Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-15851-994/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
e2-15851-994/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Ieškovas
UAB „Krasta auto“
Atsakovas
UAB „Celerauto“
Advokatai
Rūta Goliančik, Mindaugas Kazlauskas
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Krasta auto“ atstovei advokatei Rūtai Goliančik, įgaliotam atstovui S. J.,

atsakovės UAB „Celerauto“ atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, (duomenys neskelbtini) K. B.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Krasta auto“ ieškinį atsakovei UAB „Celerauto“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 20 618,16 Eur skolos, 877,16 Eur palūkanų, 8 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2023-07-03 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.

3. 2023-07-12 gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės; 2) atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas atsakovės šioje byloje apatirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais atsikirtimais: atsakovas turi galiojančią teisinės pagalbos sutartį su APB Baltic lex ir šis atstovas nuolat teikia teisines paslaugas, bei atstovauja teismuose atsakovę. Teismo siųstas ieškinys su jo priedais, taip pat teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti atsakovės vadovui K. B.. Atsakovė apie naujai gautą ieškinį, taip pat teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, elektroniniu paštu informavo savo atstovą APB Baltic lex ir pavedė atstovauti atsakovės teises ir teisėtus interesus šiame procese, t. y. parengti atsiliepimą į ieškinį. Vis dėlto, atsakovė nežinojo, kad APB Baltic lex patalpose 2023 m. gegužės 22 d. naktį (3:39 val.), adresu (duomenys neskelbtini), dėl įvadinio elektros instaliacijos kabelio gedimo kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikinta įvadinė elektros instaliacijos spinta esanti patalpų viduje, įskaitant ir elektros apskaitos prietaisą, buvo sunaikinta dalis archyvo patalpose buvusios įrangos ir dokumentų, buvo pažeistos grindys, sienos, lubos, aprūko patalpos. Dėl gaisro ir sunaikintos elektros instaliacijos neveikė APB Baltic lex serveriai, įskaitant ir pašto serverius, dėl to buvo prarasta dalis laiškų, t. y. jie fiziškai nebuvo perskaityti ir į juos nebuvo sureaguota. Nurodyta priežastis – atsakovės atstovo patalpose kilęs gaisras, sudaro prielaidas šio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui. Minima priežastis yra objektyvi priežastis, kurios negalėjo kontroliuoti, nei atsakovė, pavedusi advokatams pateikti atsiliepimą, nei advokatai, kurie dėl gaisro pasekmių negavo šio atsakovės nurodymo. Dėl to, atsakovės elgesys procesiškai buvo teisingas ir savalaikis, o advokatai dėl objektyvių priežasčių (kilusio gaisro) negavo šios informacijos ir negalėjo tinkamai ir savalaikiai sureaguoti bei įstatymo nustatytais terminai parengti ir teismui pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovės įsitikinimu, teismas negalėjo priimti sprendimo, tenkinančio ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu, kadangi vien jau paties ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai buvo pakankami teismui atsisakyti tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Ieškovė pateikė teismui ne pilną tarp šalių buvusį susirašinėjimą elektroniniu paštu, o tik jo dalį, nors šalys susitarimo sudarymo metu aktyviai bendravo ir derino įvairius klausimus, tokius kaip mažesnius darbų įkainius, atliekamus darbų kiekius bei apmokėjimą už darbus. Vis dėlto, priimant sprendimą už akių, teismas į tai nesureagavo ir šie neaiškumai nebuvo pašalinti. Ginčas šioje byloje vyksta dėl to, kad ieškovė pateikė apmokėjimui sąskaitą 17 039,80 Eur + PVM sumai (20 618,16 Eur su PVM), o pagal tarp šalių suderintą sąmatą, ieškovė turėjo išrašyti sąskaitą 12 959,75 Eur + PVM sumai (15 681,30 su PVM). Akcentuoja, kad šalys pradėdamos tarpusavio bendradarbiavimą sutarė dėl visai kitokių darbų įkainių, taip pat taikomos nuolaidos, t. y. buvo suderinta visai kita sąmata, kuri vėliau buvo tiesiog ieškovės pakoreguota, padidinat darbų įkainių kainą ir sumažinant taikomą nuolaidą. Nurodo, kad 12 959,75 Eur suma yra apskaičiuojama, pritaikius pagal sąmatą papildomą nuolaidą, pradinius valandinius įkainius bei nuolaidą detalėms, t. y.: remonto išrinkimo – surinkimo įkainis 43,97 Eur per valandą (kaina pagal sąmatą) – 10 proc.; dažymo darbų įkainis – 43,97 Eur per valandą – 10 proc.; nuolaida detalėms – 25 proc. Dėl to, darbų kaina sudaro – 692 DV / 12 (Nes 12 DV = 1 val.) = 57,67 val. x 43,97 Eur = 2 535,75 Eur – 10 proc. = 2 282,18 Eur. Dažymo darbai nesikeičia ir sudaro – 2 234,33 Eur. Dalys bendrai sudaro – 11 036,92 Eur (be nuolaidos), dalys su nuolaida sudaro – 8 277,69 Eur (11 036,92 Eur – 25 proc. = 8 277,69 Eur). Smulkios dalys 2 proc. nuo dalių sumos: 165,55 Eur. Iš to susidaro sąskaitose esamas sumos skirtumas – 4 936,86 Eur su PVM sumai. Vis dėlto, ieškovė sąmatoje valandinį užmokestį skaičiuoja taikydama tiek išrinkimo, tiek dažymo darbams įkainį – 75 Eur per valandą, o nuolaidą detalėms – 15 proc., išimties tvarka – 10 proc. nuolaidą tiek darbams, tiek dažymui.