Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo S. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187² str. 289 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimu nubausta pagal ATPK 187² str. 289 Eur bauda už tai, kad ji 2015 m. balandžio 29 d. 8.30 val. Kalvarijų g. 28, Vilniuje, teismo posėdžių salėje administracinės bylos nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-663-835/2015, teigdama apie tai, kad nepažįstamas asmuo, o ne E. S., gim. 1973 m., vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingą pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą.

Apeliantė, ginčydama jai pritaikytą administracinę nuobaudą, kartu kelia klausimą, kad visgi nėra neabejotinai nustatytas faktas, jog 2015 m. kovo 12 d. apie 21.52 val. būtent E. S. vairavo automobilį. Su šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimu E. S. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 1250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal 124 ¹ straipsnio 8 dalį - 7 Eur bauda. Paskirtąsias nuobaudas subendrinus, E. S. paskirta 1250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatuodamas, jog S. G. padarė ATPK 187² str. numatytą teisės pažeidimą, skundžiamame 2016 m. birželio 21 d. nutarime pagrįstai vadovavosi 2015-04-29 8.30 val. teismo posėdžio protokolo išrašu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-663-835/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-22-468/2016, kuria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutarimas E. S. pripažinti padariusiu administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., paliktas nepakeistas ir E. S. apeliacinis skundas netenkintas. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 187² str. numatyto pažeidimo sudėties S. G. veiksmuose elementai.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, ar pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra jokių abejonių, kad S. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., kadangi jos duoti parodymai, jog 2015-03-12 21.52 val. Vilniaus r., Vaidotų k., Šaltinio g. 2 E. S. nevairavo automobilio „Jeep Grand Cherokee“ v.n.(duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai neteisingi, ji suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą S. G. buvo patvirtinusi savo parašu teisme. Ji taip pat suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1682/2011). Todėl konstatuotina, jog S. G. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų 2015-04-29 teismo posėdyje davimą, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2016 m. birželio 21 d. nutarime, ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nėra pagrindo.

Apeliantės nuomone, apeliacinės instancijos teismas E. S. skundo iš esmės nenagrinėjo ir nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo netikrino. Tokie apeliantės skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi konstatuota, jog būtent E. S. 2015 m. kovo 12 d. apie 21.52 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė eismo įvykį, nors apeliantė tą neigė. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija nerado pagrindo iš naujo peržiūrėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad S. G. jai 2016-05-27 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 57P-61830066-16 pasirašė, todėl konstatuotina, kad jai buvo išaiškintos ATPK 272 str. numatytos teisės ir pareigos. S. G. savo prieštaravimus ir paaiškinimus dėl administracinio teisės pažeidimo galėjo išsakyti pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2016-06-16, metu. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2016-06-16 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme, S. G. buvo apklausta, jai buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, o ją atstovaujančiam advokatui - išdėstyti poziciją dėl S. G. inkriminuoto pažeidimo. Taip pat iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nenurodė apie galimą jos teisių pažeidimą ar suvaržymą, neleidžiant susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ar turėti atstovą. Teismo posėdžio metu S. G. turėjo atstovą – advokatą, todėl jos teisės į gynybą buvo užtikrintos. S. G. teismo posėdžio metu neprašė pagarsinti bylos medžiagos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog ji buvo susipažinusi su bylos medžiaga (b.l. 22). Be to, 2016-06-16 teismo posėdžio metu S. G. kategoriškai patvirtino, kad ji, duodama parodymus teismo posėdžio E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, sakė tiesą. Ji teigė, kad matė, kaip E. S. išlipo iš galinės automobilio sėdynės. Taigi, net ir šio teismo posėdžio metu ji nurodė aplinkybes, kurios yra paneigtos įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. G. parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje yra melagingi, yra pagrįsta surinktų duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad S. G., duodama parodymus 2015-04-29 teismo posėdžio metu, galėjo sąžiningai klysti, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde.

Su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-06-16 teismo posėdžio metu dalyvavo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – S. G., tiek jos atstovas – advokatas. Teismo posėdžio metu buvo rašomas protokolas, iš kurio matyti, jog procesinių pažeidimų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo padaryta. S. G. ir jos atstovui buvo leista pasisakyti dėl S. G. inkriminuoto teisės pažeidimo aplinkybių. Tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo kviečiami ir apklausiami VPK atstovai ar liudytojai, nereiškia, kad teismo posėdis buvo formalus, atkreiptinas dėmesys, kad S. G. ir jos atstovas prašymų teismui dėl kokių nors asmenų iškvietimo ir apklausos neturėjo. Gi tik teismas sprendžia, ar reikalinga į teismo posėdį kviesti kokius nors asmenis – liudytojus, specialistus, ekspertus, kurių dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas. E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo apklausti tiek liudytojai, tiek policijos pareigūnai, nutarimas dėl E. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn yra įsiteisėjęs, teismas pagrįstai vadovavosi toje byloje nustatytais faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis, dėl ko nebuvo jokio pagrindo dar kartą apklausinėti VPK pareigūnų ir liudytojų.

ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismui 2016 m. sausio 18 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutarimą, kuriuo netenkintas E. S. apeliacinis skundas dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos, ir bylos duomenų pagrindu pranešus prokurorui, jog S. G. veiksmuose gali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., požymių, administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos, t.y. nuo 2016-01-18, šis terminas LR ATPK 35 str. 3 d. pagrindu nustatyta tvarka buvo pratęstas (b.l.2). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra suėję.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. G. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.