Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. N. ieškinį ir atsakovams I. N., J. K., B. K., VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims notarei J. K., notarei Nijolei Šilinienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bei jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog santuokoje 1984-03-04 sutuoktiniams J. N. ir I. N. gimė dukra ieškovė. Sutuoktiniai santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 1998-10-15 sutartį įgijo iš L. G. E. žemės sklypą, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2892 ha ploto (toliau - ir Sklypas).Taigi, nepaisant to, kad pagal 1998-10-15 sutartį visas 0,2892 ha Sklypas buvo nupirktas bei įformintas tik atsakovės I. N. vardu, Sklypas, vadovaujantis tuo metu galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir Šeimos kodekso 21(3) straipsniu, priklausė ne tik I. N., bet ir jos vyrui J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. J. N., kuriam bendrosios nuosavybės teise priklauso 0.2892 ha ploto Sklypas, mirė 2003-01-11. Paaiškėjo, kad po J. N. mirties, jokia paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taip pat paaiškėjo, kad ignoruodama imperatyvias LR CK normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisę, nelaukdama, kol Irenos ir J. N. dukra Ieškovė paveldės atitinkamas pagal LR CK jai kaip įpėdinei priklausiančias Sklypo dalis, - atsakovė I. N. nesąžiningai, neinformavusi J. N. įpėdinės Ieškovės, neatlikus paveldėjimo procedūrų, savavališkai 2005 m. pardavė 0.1498 ha iš 0.2892 ha (daugiau negu pusę nuo bendro 0,2892 ha ploto) Sklypo ploto kitiems atsakovams J. K. ir B. K..Palikimą (Sklypo dalis) I. N. ir mirusiojo J. N. dukra ieškovė turėjo priimti nuo viso, t. y. nuo 0,2892 ha Sklypo ploto, tačiau I. N. daugiau nei pusę Sklypo ploto (0.1498 ha iš 0,2892 ha) pardavė kaimynams J. K. ir B. K. dar prieš Ieškovei priimant palikimą kitoje civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo. Visi šie asmenys (I. N., J. K., B. K.) žinojo arba negalėjo nežinoti apie sandorio, kuriuo parduota ir nupirkta dalis Sklypo, nesąžiningumą ir neteisėtumą. Šie asmenys turėjo žinoti apie tai, kad J. N. mirė, taip pat visi šie asmenys žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovė dar nepaveldėjo turto. Tėvo mirties laikotarpiu ieškovei tebuvo 18 metų. Ieškovė nežinojo apie sudarytus sandorius. Dar daugiau, jeigu ir nebūtų žinoję apie J. N. mirtį, pirkėjų atsakovų nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jie matė, žinojo ir suprato, kad atsakovė I. N. yra (buvo) ištekėjusi (šį faktą liudijo sandorių sudarymo metu pavardė „N.“). Be to, atsakovė I. N. neturėjo teisės parduoti bet kokiu atveju didesnės nei 1/2 Sklypo dalies. Be to, jeigu pirkėjai žinojo, kad J. N. yra miręs, tai jie turėjo suprasti/suprato ar pasidomėti dėl įpėdinių buvimo, nesudaryti sandorio neįsitikinus, kad įpėdinių po J. N. mirties nėra. Taigi, atsakovai buvo nesąžiningi, nerūpestingi ir pakankamai neatidūs, nes ignoravo aplinkybę, kad vien tik iš I. N. jie Sklypo dalies negali nupirkti, kadangi Sklypo dalis priklauso ir sutuoktiniui J. N., ar nupirkdami sklypą jie pažeis ieškovės, kaip paveldėtojos interesus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktas nustato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registro įraše gali pateikti bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Darytina išvada, kad prašymų pateikimą įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre reglamentuojančios teisės normos jokių apribojimų ieškovei įregistruoti įgytas daiktines teises nedaro, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priverstinai, papildomai teismui įpareigoti nepagrįstai byloje atsakovu patrauktą Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją atlikti aukščiau minėtuose teisės aktuose nustatytus Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymo veiksmus, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra kilusio ginčo materialinių teisinių santykių subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre pateiktų dokumentų pagrindu, prašome teismo įpareigojančio pobūdžio reikalavimą valstybės įmonės Registrų centro atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. A. parodė, jog ieškovė yra jo sesuo, tačiau J. N. buvo tik ieškovės tėvas. Jų abiejų mama atsakovė I. N.. Atsimena, jog J. N. mirus, mama pradėjo kalbėti, kad nori parduoti dalį žemės sklypo. Jis į žemės pardavimo reikalaus nesikišo, nes tai buvo mamos žemės sklypas. Atsimena, kad visus reikalus, tame tarpe ir sklypo pardavimo mama tvarkė su ieškove. Prisimena, jog pardavus žemės sklypo dalį mama pirko įvairius daiktus, remontavo butą, kuriame visi gyveno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp atsakovų I. N. J. K., B. K.-06-22 buvo pasirašyta preliminarioji žemės sklypo dalies (0.1498 ha), esančio (duomenys neskelbtini)., prikimo – pardavimo sutartis. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. K. patvirtino 2005-11-11 pirkimo pardavimo sutartį, registro Nr. JK-8775 bei priėmimo-perdavimo aktą, registro Nr. JK-8776, sudarytus tarp atsakovės I. N. iš vienos pusės, ir atsakovų J. K. bei B. K. iš kitos pusės. Atsakovai 2006-05-09 sudarė sutartį dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, pagal kurią bendraturčiai atsidalino Sklypą, o šios sutarties pagrindu buvo suformuotas atskiras žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams J. K. ir B. K.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. N., 1998-10-15 pirkimo – pradavimo sutarties Nr. 2-4521, 2006-04-11 apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-3724-79, 2006-05-09 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. NŠ-717, pagrindu.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-11-08 sprendimu civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. N. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui I. N. bei I. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. N. ir VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., mirusiam 2003-01-11, bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ¼ dalis pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu taip pat buvo nustatyta, jog S. N. po savo tėvo J. N. mirties 2003-01-11, priėmė palikimą, t. y. ¾ dalis ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis ¼ dalies pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, o I. N. savo sutuoktinio J. N. mirties 2003-01-11, priėmė palikimą, t. y. ¼ dalį ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¼ dalį ¼ dalies pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¼ dalį ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio senaties instituto taikymo