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė: 1) netenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-11946-994/2023 ir bylos atnaujinimo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą. Savo poziciją ieškovė grindžia tokiais atsikirtimais: atsakovė praleido teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti iki 2023 m. birželio 22 d. ir nenurodė jokių svarbių termino praleidimą pateisinančių priežasčių. Atsakovė atsiliepimo nepateikė dėl nerūpestingumo, pasyvumo. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl privalo numatyti savo neapdaraus elgesio padarinius, o jų nenumačius, atsakovei kyla pareiga prisiimti tokio elgesio pasekmes. Atsakovės nurodoma aplinkybė – APB Baltic lex patalpose įvykęs gaisras, negali būti laikoma svarbia atsiliepimo nepateikimo priežastimi, nes jis įvyko gerokai anksčiau, nei teismas procesinius dokumentus įteikė atsakovei. Teismas procesinius dokumentus išsiuntė atsakovės buveinės adresu ir 2023 m. birželio 8 d. įteikė atsakovės (duomenys neskelbtini) K. B.. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai – asmeniškai (duomenys neskelbtini), ir įteikti praėjus 17 dienų nuo APB Baltic lex patalpose vykusio gaisro. Atsakovė pateikė gaisro sukeltų apgadinimų nuotraukas bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) informaciją apie ekstremaliąsias situacijas, ekstremaliuosius įvykius, gaisrus ir gelbėjimo darbus nuo 2023 m. gegužės 21 d. 6:00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d. 6:00 val. ataskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esančio administracinio pastato cokoliniame aukšte apdegė elektros skydinė ir aprūko apie 15 kv. m. lubų. Taigi gaisras apgadino tik elektros skydinę (skaitliuką), jokie atsakovės minimi serveriai nebuvo apgadinti, atsakovė nepateikė jokių „serverio“ apgadinimo įrodymų. Jei serveriai ir būtų apgadinti, sunku patikėti, kad atsakovės atstovas negalėjo sutvarkyti savo elektroninio pašto daugiau nei dvi savaites, net jei to ir būtų reikėję. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad elektroninis laiškas su ieškiniu, gautu 2023 m. birželio 8 d., atsakovės atstovui buvo siųstas. Atsakovė teismui pateikė tik elektroninį laišką dėl pareiškimo sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų pašalinimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti 2023 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkė teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė pareiškime nepagrįstai nurodo, jog ieškovė turėjo išrašyti sąskaitą 12 959,75 Eur + PVM sumai, o ne 17 039,80 Eur + PVM sumai, ir teikia teismui ne atsakovei skirtą 2022 m. rugpjūčio 5 d. sąmatą, neaktualius susirašinėjimus. Atsakovė siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita ir užvilkinti bylos procesą. Atsakovė su pareiškimu pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog atsakovė iš AB „Lietuvos draudimas” 2023 m. sausio 31 d. gavo 17 039,80 Eur draudimo išmoką už automobilį BMW X4xDrive, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį suremontavo ieškovė. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2023 m. kovo 22 d. AB „Lietuvos draudimas” laišką, kuriuo AB „Lietuvos draudimas” patvirtino, jog žala pagal nurodytą bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginta, išmokėta atsakovei. AB „Lietuvos draudimas” atsakovei išmokėta 17 039,80 Eur draudimo išmoka yra tokio pat dydžio, kaip ir ieškovės 2022 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. gruodžio 13 d. išrašytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bendra suma – 17 039,80 Eur be PVM. Draudimo išmoką su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) draudimo kompanija išmoka tik tuo atveju, jei juridinis asmuo, gaunantis draudimo išmoką, neturi teisės į PVM atskaitą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus (Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Atsakovė yra PVM mokėtoja (https://rekvizitai.vz.lt/imone/celerauto/) ir turi teisę į PVM atskaitą, kurią atliko pagal ieškovės sąskaitas. Dėl to, AB „Lietuvos draudimas” draudimo išmoką už automobilį BMW X4xDrive, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį suremontavo ieškovė, atsakovei išmokėjo be PVM. Ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovė priėmė, dėl atlikto automobilio remonto ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Taigi atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove. Atsakovės nesąžiningumą ir siekį kuo daugiau pasipelnyti ieškovės sąskaita, patvirtina ir atsakovės 2022 m. spalio 6 d. išrašytą sąskaita automobilio BMW X4xDrive, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui (duomenys neskelbtini) už automobilio remontą su sąmata 24 239,03 Eur (su PVM) sumai.

