktikoje. Pavyzdžiui, LVAT, nustatęs, kad asmens teisės naudotis prižiūrėtojo iškvietimo sistema pažeidimas tęsėsi 14 metų 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016 priteisė asmeniui 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. LVAT tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009). LVAT taip pat yra nurodęs, kad šios kategorijos bylose nėra būtina iš pareiškėjo reikalauti pagrįsti patirtą žalą ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašiose bylose, toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimą yra prašoma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016). Darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimą.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000,00 Eur. Šio pareiškėjo reiškiamo prašymo prasme teismas pastebi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012), t. y. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo, teismas pažymi, kad buvo nustatyti keli pažeidimai, t. y. beveik 2 mėnesius pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, taip pat nebuvo užtikrinta teisė naudotis prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Vertindamas šių pažeidimų pasekmes, teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų būtų kilę rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena. Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiškėjui neturtinė žala turi būti kompensuota pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio aspektu teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo kilęs realus poreikis pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Atsižvelgdamas į pažeidimų ir į sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, į ginamų vertybių pobūdį, į pažeidimo trukmę ir pasekmes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 300,00 Eur. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad asmens dvasinių kančių pinigais išmatuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikros kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.

Lukiškių TI-K, kaip minėta, prašė teismo iš pareiškėjo priteisti 3,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (už dokumentų kopijų teismui darymą). Teismas, konstatavęs Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, tenkino pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos kompensavimo, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Be to, Lukiškių TI-K remiasi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka). Minėtos Tvarkos 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad ji reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. LVAT administracinėje byloje Nr. A1827-858/2015 yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi Lukiškių TI-K, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Atsižvelgiant į visa tai, Lukiškių TI-K prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (3,78 Eur) priteisimo iš pareiškėjo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.