- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-528-1135/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01683-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Pareiškėjas
- J. K.
rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Raseinių rajono savivaldybės administracijai, išvadą duodančios institucijos: Valstybinė teritorijų̨ planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškimu teismo prašoma pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į: pastatą-pirtį, kurio paskirtis – paslaugų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį, kurio paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Prašymas grindžiamas tuo, kad 1999 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas su V. A. sudarė metalinio garažo (angaro) ir ūkinio mūrinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį parengė ir vieną egzempliorių pareiškėjui pasirašyti pateikė turto pardavėjas V. A.. Šioje sutartyje buvo nurodyta, kad žemės sklypas prie pastatų nėra išpirktas, tačiau patikrinus žemėtvarkos skyriuje sklypas nėra užstatytas, išnuomotas, ir kad pirkėjas, t. y. pareiškėjas, galės tvarkytis žemės ir pastatų nuosavybės dokumentus. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, t. y. 1999 m. rugpjūčio 4 d. už perkamą metalinį garažą (angarą) ir ūkinį pastatą sumokėjo turto pardavėjui V. A. 30 000 Lt. Įsigytais pastatais, t. y. metaliniu garažu (angaru) bei ūkiniu pastatu naudojosi nuo jų įsigijimo momento, ir iki šiol niekas J. K. nepareiškė pretenzijų dėl šio turto valdymo. Jokių kitų dokumentų pardavėjas V. A. pareiškėjui neperdavė. V. A. pastatų pardavimo metu buvo (duomenys neskelbtini). Tai buvo išsilavinęs žmogus, juo visiškai pasitikėjo. Patirties perkant nekilnojamąjį turtą pareiškėjas neturėjo. Pirkimo-pardavimo sutartį laikė nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Užsakė įsigytų pastatų kadastrinių matavimų bylą. Pastatams buvo suteiktas adresas ir unikalūs numeriai, o būtent: Pastatas-pirtis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), paskirtis – paslaugų, pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad kadastrinių matavimų bylą reikia pateikti VĮ „Registrų centrui“ su nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu, kad būtų įregistruotas kaip šio turto savininkas, tačiau prašymas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos buvo atmestas 2016 m. vasario 9 d. VĮ „Registrų centro“ Tauragės filialo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant, kad rašytinis pirkimo-pardavimo dokumentas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nes visi nekilnojamojo turto sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Sudaryti sandorio notarine tvarka su pardavėju V. A. nebuvo galimybės, nes paaiškėjo, kad šis asmuo (duomenys neskelbtini) m. dingo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) m. buvo paskelbtas mirusiu. Iš pateikiamo mirties įrašo, kuris buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms sudaryti notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį nebeliko jokių galimybių, nors pastatus viešai valdo nuo jų įsigijimo momento, t. y. 1999 m. rugpjūčio 4 d. Viešajame registre pastatai Pastatas-pirtis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), paskirtis – paslaugų ir Pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo, nėra registruoti niekieno vardu. Įstatymo numatytas nepertraukiamas daikto valdymo terminas dešimt metų. Šis terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 4 d. Nei per tą laikotarpį, nei vėliau, iki savo mirties (duomenys neskelbtini), V. A. jokių pretenzijų pareiškėjui dėl šių pastatų valdymo nebuvo pareiškęs. Pastatų būklė buvo bloga, jie reikalavo remonto. Per visą valdymo laikotarpį pastatus remontavo, keitė stogą, t. y. juos ženkliai pagerino.