5. 2023-09-11 teismo nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas.

6. 2023-11-06 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad atsakovės akcentuojama 2022-08-05 sąmata, pateikta į bylą, buvo skirta AB Lietuvos draudimas, kas matyti iš sąmatoje nurodyto žalos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra tapatus nurodytam AB „Lietuvos draudimas“ atlikto mokėjimo pavedime atsakovei. 2022-02-01 Ilgalaikės automobilio dalių ir eksploatacinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartyje nėra tokių nuolaidų numatyta. Atsakovė 2023-01-31 iš draudimo gavo 17 039,80 Eur sumą, kuri yra tapati kartu su ieškiniu pateiktų 2 PVM sąskaitų faktūrų sumai be PVM (15 799+1 240,80). Atsakovė veikė kaip tarpininkas, kuris išrašė 2022-10-06 PVM sąskaitą faktūrą automobilio savininkui (duomenys neskelbtini) 24 239,03 Eur sumai. Atsakovė veikia nesąžiningai, siekdama pasipelnyti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) S. J. paaiškino, kad 2022-08-05 sąmata buvo pradinė, nes eigoje paaiškėja kiti darbai, detalės. Sąmata paprastai derinama su mokėtoju. Ši sąmata sudaryta buvo skirta AB Lietuvos draudimas ir jai skirtais įkainiais pagal šalių bendradarbiavimą. Tokie įkainiai UAB „Celerauto“ netaikytini. Galimai ieškovės darbuotojas J. suklydo, nusiųsdamas UAB „Celerauto“ 2022-08-05 sąmatą. Galutinis apmokėjimo dokumentas yra PVM sąskaita faktūra. Patvirtino, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos, skaičiuojant 75 Eur be PVM už darbo valandą.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) K. B. paaiškino, kad atsakovė užsiima tarpininkavimu, remontuojant automobilius. Kai automobilio savininkas po eismo įvykio kreipėsi į UAB „Krasta auto“, po savaitės įstojo UAB „Celerauto“, informuodamas, kad taps mokėtoju ir jau tada su ja buvo derinami remonto darbai, kainos, kiekiai. Po ieškovės darbuotojo J. pateiktos 2022-08-05 sąmatos ir joje nurodytų įkainių, nuolaidų, jokių kitų sąmatų pateikta atsakovei nebuvo. Nesutinka, kad turi mokėti už 2 ratlankių pakeitimą (antroji PVM sąskaita faktūra), nes buvo sutarta, kad juos pakeis ieškovė neatlygintinai. Šalių pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje nėra numatyta darbų įkainių. AB Lietuvos draudimas sumokėjo UAB „Celerauto“ pagal ieškovės pateiktus dokumentus, nors savo sąmatą draudimui siuntė ir atsakovė, tačiau pagal ją apmokėta iš draudimo nebuvo.