- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-21
- Bylos Nr.
- 2K-371/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Antanas Klimavičius, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- A. Š., N. M.
- Advokatai
- Egidijus Bičkauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir N. M. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir 2008 m. vasario 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal BK 214 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 ir 11 punktus – laisvės atėmimu penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo penkiolikai metų bausmė. N. M. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 ir 11 punktus laisvės atėmimu trylikai metų. Iš nuteistųjų A. Š. ir N. M. solidariai priteista 151 Lt V. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartimi nuteistųjų N. M., A. Š. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 3 d., apie 17.00–18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, L. M. priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule pasisavinti svetimą turtą, iš miegančio D. L. (D. L.) piniginės paėmė ir taip neteisėtai įgijo ir laikė svetimą D. L. priklausančią mokėjimo priemonę – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2006 m. vasario 3 d., 18.00 val., panaudojo finansinei operacijai inicijuoti, t. y. pristatydamas save bankui kaip D. L., apgaudamas operacinę banko sistemą, savo naudai iš D. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, per AB banko „Hansabankas“ bankomatą, esantį Kaune, Žemaičių pl. 25, paėmė 1000 Lt; po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. vasario 4 d., 1.46 val., iš AB banko „Hansabankas“ bankomato, esančio Kaune, Maironio g. 28, paėmė 2000 Lt, iš to paties bankomato 2006 m. vasario 4 d., 1.47 val., paėmė 1000 Lt; taip sukčiavimo būdu pagrobė D. L. sąskaitoje buvusius 4000 Lt ir padarė nukentėjusiajam D. L. 4000 Lt turtinę žalą.
A. Š. ir N. M. nuteisti už tai, kad 2006 m. vasario 4 d., būdami apsvaigę nuo alkoholio – tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami kaip bendrininkai, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės D. L., t. y. 2006 m. vasario 4 d., apie 3.00 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), A. Š. su N. M. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami bendros turtinės naudos – užvaldyti svetimą D. L. priklausantį turtą, bendrais veiksmais, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam D. L. į galvos ir juosmens sritis, po to jėga ištempė jį iš buto į laiptinę, kurioje rankomis ir kojomis vėl sudavė nenustatytą skaičių smūgių D. L., nuvilko jį iš ketvirto aukšto laiptais žemyn, ten nurengė viršutinius rūbus, palikdami D. L. tik su apatinėmis kelnaitėmis ir kojinėmis, ištempė jį į lauką, kur automobilių stovėjimo aikštelėje automobilyje jų laukė M. J., įsodino D. L. į M. J. priklausantį automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) ir liepė šiam važiuoti jų nurodytu maršrutu; važiuojant jų nurodytu maršrutu, automobilyje bendrai veikdami A. Š. ir N. M. rankomis ir gumine lazda sudavė nenustatytą smūgių skaičių D. L. į įvairias kūno vietas – taip bendrai padarė jam kraujosruvą kairės akies vokuose su muštinėmis žaizdomis viršutiniame ir apatiniame vokuose, muštinę žaizdą dešiniajame antakyje su kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą apatinės lūpos dešinėje su lūpos raudonosios dalies atplyšimu bei aplinkine kraujosruva, kraujosruvą kairio žando ir skruosto minkštuosiuose audiniuose, smakro priekiniame paviršiuje, pereinant į pasmakrę, neryškią rausvai melsvą kraujosruvą, pereinančią į minkštuosius audinius, nosies sumušimą, su poodine kraujosruva bei nosies kaulų lūžiu, odos nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje su kraujosruva smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą kaklo priekiniame paviršiuje skydinės kremzlės projekcijoje, taškinių susiliejančių kraujo išsiliejimų pavidalo besitęsiančią iki dešinio raktikaulio krūtinkaulinio galo