Atsakovai prašo taikyti ieškiniui senaties terminą. Ieškovė prašymą atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus arba laikyti, kad ieškinio senaties terminai nepraleisti, grindžia tuo, jog apie savo teisių pažeidimą dėl perleistos žemės sklypo dalies sužinojo tik po 2016-11-08 Trakų rajono apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2611-804/2016 dėl juridinio fakto nustatymo. Teigia, jog tik po šio teismo sprendimo suprato, jog negali paveldėti ¾ dalių žemės sklypo, nuo bendro 0,2892 ha ploto, o paveldi tik ¾ dalis ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

LR CK 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. LR CK 1.125 str. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal LR CK 1.131 str. 2 d., jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio terminas atnaujinamas. Taigi ieškinio senaties termino atnaujinimą įstatymo leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ieškovė nurodo, jog apie jos interesus pažeidusį sandorį sužinojo tik 2016-11-08, todėl prašo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo šios datos, o teismui nesutikus skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo minėtos datos, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti, kaip praleistą esant sunkai ieškovės turtinei padėčiai. Nurodo, jog ieškovė dėl sunkios padėties negalėjo tinkamai ir laiku įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybos. Ieškovė viena augina, rūpinasi, teikia išlaikymą net trims nepilnamečiams vaikams. Ieškovės santuoka buvo nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, kuris ilgą laiką nesirūpino šeima, paliko ją ir nerėmė materialiai.

Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, jog apie tai, kad atsakovė I. N. ketina parduoti dalį ginčo žemės sklypo ji žinojo nuo pat pradžių, nes su motina apie tai kalbėjosi. Be to, ji pati dalyvavo atsakovams pasirašant žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą. Taigi, teismas laiko, jog ieškovė pati, nors ir ne tiesiogiai, 2005-11-11 dalyvaudama sandoryje suprato, kad koks žemės sklypas yra parduodamas. O jau būdama pilnametė, t. y. 21 metų amžiaus galėjo suprasti dėl savo galimų teisių pažeidimo ir jas apginti ar kreiptis kvalifikuotos pagalbos. Todėl teismas atmeta ieškovės prašymą ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2016-11-08 ir laiko, jog senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas nuo ginčo žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sandorio, įvykusio 2005-11-11. Taip pat atmestinas ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Sutiktina su atsakovų pozicija, jog ieškovė būdama pilnametė, jau turinti šeimą, turėjo ir galėjo suprati apie pažeistas savo teises, jų pažeidimo momentu, turėjo visas galimybes jas tinkamai apginti ar kreiptis kvalifikuotos pagalbos. Ieškovė pagrindine aplinkybe, įtakojusią ją laiku neapginti savo pažeistų teisių įvardija sunkią materialinę padėtį. Tačiau pažymėtina, jog ieškovės išvardintos aplinkybės neatskleidžia jos materialinės padėties per visą dešimties metų laikotarpį. Priešingai, galima daryti išvadą, jog ieškovės materialinė padėtis būdavo ir visai neprasta. Tokios išvados darytinos iš pačios ieškovės parodymų teismo posėdžio metu, kuomet ji pasakojo, kad įsirengė priestatą, darė remontus, vedė kanalizaciją, už buvusio sutuoktinio lėšas pirko buitinę techniką. Be, to, net ir esant sunkiai materialinei padėčiai ieškovė visada galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys atmestinas, kaip paduotas praleidus ieškinio padavimo senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.)

Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Pagal LR CK 1.78 str. sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Ieškovė prašydama pripažinti ginčo žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sandorį niekiniu (negaliojančiu), nurodo, jog atsakovai K. pirko žemės sklypą turėdami žinoti arba žinodami, kad toks sandoris neteisėtas. Teismas vertindamas atsakovų nesąžiningumą pažymi, jog ginčo žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sandoryje dalyvavo, nors ir ne tiesiogiai ir pati ieškovė. Visi veiksmai buvo atliekami pas notarą. Įstatymo nustatyta tvarka atliktas žemės sklypo detalusis planas, viešai skelbiama detalaus plano derinimo tvarka. Nenustatyta, jog atsakovai butų gavę kokią nors asmeninę naudą dėl įvykusio sandorio. Įsigyta žemės sklypo dalis buvo registruota įstatymo nustatyta tvarka VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sandorį sudarytą` tarp atsakovų pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu taikyti restituciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį atmestus iš ieškovės priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai J. K. ir B. K. patyrė 1000,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovei I. N. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Byloje esanti pažyma Nr. (2.16) NTP-7-7343, patvirtina, jog atsakovei I. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 138,96 Eur advokato užmokestis, todėl ši suma iš ieškovės priteistina valstybei (CPK 96 str. 2 d., 99 str. 2 d.)

Taip pat iš ieškovės priteistina 6,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 83, 92, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. N. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas J. K. ir B. K..

Priteisti iš S. N. 145,91 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.