2024 m. sausio 19 d. gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad kam pastatai priklausė iki V. A., pareiškėjas negali nurodyti. Kadangi V. A. yra miręs, negali patikslinti tokių duomenų, o taip pat negali sudaryti ir notarinės pirkimo-pardavimo sutarties. Labiausiai tikėtina, kad V. A., likviduojantis kažkuriai iš (duomenys neskelbtini) seniūnijoje veikusių žemės ūkio bendrovių, galėjo nupirkti pastatus iš grupės asmenų, kam šie pastatai atiteko pagal turėtus pajus. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, Žemės ūkio bendrovės buvo įsteigtos pagal tų bendrovių narių pajinius įnašus tiek pinigais, tiek turtu, kuris buvo perduotas pagal turėtą darbo stažą iki tol veikusiuose kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose. V. A. buvo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), ir tikrai pareiškėjas nebuvo girdėjęs, kad jis yra kokios nors žemės ūkio bendrovės narys. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje veikė ne viena žemės ūkio bendrovė, veikė (duomenys neskelbtini) ŽŪB, (duomenys neskelbtini) ŽŪB, (duomenys neskelbtini) ŽŪB, ŽŪB (duomenys neskelbtini), jų galėjo būti ir daugiau. VĮ „Registrų centro“ informacijoje nurodyta, kad minėtos bendrovės yra išregistruotos iš registro. Vienintelės (duomenys neskelbtini) ŽŪB yra nurodyti duomenys, kad bendrovė buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), likviduoti nuspręsta (duomenys neskelbtini), galiausiai bendrovė išregistruota LR Vyriausybės nutarimu (duomenys neskelbtini). Prie kitų bendrovių duomenys nenuodyti. Negali nurodyti, kuriai bendrovei priklauso aptariami statiniai, kokiems asmenims jie atiteko po bendrovių likvidavimo. Labiausiai tikėtina, kad V. A. pastatus įgijęs buvo iš privačių asmenų supirkdamas jų turimas turto dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą neturi ir palieka teismui savo nuožiūra spręsti klausimą dėl pareikšto pareiškimo teisės aktų nustatyta tvarka. Raseinių rajono savivaldybės administracija savo apskaitoje minėto nekilnojamojo turto kaip bešeimininkio turto neturi.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjo pareiškimo pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus netenkinti ir šią civilinę bylą nagrinėti VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu jį valdė pareiškėjo pareiškime nurodytas ankstesnis jo savininkas, kuris jam minėtus nekilnojamojo turto objektus, kaip nurodyta jo pareiškime, pardavė už 30 000 Lt. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui ar pardavimui buvo ta, kad už jį turėjo būti sumokėti pinigai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių mokestinių dokumentų apie jo atliktus mokėjimus už pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Duomenų, kad ginčo statiniai būtų įkainoti ir kad juos buvo ketinama perleisti fiziniams asmenims, į bylą nepateikta. Taigi nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui pagal įgyjamąją senatį nustatyti į pareiškime nurodytus statinius. VĮ „Turto banko“ nuomone, savo argumentus šioje civilinėje byloje dėl pareiškėjo prašymo turėtų išdėstyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Išvadą teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad žemės sklypas po pastatu – pirtimi, kurio paskirtis – paslaugų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatu – sandėliu, kurio paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), į kuriuos pareiškėjas prašo nustatyti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nėra suformuotas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui įgijus nuosavybės teisę į aukščiau nurodytus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypas po šiais pastatais, suformavus jį nurodytame plane ar projekte, gali būti parduotas arba išnuomotas.
Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų̨ planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Inspekcija patikrino dokumentų valdymo informacines sistemas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prašymų, pranešimų ar skundų dėl pareiškime minimų statinių ar statybos darbų žemės sklype nėra registruota. Inspekcija taip pat patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančią informaciją, tačiau duomenų apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus ar registruotą savavališką statybą pareiškime nurodytu adresu nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad pareiškėjo pareiškimas nėra susijęs su Inspekcijos kompetencija, Teismui siūlo bylą nagrinėti ir priimti sprendimą pagal pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1999 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas ir V. A. sudarė paprastąją rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. A. pardavė metalinį garažą (angarą) ir ūkinį mūrinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas (pareiškėjas) tą pačią dieną, t. y. 1999 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo 30 000 Lt V. A., kuris šį faktą patvirtino savo parašu. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas prie pastatų nėra išpirktas, tačiau patikrinus žemėtvarkos skyriuje sklypas nėra užstatytas, išnuomotas, ir kad pirkėjas, t. y. pareiškėjas, galės tvarkytis žemės ir pastatų nuosavybės dokumentus. Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastatui-pirčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam (duomenys neskelbtini), paskirtis – paslaugų, 2015 m. spalio 20 d. nustatyti kadastro duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas. Taip pat pastatui-sandėliui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo, 2015 m. spalio 20 d. nustatyti kadastro duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas. J. K. 2016 m. vasario 5 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises, tačiau prašymas 2016 m. vasario 9 d. atmestas VĮ „Registrų centro“ Tauragės filialo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant, kad rašytinis pirkimo-pardavimo dokumentas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nes visi nekilnojamojo turto sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. A. (duomenys neskelbtini) mirė.