projekcijos, kraujosruvą kaklo kairėje pusėje apatiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje viduriniame trečdalyje galvos sukamojo raumens projekcijoje juostos formos, odos nubrozdinimus veide, kaktoje virš antakių, tarpuakyje ir visame nosies priekiniame paviršiuje, abiejų skruostų srityse, kairiajame žande, pasmakrėje, smulkius odos nubrozdinimus dešinėje krūtinės pusėje vidurinėje raktikaulio linijoje apatinių šonkaulių projekcijoje, smulkius odos nubrozdinimus dešinio klubo priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kairio klubikaulio sparno projekcijoje ir pereinančius į šlaunies išorinį paviršių iki apatinio trečdalio, išilginius nubrozdinimus dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimus abiejų pečių nugariniuose viršutiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimus alkūnių srityse. Taip iš viso suduodami ne mažiau kaip 14 smūgių, padarė D. L. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą D. L. priklausantį turtą: 399 Lt vertės dujinį pistoletą „Umareh Colt“, 499 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola E398“ – padarė D. L. 898 Lt turtinę žalą. Toliau A. Š. ir N. M., veikdami bendrininkų grupe, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, t. y. D. L. turto pagrobimą, bei siekdami išlaikyti pagrobtą turtą, nuvežė D. L. į Kaune esančią Kėdainių gatvę, (duomenys neskelbtini) esančiu keliuku užvežė D. L. į nuošalią vietą ant (duomenys neskelbtini), ten A. Š. ir N. M., esant -18,6 C lauko oro temperatūrai, jėga ištempė iš automobilio apsvaigusį nuo alkoholio, sumuštą ir nepaeinantį D. L., kuris dėl jų panaudoto smurto bei išgerto alkoholio kiekio buvo bejėgiškos būklės ir negalėjo aktyviai pasipriešinti, ir tyčia išstūmė jį be viršutinių rūbų į sniegą ir išvažiavo, o šis dėl jų nusikalstamų veiksmų, didėjant minusinei oro temperatūrai, apmirštant kūno audiniams, dėl bendro kūno atšalimo 2–3 valandų laikotarpiu įvykio vietoje mirė; taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, jie nužudė bejėgiškos būklės D. L.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartį: pripažinti jo veikoje esant lengvinančių aplinkybių ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis A. Š. nurodo, kad teismas, nustatydamas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taigi netinkamai pritaikė BK 54 ir 61 straipsnius ir skyrė kasatoriui per griežtą bausmę. Teismas, anot nuteistojo A. Š., nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai V. D. padarytos žalos dalį – 500 Lt. Nuteistojo A. Š. nuomone, tai, kad ši suma neapima visos padarytos žalos, nėra pagrindas atsisakyti pripažinti tai lengvinančia aplinkybe. Pati nukentėjusioji rašytiniu pareiškimu teismui atsisakė civilinio ieškinio kasatoriui, pageidavo, kad likusi suma būtų išieškota iš kaltų asmenų. Teismas, anot kasatoriaus, neįvertino ir nepagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe to, kad jis yra vedęs, turi žmoną ir mažametį vaiką, taip pat ir nesantuokinį vaiką, kuriuos išlaiko.
Kasaciniu skundu nuteistasis N. M. prašo papildomai apklausti specialistus J. Rybalką ir V. Kondratavičių bei patenkinus kasacinį skundą perkvalifikuoti jo veiksmus į švelnesnį BK straipsnį – 132 straipsnio 1 dalį arba paskirtą bausmę sušvelninti.
Kasatorius skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. Š. jį apkalbėjo, siekdamas sušvelninti savo padėtį, nurodo, kad aplinkybę, jog jis tik du kartus sudavė D. L., patvirtina ir įvykio vietos (bute) apžiūra, iš kurios matyti, kad kambaryje, kur, pasak liudytojos A. D., prieš D. L. buvo naudojamas smurtas, kraujo nei ant grindų, nei kitur nerasta. Anot kasatoriaus, specialistui J. Rybalkai patvirtinus, kad didelis kraujavimas buvo būtent dėl nosies lūžio, akivaizdu, kad esant daug kraujo laiptinėje, jo turėjo būti ir bute – tiek kambaryje, tiek prieškambaryje ant grindų, nes, kaip buvo nurodęs A. Š., tariamai nuo jo suduotų smūgių D. L. jam iš nosies buvo pradėjęs bėgti kraujas. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad dėl smurto panaudojimo jis remiasi A. D. parodymais, yra nepagrįstas, nes kasatoriui su ginklu išėjus iš buto bei po to į jį sugrįžus, A. Š. su D. L. jau buvo buto prieškambaryje, į kurį kasatorius teigia nėjęs, nes jie visi ten nebūtų tilpę. Liudytojos A. D. parodymai prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. Liudytojos A. D. parodymuose kritiškai vertintinas aspektas yra tas, kad ji nurodė, jog kasatorius ir A. Š. spardė D. L. galvą kojomis – esant tokiam D. L. galvos poveikiui, tai turėtų būti užfiksuota ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tiriant D. L. vidaus organus, nustatyti tik nedideli sužalojimai veido priekinėje dalyje. Taip pat teismas paneigė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkaus smegenų sukrėtimo – nurodoma, kad nebuvo nustatyta trauminės kilmės sužalojimų po smegenų dangalais. Tai, kad kasatorius ir A. Š. griuvinėjantį D. L. privedė prie automobilio, nepatvirtina, anot nuteistojo N. M., prievartos įsodinant jį į automobilį fakto, o jiems važiuojant ir D. L. elgiantis agresyviai, akivaizdu, kad jis iš automobilio buvo išlaipintas, tačiau ne todėl, kad būtų siekiama juo atsikratyti, o dėl jo paties elgesio. Teismas šios aplinkybės neįvertino, nors nukentėjusiojo sugyventinė V. D. nurodė, kad D. L. visą savaitę gėrė, o būdamas neblaivus agresyviai elgiasi ir smurtauja. Anot kasatoriaus, nebuvo paneigta abiejų nuteistųjų versija dėl D. L. nugriuvimo laiptinėje. Teismas nepagrįstai teigia, kad nustatyta, jog D. L. buvo mušamas bute, automobilyje ir laiptinėje, ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai – buto, automobilio ir laiptinės apžiūros protokolai, bei liudytojos A. D. parodymai. Teismas nenurodo, kokie teiginiai apžiūrų protokoluose patvirtina smurto naudojimą: bute kraujo buvo rasta tik ant jungiklio ir tualeto bei vonios patalpoje; teismas nesiaiškino, kokiu būdu atsirado kraujo dėmės, kodėl nėra kraujo kambaryje, kur, pasak liudytojos A. D., D. L. buvo mušamas. Taip pat kasatorius nurodo, kad jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, todėl jam neaišku, kaip jis galėjo naudoti prieš D. L. smurtą. Anot kasatoriaus, nepagrįstas teismo motyvas, kad būdamas virtuvėje ir nugriuvęs nuo kėdės D. L. nepatyrė jokių sužalojimų, nes jų nematė bute buvusios liudytojos A. D. ir R. A. Po šio nugriuvimo, kasatoriaus nuomone, galėjo atsirasti kraujosruvų, kurios išryškėja ne iš karto, todėl teismo padaryta prielaida negali būti laikoma įrodymu. Be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad A. D. vykdė A. Š. nurodymus, nes jo bijojo, o ne tarėsi, kaip juos sunaikinti; A. D. nurodė, kad ją su A. Š. siejo artimi intymūs ryšiai, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji ne tik klausia, ką daryti, bet ir teiraujasi, kada jis grįš, vadina jį meiliais žodžiais. Taip pat teismas, anot nuteistojo N. M., turi įvertinti tą aplinkybę, kad A. D. byloje buvo įtariamoji ir jos parodymai prieš abu nuteistuosius yra garantija, jog jai bus panaikinti įtarimai, paliekant ją byloje kaip liudytoją, todėl ji buvo asmeniškai suinteresuota, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėti abu nuteistuosius. Apie tai, kad D. L. neva nebuvo agresyvus, liudytoja A. D. negalėjo žinoti, to ji teisme neparodė, tad teismas nepagrįstai nustatė ir šią aplinkybę. Byloje apklaustas specialistas V. Kondratavičius nurodė, kad dalis pėdsakų buvo sunaikinta atvykusių pareigūnų, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad D. L. pats negalėjo judėti. Specialistas J. Rybalka nustatė, kad būdamas sunkaus girtumo laipsnio D. L. galėjo elgtis pusiau valingai, tačiau nenurodė, kad negalėjo eiti. Taip pat teismas nesiaiškino, kiek girtumo sunkumas turėjo įtakos D. L. elgesiui, nes jis nuolat girtaudavo, o prieš mirtį gėrė nenutrūkstamai visą savaitę; todėl, anot kasatoriaus, specialistas J. Rybalka teisme turėtų būti apklaustas papildomai. Taip pat, kasatoriaus nuomone, papildomai turėtų būti apklaustas ir specialistas V. Kondratavičius dėl įvykio vietoje buvusių pėdsakų.
