Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos I. N. atstovei adv. R. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. N. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui I. N. bei I. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. N. ir VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja S. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti bei paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo gavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusiam (duomenys neskelbtini)., mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. 10/31841, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 53,29 kv.m., taip pat ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/31842, ir namų valdos žemės sklypas, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/579940, bendras plotas 0,1394 ha, esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja bei jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime bei atsiliepime į pareiškėjos I. N. pareiškimą nurodytas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini). Testamento po savo mirties jis nepaliko. Po jo mirties liko jam bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausantis: ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) su pareiškėjos motina I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) su kuria buvo sudaręs santuoką, kuri įregistruota 1983-10-29 Viliaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo išrašas Nr. 652). Po J. N. mirties pareiškėja nesikreipė dėl paveldėjimo turto į notarą, kadangi, kaip ji teigia, jog jai tuo metu buvo 18 metų ir ji nežinojo, kad įstatymas numato jai galimybę paveldėti po savo tėvo mirties jo dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties iki dabar ji gyvena savo tėvo ir motinos bute, esančiame Dzūkų g. 5-2, Lentvario m., Trakų r. sav., juo rūpinasi t. y. moka mokesčius, atliko kambario, kuriame gyvena remontą (gipso kartono plokštėmis apkalė sienas, medžio drožlių plokštėmis išklojo grindis ir ant jų patiesė laminuotą grindų dangą, įrengė kabinamąsias lubas, pakeitė elektros instaliaciją ir vietinės kanalizacijos vamzdžius ir duobę). Nors tėvo mirties metu pareiškėja buvo 18 metų amžiaus ir mokėsi profesinėje mokykloje, tačiau pajamų atlikti šiems remonto darbams ji turėjo, nes gaudavo 95 Lt stipendiją, 67,96 Lt našlaitės pensiją, kuri vėliau pakilo iki 89,69 Lt. Be to, pragyventi padėjo ir draugas J. J., kuris vėliau tapo pareiškėjos sutuoktiniu ir jų dviejų vaikų tėvu. Pareiškėja atsimena, kad 2003-04-20, t. y. šv. Velykas ji su draugu šventė jau suremontuotame kambaryje. 2005 m. pabaigoje, 2006 metų pradžioje pareiškėjos motina I. N. pasiūlė pareiškėjai pasikeisti kambariais, nes pareiškėja tapo nėščia, o motinos kambarys buvo didesnis. Be to pareiškėjos motina tuo metu jau planavo išsikelti gyventi pas sugyventinį V. Š.. Persikėlę gyventi į motinos kambarį pareiškėja su sutuoktiniu jį suremontavo, pasistatė priestatą, kuriame įsirengė virtuvę. Pareiškėja su šeima ir šiuo metu gyvena šiame kambaryje. Pareiškėjos motina I. N. pareiškėjos teigimu, šiuo metu minėtame bute negyvena dešimt metų, ji gyvena savo sugyventinio V. Š. bute (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pareiškėja tėvo palikimą priėmė ir valdo. Tačiau pareiškėja, būdama savo tėvo įpėdinė pagal įstatymą, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Tai patvirtina, Lentvario m. notaro biuro notarės N. Š. išduotas 2016-07-11 liudijimas, jog paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini)mirus J. N. a. k. (duomenys neskelbtini) nepradėta.

Pareiškėja I. N. pateikė byloje pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad I. N. po savo sutuoktinio J. N., a .k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiniu valdymu.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime bei atsiliepime į pareiškėjos S. N. nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos I. N. sutuoktinis J. N., su kuriuo pareiškėja santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dukters S. N.. I. N., vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 3 kambarių butas, u/n (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, u/n (duomenys neskelbtini), 0.1394 ha ploto namų valdos žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)., įgyti 1998-10-15 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 2-4520 ir Nr. 2-4521. Man, kaip pergyvenusiai sutuoktinei, priklauso ½ dalis nurodyto turto, kita ½ dalis turto priklauso mano mirusiam sutuoktiniui J. N.. Po savo sutuoktinio mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pareiškėja nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, nes klydo manydama, kad jeigu turtas registruotas jos vardu, kreiptis į notarą dėl sutuoktinio turto paveldėjimo nereikia. Gavusi iš teismo dukters S. N. pareiškimą, suprato, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir būtina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nors 3 mėnesių laikotarpiu po J. N. mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau jo palikimą pagal įstatymą priėmė faktiniu valdymu. Po J. N. mirties pareiškėja gyveno ir tebegyvena savo bute adresu (duomenys neskelbtini) kur gyvena ir jos sūnus iš pirmos santuokos S. A.. S. N. J. N. mirties dieną tebuvo 18-kos metų, ji buvo moksleivė, mokėsi Vilniaus miesto profesinėje technikos mokykloje, buvo išlaikytinė, savarankiškų pajamų neturėjo ir neatliko bute jokio remonto, nemokėjo jokių komunalinių mokesčių, kaip ji nurodo savo pareiškime. J. N. palikimą priėmė pareiškėja I. N., faktiniu valdymu. 2003 metais, vyro mirties momentu ir po jo mirties, ji dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo darbo pajamų. Per tris mėnesius po J. N. mirties ji atliko bute nedidelį remontą - perklijavo virtuvėje tapetus; kadangi bute yra krosninis šildymas, pirko kurą buto apšildymui, samdė žmogų kuro paruošimui kūrenimui, mokėjo mokesčius už elektrą. Prie buto yra daržas, jame iki vyro mirties ir po jo mirties pavasarį pareiškėja sodina braškes, įvairias daržoves. Vėliau įvedė bute vandentiekį, sudarė sutartis su komunalinėmis tarnybomis dėl komunalinių paslaugų. Tvarkydama žemės sklypo reikalus, dalį žemės sklypo pardavė. Po vyro mirties praėjus gal 5 metams, apie 2008 metus pareiškėja susipažino su V. Š., ir gyveno abiejuose butuose - ir pas sugyventinį, ir nuosavame bute Dzūkų g. 5-2, Lentvaris. V. Š. mirė 2015 metais, tačiau ji prižiūri jo butą ir jame būna ir po jo mirties, kad butas nebūtų niokojamas pašalinių asmenų.

