Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-05-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-6624-1031/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
2YT-6624-1031/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02871-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Pareiškėjas
K. V.
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-6624-1031/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02871-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, šalims nedalyvaujant, išnagrinėjęs pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Arturas Bložė ir AB „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. V. pateikė skundą antstoliui Arturui Bložei dėl jo veiksmų ir prašė panaikinti 2019-04-09 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-19-41-39511. Nurodė, kad pagal CPK 739 straipsnį, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui laisvės atėmimo vietoje atidarytoje sąskaitoje, kurios neviršija Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – bausmių vykdymo kodeksas) 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų normų. Prašo vadovautis ir CPK 668 straipsnio 1 dalimi.

Antstolis Arturas Bložė 2019-04-29 patvarkymu Nr. S-19-41-47239 pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti ir jį CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla Nr. 0041/15/03102, persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes skundžiamas patvarkymas atitinka aktualią teismų praktiką ir CPK normas.

Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Prašymų papildyti bylos medžiagą ir atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomajam procesui vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0041/15/03102 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė pagal 2015-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-506-890 vykdo 341,37 Eur skolos išieškojimą iš skolininko K. V. išieškotojos AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kalėjimų departamento prie LR TM Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2019-04-09 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-19-41-39511, kuriuo nurodė išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies bei trečiųjų asmenų gaunamų lėsų, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vienos MMA. Taip pat patvarkyme nurodė, kad pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinginės lėšos, neviršijančios pusės bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, kurios priklauso skolininkui laisvės atėmimo vietoje atidarytoje sąskaitoje, kurios neviršija bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų normų bei prašo vadovautis CPK 668 straipsnio 1 dalimi.

Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas negalimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pareiškėjas skundą grindžia bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, bei vadovaujasi CPK 668, 733-743 straipsniais, kuriuose numatyta, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos (MMA) arba taikant tam tikrą išskaitymo procentą, o priimtu antstolio nurodymu jam yra apribojama teisė naudoti lėšas savo reikmėms.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią aiškinimo ir taikymo taisyklę – „skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas“ (45 punktas).

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – dvidešimt procentų, o CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama.

Šioje byloje nustatyta, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, jo gaunamus Šiaulių tardymo izoliatoriaus esančioje sąskaitoje, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vienos MMA, o išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas bei trečiųjų asmenų pervedamas lėšas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Akivaizdu, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Taigi šios išskaitos turi būti atliekamos iš skolininko pajamų, jo gaunamų į bausmę vykdančią įstaigoje esančią sąskaitą. Kadangi iš pareiškėjo neišskaitoma 100 procentų pajamų, tai likusią dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pagal CPK 739 straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Skundžiamame 2019-04-09 patvarkyme antstolis nurodė, kad, darant išskaitas iš pareiškėjui laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje priklausančių sumų, privaloma vadovautis šia teisės norma. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas dirba, kad turi išlaikytinių, kas būtų pagrindas taikyti CPK 736 straipsnio 3 dalis ir mažinti iškaitomos dalies procentą (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančių teisės normų.

Skolininkui primintina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Todėl privalomi atskaitymai, neviršijant CPK 736 straipsnyje nustatytų dydžių, iš skolininko laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje gaunamų piniginių lėšų, laikytinas privalomo vykdyti sprendimo padariniu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, laikėsi CPK nustatytų reikalavimų, skundžiamu patvarkymu išieškojimas nukreiptas ne į visas pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, bet į pareiškėjo pajamas, kurios nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą bei atsižvelgiant į CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, sąrašą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. V. skundą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Teisėjas Ernestas Šukys