Be to, nuteistasis N. M. nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino, ar jis turėjo savanaudiškų paskatų – nė vienu atveju kasatorius nedalyvavo paimant pinigus, apie tai, kad važiuoja paimti pinigų nuteistasis A. Š. jam neminėjo – tai patvirtina liudytojai R. Š. ir M. J.; be to, nuteistasis A. Š. su kasatoriumi ne tik nekalbėjo apie pinigų paėmimą, bet ir jais su juo nepasidalijo. Teismas savo sprendimo motyvuose nurodo, kad nukentėjusioji V. D. nesakė, jog D. L. per du mėnesius išleido 70 000 Lt, tačiau ir dėl šios aplinkybės jis klydo – V. D. nurodė, kad D. L. butą pardavė už 140 000 Lt, tačiau šiuo metu jo sąskaitoje buvo likę 70 000 Lt; ji nurodė, kad D. L. mokėjo skolas, pirko automobilį, išleido pinigų drabužiams, gerdavo kelias paras. Teismas taip pat nepasisakė dėl nukentėjusiosios pareiškime nurodytos aplinkybės, kad kasatorius jai žalą atlygino ir ši pretenzijų dėl to neturi ir ateityje neturės. Teismas nurodė, kad iš bylos aplinkybių neabejotinai matyti, kad alkoholio vartojimas turėjo didelės įtakos nuteistojo veikai, tačiau nenurodė, kokie konkretūs bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina. Tik byloje nustačius konkrečius faktus, kuriais remiantis galima teigti, kad girtumas turėjo įtakos kasatoriaus elgesiui, jo nuomone, gali būti tai pripažįstama sunkinančia aplinkybe. Kasatorius pabrėžia, kad D. L. ginklą ir telefoną jis paėmė tik po to, kai jį išlaipino, ir pastebėjo, kad šie daiktai liko automobilyje. D. L. pats judėjo, bėgo paskui automobilį, t. y. nebuvo bejėgiškos būklės, todėl kasatorius tikėjo, kad jis sustabdys kitą transporto priemonę ir pats sugrįš namo. Nuteistasis N. M. mano, kad gali būti kaltinamas tik dėl nužudymo dėl neatsargumo.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bausmių skyrimo
Skiriant nagrinėjamoje byloje bausmes baudžiamasis įstatymas nebuvo pažeistas. Motyvuodamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, į kurias atsižvelgti įpareigoja BK 54 straipsnis. Nužudymas šioje byloje buvo padarytas intensyviai nuo alkoholio apsvaigusiems vykdymo bendrininkams naudojant smurtą prieš bejėgiškos būklės dėl apsvaigimo nuo alkoholio buvusį D. L., palikus jį esant žemai minusinei temperatūrai negalintį savarankiškai paeiti nuošalioje vietoje, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą – D. L. turto pagrobimą. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didelį padaryto kvalifikuoto nužudymo pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nužudymas padarytas tiesiogine tyčia. Kasatoriai, naudodami intensyvų smurtą prieš nukentėjusįjį bejėgiškos būklės dėl jo apsvaigimo nuo alkoholio (šią aplinkybę jie suvokė) D. L. ir išmesdami jį lauke, nuošalioje vietoje, esant minusinei oro temperatūrai, negalintį dėl bejėgiškos būklės savarankiškai eiti, suprato, kad jis gali mirti nuo bendro kūno atšalimo, ir to norėjo, taip pat suvokė savo savanaudiškas paskatas ir tai, kad D. L. žudo, siekdami nuslėpti jam priklausančio turto grobimą (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Savanaudiški kasatorių nusikaltimo motyvai – svetimo D. L. priklausančio turto užvaldymas – irgi buvo teismų tinkamai atskleisti (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nusikaltimas yra baigtas, įvykdytas bendrininkų grupės, kurioje aktyvesnis vaidmuo pripažintas A. Š., įtraukusiam į nusikalstamą veiką N. M. A. Š. anksčiau neteistas, apibūdinamas patenkinamai, N. M. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę, taip pat apibūdinamas patenkinamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas taip pat tinkamai nustatytas (tiek nusikaltimo padarymas grupe, tiek kasatorių veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių teismai pagrįstai nenustatė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo nužudymų bylose, būtina įvertinti tai, kad nužudymas sukelia negrįžtamus padarinius, todėl nedidelės turtinės žalos atlyginimas tyčinio nužudymo byloje negali turėti esminės reikšmės skiriamos bausmės dydžiui. Be to, nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad nukentėjusioji V. D. reiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudarė 1303 Lt laidojimo išlaidos, padarymo. Abu kasatoriai neteisingai teigia, kad jie atlygino visą padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai. Bylos medžiagoje yra duomenų, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. A. Š. savanoriškai sumokėjo nukentėjusiajai V. D. 500 Lt, o N. M. – 2007 m. rugsėjo 19 d. – 652 Lt. Likę pinigai – 151 Lt – solidariai priteisti iš A. Š. ir N. M.; kasacinio skundo argumentas, jog pati nukentėjusioji V. D. prašė likusią jos reikštą civilinio ieškinio sumą priteisti iš V. J., neturi teisinės reikšmės, analizuojant kasatorių skundų argumentus, jog nukentėjusioji savo civilinio ieškinio atsisakė. Pažymėtina, kad pagal BPK 