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas paaiškino, kad nors 2022-07-27 automobilio savininkas kreipėsi pats į UAB „Krasta auto“ dėl remonto darbų, tačiau vėliau įvyko prievolės šalies pasikeitimas, užsakovu tampant UAB „Celerauto“. Atsakovė jau gavo 2022-08-05 sąmatą ir eigoje jokių esminių pasikeitimų dėl įkainių, nuolaidų nebebuvo derinta. Sąmata apibrėžė esmines susitarimo sąlygas. Susitarus dėl darbų kainos, nuolaidų, jas buvo galima keisti tuo pačiu būdu – apsikeičiant el. laiškais, bet to nebuvo padaryta. Jeigu darbuotojas J. ir suklydo, nusiųsdamas 2022-08-05 sąmatą su atitinkamais įkainiais UAB „Celerauto“, tai jau ne užsakovo kaltė. Oferta ir akceptas įvyko rugpjūčio pradžioje tarp ieškovės ir atsakovės, todėl visą bendravimo laiką ir buvo tikimasi tų pačių įkainių, nuolaidų. Į bylą pateikta bendradarbiavimo sutartis yra skirta detalėms paprastesniu būdu įsigyti, bet ne darbų įkainiams. Remonto darbai – derinami savarankiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Iš bylos rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad 2022-07-27 automobilio BMW X4 XDRIV A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini) užsakė automobilio remonto darbus po įvykusio eismo įvykio, atvykus į UAB „Krasta auto“ (2023-10-25 ieškovės papildomi įrodymai DOK – 169743). Iš tarp ieškovės atstovo J. V. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) K. B. susirašinėjimo el. laiškais 2022-08-08 matyti, kad atsakovė UAB „Celerauto“ tai dienai jau turėjo UAB „Krasta auto“ pateiktą 2022-08-05 automobilio remonto sąmatą (2023-07-20 DOK - 116514), tik prašė atstovo J. peržiūrėti dėl padangų ir kt. 2022 m. rugpjūčio pradžiai atsakovė UAB „Celerauto“ prisistatė ieškovei kaip mokėtoja už BMW automobilio remonto darbus, aiškiai informuojant, kad mokėtojas nebus draudimo bendrovė (pareiškimo už akių peržiūrėjimo priedas – „Susirašinėjimas su J.“- DOK – 112217). 2023-01-31 atsakovė gavo iš AB „Lietuvos draudimas“ išmoką 17 039,80 Eur sumai (2023-07-12 DOK – 112217 priedas), kaip nurodė atsakovės (duomenys neskelbtini), paskaičiuotą remiantis UAB „Krasta Auto“ pateiktais dokumentais, bet ne atsakovės paruošta sąmata (pareiškimo dėl peržiūrėjimo priedas DOK – 112217). Ieškovė išrašė 2022-09-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 19 116,79 Eur (15 799 Eur sumai be PVM) ir 2022-12-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 501,37 Eur (1 240,80 Eur sumai be PVM). Minėtų sąskaitų faktūrų atsakovė ieškovei iki šiol neapmokėjo, ginčydama dalies prašomos sumos pagrįstumą, t. y. 4 936,86 Eur su PVM ir į 2022-12-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktų 2 ratlankių sumą – 1 165,46 Eur be PVM.