Kai S. N. (duomenys neskelbtini) pagimdė pirmą sūnų T. J., jau po vyro mirties, pareiškėja užleido dukrai didesnį kambarį, o pati persikėlė į mažesnį. Jau gerokai vėliau S. N. darė kambario remontą, pastatė prie užimamo kambario priestatą, tačiau šie veiksmai buvo atlikti ne per 3 mėnesius po J. N. mirties, o po kelerių metų. Tokiu būdu, ne S. N., pareiškėja I. N., priėmė sutuoktinio J. N. palikimą faktiniu valdymu. Kadangi nesikreipė i notarą per 3 mėnesius po vyro mirties, ir negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, savo teises ir teisėtus interesus gali apginti tik teisme.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaiminystėje, bute Nr. 2 gyvena S. N. ir jos brolis S. A., o I. N. gyvena kitoje gatvėje pas sugyventinį jau kokius 8 metus. J. N. mirė maždaug prieš 13 metų. Kai jis mirė dukra S. N. praėjus 2-3 mėnesiams remontavo savo mažąjį kambarį. Kartu su S. N. gyveno ir jos draugas, su kuriuo S. N. susituokė po pirmo vaiko gimimo. I. N. užleido dukrai didesnį kambarį, kurį S. N. su vyru suremontavo, pastatė priestatą kuriame įrengė virtuvę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos S. N. prašymas tenkintinas pilnai..

Pareiškėjos I. N. prašymas tenkintinas pilnai.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo Nr. 080763, matyti, kad S. N. yra I. N. ir J. N. dukra. J. N. mirties dieną jis buvo susituokęs su I. N., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Po J. N. mirties liko įstatyminiai jo palikimo įpėdiniai: dukra S. N. ir sutuoktinė I. N. Iš notarės N. Š. 2016-07-11 liudijimo matyti, jog nei vienas iš įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Kadangi J. N. mirė santuokoje, pareiškėja S. N. prašo nustatyti palikėjo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 str. 1 p.), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 str. 1 d.). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant LR CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju teismas jokių svarbių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatė. Palikėjo sutuoktinė I. N. dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, taip pat nekėlė ginčo dėl dalintino turto statuso (režimo). Todėl teismas santuokos metu įgytą butą bei žemės sklypą padalina lygiomis dalimis, nustatydamas, kad mirusiajam J. N. priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (LR CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje nustatyta, jog tiek pareiškėja S. N., tiek pareiškėja I. N. palikimą priėmė pradėjusios faktiškai paveldėtą turtą valdyti. Tai patvirtina liudytojos parodymai bei byloje esantys rašytiniais įrodymai: 2016-07-08 pažyma Nr. (2016-41010-PD)-584, apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, 2016-08-31 pažyma Nr. (2016-41010-PS)-358, gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams), 2005-12-01 šalto vandens pirkimo – pardavimo sutartis Nr. L-7616080, vandens skaitiklio įregistravimo nuosavame name 2005-12-01 duomenys, PVM sąskaita – faktūra serija GDM 00179, 2005-12-01 apmokėjimo už nuotekų išvežimą asenizacinėmis mašinomis sutartis Nr. LK-7616080, 2005-11-28 sutartis tarp S. A. ir UAB „Diluksa“, 2016-09-09 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-P21-2200, 2016-09-26 pažyma Nr. KA_PR1-24-625 apie asmeniui išmokėtas išmokas, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos, sąskaitos už elektrą, UAB „Betono statiniai“ užsakymo blankas bei kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0001-2447, septikų ir nuotekų kaupimo rezervuarų turinio vežimo važtaraščiai, garantinis raštas, UAB „Moki veži“ užsakymo blankas. Teismas laiko, jog šie įrodymai yra pakankami daryti išvadą, jog tiek S. N., tiek I. N. priėmė palikėjo J. N. palikimą faktiškai pradėjusios jį valdyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei vadovaujantis CK 5.13 str. 1 d. nustatytinas juridinis faktas, jog pareiškėja S. N. po J. N. mirties paveldėjo ¾ dalis ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis ¼ dalies pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja I. N. po J. N. mirties paveldėjo ¼ dalį ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¼ dalį ¼ dalies pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¼ dalį ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str. str., teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¼ dalis pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, t. y. ¾ dalis ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis ¼ dalies pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¾ dalis ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, t. y. ¼ dalį ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ¼ dalies pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini).

Juridinis reikšmę turintis faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.