112 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji savo civilinio ieškinio neatsisakė. Taigi konstatuotina, kad abu nuteistieji atlygino tik dalį civilinio ieškinio sumos. Visiškas civilinio ieškovo nurodytos žalos atlyginimas nuosprendžiui įsiteisėjus nėra pagrindas nagrinėjant bylą kasacine tvarka pripažinti, kad apskųstuose teismų sprendimuose pasisakant dėl lengvinančių aplinkybių baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis – vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažintos ir 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytos aplinkybės. Tai reiškia, kad taikant BK 59 straipsnio 2 dalį lengvinančia aplinkybe gali būti pripažintas ir nevisiškas žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentą dėl lengvinančių aplinkybių, tinkamai paaiškino, kodėl šioje byloje nevisiškas nedidelės turtinės žalos atlyginimas nelaikomas lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas padarydamas tokią išvadą pasisakė dėl pareikštos turtinės žalos mažo dydžio, dalies žalos atlyginimo laiko (prieš baigiant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme). A. Š. kasaciniame skunde nurodomos šeiminės aplinkybės taip pat nėra pagrindas pripažinti jas lengvinančiomis atsakomybę ir mažinti bausmę. Šeimos turėjimas yra kaltinamąjį apibūdinanti aplinkybė, tačiau vien tik nurodant tokią aplinkybę bausmės švelninimas negali būti pagrindžiamas.
Nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos ir BK 61 straipsnio nuostatos: teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. N. M. paskirta nežymiai BK 129 straipsnio 2 dalies sankciją viršijanti laisvės atėmimo bausmė, A. Š., atsižvelgus į jo intensyvesnio pobūdžio vaidmenį nusikaltimo padaryme, – viršijanti laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmė (iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusi BK 129 straipsnio redakcija).
Dėl BK 132 straipsnio 1 dalies
Kasatorius N. M. tvirtina, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Toks jo argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikšti dviem formomis – nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnis), o BK 129 straipsnyje numatytos veikos – tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Teismų praktikoje apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-815/2007). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisingai nustatyta, kad abu bendrininkai veikė tiesiogine tyčia. Bejėgiškos būklės, negalinčio savarankiškai eiti asmens palikimas nuošalioje vietoje, esant minusinei oro temperatūrai, prieš jį naudojus fizinį smurtą ir prievarta nuvežus jį į įvykio vietą, suponuoja tiesioginės tyčios apibrėžtumą – tai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinasis, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Šioje byloje bendra dviejų kasatorių veika lėmė D. L. mirtį.
Dėl įrodymų vertinimo
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, t. y. naujų įrodymų nerenka, netiria ir nevertina, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų surinktų įrodymų netiria ir nevertina iš naujo. Kasatorius N. M. skunde pateikia savo versiją dėl D. L. nužudymo mechanizmo ir savo vaidmens padarant nusikalstamą veiką, prašo apklausti kasacinės instancijos teismo posėdyje specialistus, davusius išvadas procese. Kadangi jis taip ginčija žemesnės instancijos teismo sprendimus pagrįstumo aspektu, šis kasatoriaus prašymas nėra tenkinamas. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertino tiek atskirai, tiek ir kaip visumą. Faktinės bylos aplinkybės nustatytos remiantis ne prielaidomis, o surinktų byloje įrodymų visuma. Specialisto J. Rybalkos pateikta išvada, kurią jis patvirtino ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atskleidė D. L. mirties priežastį, teismai padarė teisingą išvadą dėl priežastinio ryšio, kaip būtinojo BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymio. Kasatoriaus N. M. skunde akcentuojamas jo smūgių sudavimo D. L. skaičius jo veikos kvalifikavimui tiesioginės reikšmės neturi: tiek nuteistasis A. Š., tiek nuteistasis N. M., kaip jiems inkriminuoto nusikaltimo bendrininkai, ištempė D. L., esantį bejėgiškos būklės (sunkus apsvaigimas nuo alkoholio, kuris buvo nustatytas abiejose teismo medicinos specialistų išvadose ir patvirtintas specialistą teismo mediką apklausus teisme, taip pat iš liudytojų parodymų nekelia abejonių), išrengtą į nuošalią vietą, esant minusinei lauko temperatūrai ir ten paliko, šis mirė nuo bendro kūno atvėsimo. Liudytojos A. D. parodymų nėra pagrindo pripažinti nepatikimais; jie įvertinti kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje, liudytojos ankstesnis procesinis statusas byloje savaime nekelia abejonių dėl jos parodymų patikimumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų A. Š. ir N. M. kasacinius skundus atmesti.