11. Byloje iš esmės kilo ginčas, ar atsakovei (užsakovei) kyla prievolė sumokėti už automobilio remonto darbus ieškovei (rangovei) pagal pirminėje ieškovės darbuotojo 2022-08-05 pateiktoje darbų sąmatoje nurodytus valandinius darbo įkainius ir nuolaidas detalėms. Ginčo dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės nekyla, išskyrus dviejų ratlankių pakeitimo (ne)atlygintinumą pagal 2022-12-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją tarp šalių, sprendžia, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (CK 6.645 straipsnis). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

13. Ginčo dėl to, kad anksčiausiai 2022-08-08 atsakovės (duomenys neskelbtini) informavo ieškovės atstovą, kad užsakovo teises ir pareigas yra įgijusi atsakovė UAB „Celerauto“, kuri bus ir mokėtoja už atliktus automobilio remonto darbus, nepaisant to, kad pirminis darbų užsakovas buvo automobilio savininkas (2023-10-25 DOK – 169743), byloje nėra, esant aiškiam, atskleistam šalių susirašinėjimui, kuriame minimas ir buvęs šalių ankstesnis telefoninis pokalbis. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo atveju įvyko šalies pasikeitimas prievolėje ir vietoj užsakovo (duomenys neskelbtini) automobilio remonto darbams, su kuriuo buvo derintas darbų užsakymas 2022-07-27, įstojo naujas užsakovas ir mokėtojas – UAB „Celerauto“.

14. CK 1.63 straipsnio 6 dalis nurodo, jog dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Pagal CK 1.64 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusprendžiant, kokie rangos darbai užsakyti, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti.

15. Įvertinus į bylą pateiktą šalių susirašinėjimų visumą (Pareiškimo dėl peržiūrėjimo už akių priedai – DOK – 112217; 2023-07-20 DOK – 116514), teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad byloje yra įrodyta ir pagrįsta tarp šalių susiklostę žodiniai rangos teisiniai santykiai, atsakovei 2022 metų rugpjūčio pradžioje aiškiai nurodžius save automobilio remonto darbų mokėtoja, t. y. ir darbų užsakove UAB „Celerauto“, o ieškovės atstovui J. V. pateikus 2022-08-08 el. paštu 2022-08-05 darbų sąmatą atsakovei (2022-07-20 DOK – 116514). Tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės rangos sutarties, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių. Tarp šalių vykęs tolimesnis bendradarbiavimas elektroninių laiškų bei telefoninių skambučių forma (ką patvirtina el. susirašinėjimo turinys), neneigiant rangovui (UAB „Krasta auto“) subjekto (užsakovo) tinkamumo sprendžiant darbų eigoje kilusius klausimus su UAB „Celerauto“, leidžia konstatuoti rangos teisinių santykių susiformavimą tarp ieškovės ir atsakovės.

16. Atsakovė, ginčydama prašomą priteisti skolos dalies sumą už atliktus rangos darbus – automobilio remontą, įrodinėja, jog šalys apsikeisdamos elektroniniais laiškais, pateikiant ieškovės atstovui J. atsakovei 2022-08-05 sąmatą dėl darbų kainos ir atsakovei pritariant tokiems įkainiams, tokiu būdu susitarė dėl automobilio remonto darbų įkainių, nuolaidų.

17. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad, kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

18. Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, ieškovė turi pareigą įrodyti, jog atsakovei prieš pradedant automobilio remonto darbus, tai yra, iki sutarties sudarymo, buvo aiškiai pateikta informacija dėl darbų kainos. Ieškovei (rangovei), neigiant atsakovei atsiųstos 2022-08-05 remonto sąmatos duomenų aktualumą, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog buvo susitarta su atsakove dėl didesnės darbų kainos, konkrečių valandinių įkainių, detalių kainų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, jog sutarta darbų kaina buvo didesnė nei pirminėje ieškovės atstovo siųstoje 2022-08-05 darbų sąmatoje (CPK 178 straipsnis).

19. Šiuo ginčo nagrinėjimo atveju aktualu tai, kad rangovas, nusiųsdamas 2022-08-05 darbų atlikimo sąmatą su aiškiais darbų įkainiais, detalių kainomis, nuolaidomis naujam užsakovui ir gavęs darbų atlikimui pritarimą iš UAB „Celerauto“ (2022-08-08 el. laiškas – Pareiškimo dėl peržiūrėjimo priedas – „susirašinėjimas su J.“) jokių papildomų duomenų dėl sutarties įkainių pasikeitimo neteikė iki pat 2022-09-28, kai atsakovei atsiuntė galutinę sąmatą su kitais darbų valandiniais įkainiais, nuolaidomis detalėms (2022-09-28 el. laiškas Pareiškimo dėl peržiūrėjimo priedas – „susirašinėjimas su J. ir K.“), dėl ko iš karto atsakovės vadovas teikė pastabą dėl ne tokių darbų įkainių nurodymo ir paskaičiavimo (2022-09-28 el. laiškas; pareiškimo dėl peržiūrėjimo priedas – „susirašinėjimas su J. ir K.“).