2023 m. gruodžio 12 d. teisme gautas VĮ „Registrų centro“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre pastatas-pirtis (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) ir pastatas-sandėlis (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) neįregistruoti. Pastatui - Pirtis (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) 2015-10-20 buvo nustatyti kadastro duomenys ir parengta matininkų V. U. ir L. M. pastato kadastro duomenų byla. 2015-10-22 nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojai (toliau – Kadastro tvarkytojai) atliko Pastato – Pirtis (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos (toliau – Byla), patalpintos nekilnojamojo turto registro posistemėje ,,Matininkas“, išankstinę patikrą ir Bylą suderino. Byloje buvo nustatyta: pastato bendras plotas 130,1 m², tūris 524 m3, užstatytas plotas 159 m², paskirtis – paslaugų, statinio kategorija neypatingas, statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini) m, statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini) m, baigtumas 100 procentų ir kiti kadastro duomenys. Pastatui - Sandėlis (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) 2015-10-20 buvo nustatyti kadastro duomenys ir parengta matininkų V. U. ir L. M. pastato Byla. 2015-10-22 Kadastro tvarkytojai atliko Pastato – Sandėlio (duomenys neskelbtini) Bylos, patalpintos nekilnojamojo turto registro posistemėje ,,Matininkas“, išankstinę patikrą ir Bylą suderino. Byloje buvo nustatyta: pastato bendras plotas 471,43 m², tūris 2298 m3, užstatytas plotas 474 m², paskirtis – sandėliavimo, statinio kategorija neypatingas, statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini) m, statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini) m, baigtumas 100 procentų ir kiti kadastro duomenys. Duomenų (dokumentų) apie pateiktus pastatų registracijų išrašus iš ūkinių knygų kadastro tvarkytojui pateikta nebuvo.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad taikant įgyjamosios senaties institutą, užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012). Siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pastatų savininkas (1999 m. rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant įstatymu (tiek iki 2001, tiek ir po 2001 m. galiojusio CK) nustatytų notarinės formos reikalavimų), nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į pastatus, bet sąžiningai juos įgijo. Byloje nebuvo ginčijama, kad būtent aptariami pastatai pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perduoti pareiškėjui. Nuo to laiko (1999 m.) pareiškėjas šį turtą sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo daugiai kaip 10 metų, t. y. pastatais disponuoja, remontuoja, faktiškai valdo ir jais rūpinasi, iniciavo pastatų kadastrinių duomenų nustatymą, unikalių numerių bei adreso suteikimą. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas pastatus būtų valdęs, naudojęs, kad dėl pastatų kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą kelia klausimą dėl minėtų pastatų teisėtumo, nurodė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jį valdė pareiškėjo pareiškime nurodytas ankstesnis jo savininkas. Tačiau pažymėtina, kad išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų̨ planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, prašymų, pranešimų ar skundų dėl pareiškime minimų statinių ar statybos darbų žemės sklype nėra registruota, duomenų apie registruotą savavališką statybą pareiškime nurodytu adresu nėra registruota. Išvadą byloje teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenimis, žemės sklypas po aptariamais pastatais nėra suformuotas. Taigi, nors aptariami pastatai buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m., tačiau per šį laiką statybos teisėtumo klausimas nebuvo kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų, draudimų pastatus naudoti, pastatais nuo 1999 m. niekas kitas, išskyrus pareiškėją, nesinaudojo, jų neremontavo, neprižiūrėjo, nesirūpino jų kadastrinių matavimų nustatymu, įregistravimu viešajame registre, nesikreipė dėl žemės sklypo suformavimo. Nors dėl duomenų trūkumo byloje (nesant duomenų, kam prieš sudarant 1999 m. sutartį aptariami pastatai priklausė, kas juo pastatė ir kam kokiu pagrindu perleido), nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu V. A. įgijo nuosavybės teisę į pastatus, ar pastatai buvo privatizuoti ir po to perleisti šiam asmeniui ar kitu būdu (pareiškėjas mano, kad labiausiai tikėtina, jog jis pastatus įgijęs buvo iš privačių asmenų supirkdamas jų turimas turto dalis), tačiau VĮ „Turto bankas“ nepateikė teismui ir priešingų duomenų, nei nurodyta pareiškime ar duomenų, kad šis turtas priklauso valstybei, o suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad jokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą neturi, savo apskaitoje aptariamo turto neturi. Viešai paskelbti (duomenys neskelbtini) tinklalapyje duomenys, kad V. A. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) kol (duomenys neskelbtini) mėnesį jis paskiriamas (duomenys neskelbtini) (<(duomenys neskelbtini) >), patvirtina pareiškėjo teigiamas aplinkybes, kad aptariamus pastatus pareiškėjui perleidęs asmuo vietiniams žmonėms buvo žinomas kaip (duomenys neskelbtini), patikimas ir gerbiamas asmuo, kurio teiginiais apie nuosavybės teisių turėjimą nebuvo pagrindo abejoti. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė aptariamus pastatus, į šį turtą, kas nors būtų pareiškęs pretenzijas; jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka.
Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo pastatus valdo daugiau nei 10 (dešimt) metų, t. y. 24 metus. Pastatas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti pastatus, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šiuos daiktus, nes būtent jis pastatus faktiškai nusipirko. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėjas valdo pastatus neteisėtai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų teises.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir teisinės registracijos tikslu nustatytina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į pastatą-pirtį, kurio paskirtis – paslaugų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį, kurio paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411, nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Teisinės registracijos tikslu nustatyti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą-pirtį, kurio paskirtis – paslaugų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatą-sandėlį, kurio paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.