20. Ieškovė, ginčydama atsakovės poziciją dėl remonto darbų kainos susitarimo, remiantis 2022-08-05 siųsta sąmata, argumentuoja, kad ši atsakovės gauta sąmata buvo sudaryta ir skirta AB „Lietuvos draudimas“, nes joje nurodytas žalos administravimo numeris (duomenys neskelbtini). Viena vertus, sutiktina su ieškove, kad galimai ši sąmata su darbų, detalių įkainiais, nuolaidomis buvo ruošta draudimo kompanijai, kol dar į sutartinį santykį nebuvo įstojusi atsakovė UAB „Celerauto“. Kita vertus, atsakovei UAB „Celerauto“ jau 2022 m. rugpjūčio pradžioje aiškiai nurodžius esant sutartinių santykių dalyvei ir mokėtojai bei patvirtinus ir pritarus darbų kainoms, gavus tai fiksuojantį dokumentą – 2022-08-05 sąmatą, atsakant į el. laišką ir reikalaujant dar įtraukti kitus darbus, ieškovė jokių darbų kainos pakeitimų, derinimų, įvertinus subjekto pasikeitimą, neatliko tokia pačia forma kaip buvo siųsta 2022-08-05 darbų sąmata su visais nurodytais įkainiais. Dar daugiau, ieškovės pozicija, kad atsakovė negalėjo tikėtis tokių kainų, nuolaidų, nes tarp šalių dar 2022-02-11 pasirašyta Ilgalaikės automobilių dalių ir eksploatacinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos tokių kainų nenumatė (2023-09-22 DOK – 150272) teismo vertinimu, tarp šalių susiklosčius rangos teisiniams santykiams, nėra aktuali, kuri aktuali ilgalaikiam šalių bendradarbiavimui, įsigyjant atsakovei iš ieškovės automobilių detales paprastesne tvarka su fiksuotomis nuolaidomis, o ne perkant visą automobilio remonto darbų paslaugą. Todėl pritartina atsakovės pozicijai, kad joje fiksuojamos nuolaidos prekėms nebūtinai turi būti aktualios, suderinus atskirai viso automobilio remonto darbų įkainius, tiek atliekant darbus, tiek kartu teikiant ir detales.

21. Teismas, vertindamas ieškovės nesutikimą skaičiuoti remonto darbų kainą pagal 2022-08-05 sąmatoje nurodytus įkainius, konstatuojant atsakovės nesąžiningą veikimą, gavus iš draudimo bendrovės draudimo išmoką 17 039,80 Eur (2023-07-12 DOK – 112217 Pareiškimo dėl peržiūrėjimo priedas) lygią atsakovei išrašytų ginčo dviejų PVM sąskaitų faktūrų sumai be PVM, pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčius žodiniams rangos teisiniams santykiams, užsakovei aiškiai nurodžius save rangos sutartinių santykių dalyve 2022 m. rugpjūčio pradžioje bei sutikus su rangovės pateiktomis darbų, detalių kainomis, taikomomis nuolaidomis, iš draudimo kompanijos gauta išmoka nėra aktuali, sprendžiant atliktų rangos darbų apmokėjimo klausimą, vertinant dviejų verslo subjektų teisinį santykį. Akivaizdu, jog kiekvieno verslo subjekto tikslas yra vykdyti pelningą veiklą. Sutarties laisvės principas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1, 4, 5 dalys), teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovė 2022 m. rugpjūčio pradžioje pradėjusios vykdyti aiškią automobilio remonto (rangos) sutartį, prisiėmė teises ir pareigas pagal pateiktą ir patvirtintą pasiūlymą, išreikštą 2022-08-05 automobilio remonto sąmatos forma. O galimai rangovei suklydus, teikiant ne tokį konkretų remonto darbų kainos pasiūlymą, privalo prisiimti su tuo susijusias pasekmes, verslo subjektui esant būdingam didesniam rūpestingumo, atidumo, apdairumo standartui.

22. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovės pareiškime dėl peržiūrėjimo už akių (2023-07-12 DOK – 112217) nurodytas nesutikimas su paskaičiuota remonto darbų kaina 4 936,86 Eur sumai (su PVM) yra pagrįstas pradinėje sąmatoje (2022-08-05) nurodytų valandinių įkainių, detalių kainų ir pritaikytų nuolaidų palyginimu su 2022-09-28 darbų sąmatos įkainiais (2023-11-22 DOK – 182268 priedas), kuri pateikta atsakovei 2022-09-28 el. paštu, su kuria atsakovė nesutiko, skirtumų sumai. Ginčo byloje dėl atsakovės paskaičiavimo iš ieškovės pusės nekilo, įrodinėjant savo poziciją, kad 2022-08-05 sąmatos įkainiai nėra aktualūs ir netaikytini atsakovei atsiskaitant už automobilio remonto darbus.

Dėl dviejų ratlankių pakeitimo kainos mokėjimo

23. Ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, atsakovė nesutiko ir su 2022-12-23 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta 2 ratlankių keitimo suma – 1165,46+PVM (viso 1 410,21 Eur).

24. Atsakovė nurodė, kad byloje pateiktas šalių 2022-11-28 susirašinėjimas (2023-11-06 DOK – 173293) patvirtina, jog ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi pakeisti du ratlankius nemokamai, pasiliekant senuosius, kadangi buvo užsakyti ne tos spalvos ratlankiai. Ginčo dėl kitų dviejų (sugadintų) ratlankių apmokėjimo nekyla.

25. Ieškovė vykusių teismo posėdžių metu su atsakovės pozicija nesutiko ir pateikė papildomus rašytinius įrodymus (2023-11-20 DOK – 182268), kad 2022-12-13 el. laišku nurodė, jog keičiant ratlankius neatlygintinai paaiškėjo, kad „sveikieji“ ratlankiai buvo ne originalūs, o perdažyti, dėl to naujai užsakytų dviejų ratlankių spalva ir nesutapo su esamais, dėl ko atsakovė privalo už juos sumokėti.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtintus CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

27. Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. Nors nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti ieškovės atlikti darbai, tokie darbai privalėjo atitikti įprastus tokios paskirties darbams keliamus reikalavimus, turėti įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamais naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

28. Ginčo atveju susiklostė situacija, kad vietoj dviejų sugadintų ratlankių užsakyti nauji 2 ratlankiai nesutapo spalvos gama su likusiais „sveikaisiais“, dėl ko pradžioje (2022-11-28) buvo įsipareigota 2 ratlankius pakeisti nemokamai. Tačiau keitimo metu paaiškėjus, kad „sveikieji“ ratlankiai nebuvo originalūs, o perdažyti (2023-11-20 DOK – 182268), dėl ko gamintojas negalėjo pristatyti tapačios spalvos naujų ratlankių, buvo atsakovei pateikta 2022-12-13 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už dar du papildomus ratlankius, siekiant spalvinio vientisumo.

29. Teismas, vertindamas susiklosčiusią situaciją, sprendžia, kad rangovas, siekdamas įvykdyti jam keliamus maksimalius reikalavimus dėl remonto darbų atlikimo kokybiškumo ir gavęs pretenziją dėl pakeistų 2 ratlankių spalvų neatitikimo su esamais ėmėsi geranoriškai spręsti situaciją, prisiimdamas sau, kaip rangovui atsakomybę, už galimai netinkamai užsakytas detales – 2 ratlankius, siūlydamas neatlygintiną jų pakeitimą (2022-11-28 el. laiškas). Visgi darbų atlikimo metu (ratlankių keitimas) paaiškėjus ne rangovo veikimo netinkamumui, netinkamai užsakius darbams detales - 2 ratlankius, bet „sveikųjų“ ratlankių buvusiam pakitimui, perdažius juos dar iki eismo įvykio, dėl ko užsakyti BMW automobilių gamintojo originalūs ratlankiai negalėjo objektyviai būti pritaikomi, buvo būtinas kokybiškam darbų atlikimai ir jų pakeitimas, siekiant spalvų suderinamumo visų keturių automobilių ratlankių.

30. Užsakovui siekiant maksimalios automobilio estetikos, atliekant automobilio remonto darbus, t. y. keičiant visus keturis automobilio ratlankius, o rangovui tokius darbus atlikus, užsakovui kyla prievolė už tokius darbus atsiskaityti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Byloje užsakovas neįrodė ir nepagrindė, kad tokių darbų rangovas būtų neatlikęs, t. y. visų 4 ratlankių naujais pakeitimą ar tokio pobūdžio darbai būtų atlikti nekokybiškai, nesavalaikiai. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, susirašinėjimus, neturi pagrindo spręsti buvus rangovo pareigos veikti rūpestingai, atidžiai pažeidimui. Visų keturių ratlankių pakeitimą sąlygojo ne rangovo kaltė, bet darbų eigoje paaiškėjusi objektyvi aplinkybė - dviejų originalių ratlankių parametrų esamas spalvinis pakitimas, juos praeityje perdažius.

31. Pažymėtina, jog įstatymas visgi numato, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tačiau konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2019 m. lapkričio 22 d. 3K-3-364-469/2019). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

32. Ginčo nagrinėjimo atveju, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti papildomi įrodymai (2023-11-20 DOK – 182268), pagrindžiantys visų keturių ratlankių keitimo būtinybę, „sveikiesiems“ ratlankiams neišlaikius originalių parametrų (spalvos) ir nesant objektyvios galimybės įgyti tapačios spalvos originalus ratlankius, ieškovė pagrindė priežastis, lėmusias rangos darbų kainos objektyvų pasikeitimą, papildomai apmokant už 2 ratlankius, t. y. ne tik už pažeistuosius eismo įvykio metu.

33. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 681,27 Eur su PVM (19 116,76 Eur – 4 936,86 Eur + 1 501,37 Eur) už atliktus rangos darbus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

34. Kiti šalių argumentai, teismo vertinimu, teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl palūkanų priteisimo

35. Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Įvertinus ieškinyje išdėstytą palūkanų skaičiavimą už atitinkamai pradelstas dienas skaičiuojamas iki 2023-04-21 dienos bei priteistą skolos sumą, teismas tenkina ieškovės reikalavimą iš dalies, priteisiant iš viso 660,74 Eur palūkanų, skaičiuojant nuo 14 179,90 Eur (19 116,76 Eur - 4 936,86 Eur) ir 1 501,37 Eur sumų, po 8 procentus metinių procesinių palūkanų (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas), atsakovei neįvykdžius piniginės ieškinyje nurodytu laikotarpiu.

37. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisi iš atsakovės procesines palūkanas, t. y. 8 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 16 342,01 (15 681,27+660,74) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

39. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tenkinant 76 procentus ieškinio reikalavimų.

40. Ieškovė patyrė 1 573,25 Eur, kurias sudaro 484,00 Eur žyminis mokestis, 1 089,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 0,25 Eur komisinis mokestis bankui už sumokėtą žyminį mokestį.

41. Atsakovė patyrė 55,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2 420,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas, iš viso 2 475,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vertina jų pagrįstumą, realumą, teisingumą. Įvertinus šalių atstovų advokatų surašytus procesinius dokumentus bei dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose, patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Teismų praktikoje yra pripažįstama pakankamu dokumentu pažyma apie kliento apmokėtas išlaidas bylinėjimosi išlaidų realumui pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 22–26 punktus). 2023-11-06 vadovaujančio partnerio M. K. pasirašyta pažyma apie visišką atsiskaitymą pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (2023-11-06 DOK – 173049) pagrindžia atsakovės patirtų išlaidų realumą

44. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 195,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (1573,25×76 proc.). Atsakovei atmestų reikalavimų daliai priteistina (2 475 Eur×24 proc.) 594,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Subendrinus vienarūšių reikalavimų priteisimą, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 601,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Krasta auto“, kodas 121981098, iš atsakovės UAB „Celerauto“, kodas 301536057, 15 681,27 Eur (penkiolika tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 27 ct) skolos, 660,74 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų 74 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 342,01 sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 601,67 Eur (šešis šimtus vieną eurą 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė