Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. A. tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., D. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti kelių transporto priemones - 1 metams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 9 d., apie 17.50 val., Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, ties namu Nr.82, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 28, 37, 38, 133 ir 134 punktų reikalavimus : nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti į pėsčiųjų perėją dviračiu išvažiavusio dviratininko J. P. ir jį partrenkė, dėl to J. P. žuvo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukti bylą BK 38 str. 1 d. nurodytu pagrindu - jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis ir pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones - kita baudžiamojo poveikio priemone - 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba, palikus jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, į jos terminą įskaityti jam nuo 2008-10-14 taikytos kardomosios priemonės - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo terminą.

Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo BK 38 str. 1 d. nurodytais pagrindais, nes byloje yra visos šiame įstatyme numatytos sąlygos : jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam asmeniui - žuvusiojo broliui R. P. padarytą 10 000 Lt neturtinę žalą, atsiprašė ir susitaikė tiek su šiuo asmeniu, tiek su kitu nukentėjusiuoju A. G., byloje nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų. Be to, toks jo elgesys po nusikaltimo, rodantis, jog jis suprato labai sunkias savo veikos pasekmes, suteikia pagrindą manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, žuvus tiesiogiai nuo nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui, susitaikyti galima su jo giminaičiais (nutartis Nr. 2K-P-464/2005), todėl jam, susitaikiusiam su žuvusiojo J. P. broliu, nėra kliūčių taikyti BK 38 str. 1 d. nuostatas.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. G. prašo tenkinti nuteistojo D. A. apeliacinį skundą ir byloje taikyti BK 38 str. nuostatas. Nurodo, kad nuteistasis jam atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą, jo atsiprašė, jie susitaikė, todėl yra visos sąlygos nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusysis R. P. prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas prašo jam taikyti BK 38 str. 1 d. nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. BK 38 str. 1 d. numato keturias būtinas sąlygas, kurioms esant, asmeniui gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba susitaręs dėl žalos atlyginimo ir susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu. Nagrinėjamoje byloje visos šios sąlygos yra : D. A. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, atlygino žuvusiojo J. P. broliui R. P. ir automobilio, kurį vairuodamas padarė nusikalstamą veiką, savininkui A. G. padarytą žalą ir su jais susitaikė (1 t., 78-79; 134 b.l.). Tačiau BK 38 str. 1 d. normų taikymui vien šių keturių sąlygų nepakanka. Teismas privalo nuspręsti, ar yra pagrindas manyti, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarstant šį klausimą, atsižvelgiama kaltininko veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos.

Apeliantas nuteistas už neatsargų nusikaltimą kelių transporto eismo saugumui. Iš eismo įvykio ekspertizę atlikusio eksperto išvadų matyti, kad eismo įvykį lėmė D. A. veiksmai, tačiau ir paties nukentėjusiojo elgesys sudarė prielaidas eismo įvykiui. Ekspertas konstatavo, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo D. A. padaryti KET pažeidimai. Ekspertas taip pat nustatė, kad dviratininkas J. P. į pėsčiųjų perėją turėjo įvažiuoti tik įsitikinęs, kad tai yra saugu. To nepadaręs ir judėdamas per pėsčiųjų perėją, jis sudarė kliūtį D. A. vairuojamam automobiliui, todėl tokie nukentėjusiojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (1 t., 97-100 b.l.). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad, apeliantas KET reikalavimus pažeidė ne dėl to, kad piktybiškai būtų nekreipęs dėmesio į kitus eismo dalyvius, eismo įvykio metu jam pritrūko atidumo laiku pastebėti į pėsčiųjų perėją dviračiu įvažiavusį K. P., taip pat nesilaikiusį KET reikalavimų, ir laiku sustabdyti automobilį.

Nors D. A. padarytos nusikalstamos veikos padariniai nebepataisomi, todėl nuteistasis niekaip nebegalėjo įtakoti savo veikos fizinių pasekmių, tačiau jo elgesys po eismo įvykio rodo, kad jis stengėsi sušvelninti kilusias turtines ir moralines pasekmes žuvusiojo J. P. artimiesiems. Pagal žuvusiojo brolio, byloje pripažinto nukentėjusiuoju R. P. parodymus, D. A. iš karto po laidotuvių jo atsiprašė ir susitarė dėl neturtinės žalos dalies, kurios neatlygino draudimo bendrovė, atlyginimo (1 t., 74 b.l.). 2009-03-02 D. A. atlygino R. P. neturtinę žalą - 10 000 Lt, jo atsiprašė ir su juo susitaikė (1 t., 134 b.l.). Teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu nukentėjusysis prašė D. A. neskirti bausmės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, eismo įvykio metu žuvus asmeniui, kaltininkas gali susitaikyti ir su nukentėjusiais pripažintais jo artimais giminaičiais tačiau turi būti papildomai įvertinta, ar šis susitaikymas nėra formalus (kasacinės bylos Nr. 2K-P-464/2005; 2K-555/2005, 2K-478/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ,,Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo apžvalgos“ 22 p., Teismų praktika Nr. 30, 630 psl.).). Kolegija, atsižvelgdama į apelianto iš karto po nusikaltimo parodytą iniciatyvą atsiprašyti nukentėjusiojo ir atlyginti jam padarytą žalą, atlygintos neturtinės žalos dydį - 10 000 Lt, kuris žymiai didesnis už draudimo bendrovės atlygintos neturtinės žalos dydį - 3452,8 Lt (1 t., 75 b.l.), nukentėjusiojo R. P. teisiamajame posėdyje išdėstytą poziciją, daro išvadą, kad apeliantas, susitaikydamas su nukentėjusiuoju, buvo nuoširdus ir realiai siekė palengvinti jam savo nusikalstama veika padarytą žalą, todėl šis susitaikymas nelaikytinas formaliu.

Byloje esantys duomenys apie apelianto asmenybę jį apibūdina teigiamai. D. A. nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi, iš mokymo įstaigos charakterizuojamas gerai (1 t., 160 b.l.). 2007-11-08 jis padarė administracinį KET pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. (1 t., 130 b.l.), tačiau jo padaryto pažeisimo pobūdis - naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas - rodo, kad D. A. veiksmai buvo pavojingesni jam pačiam o ne kitiems eismo dalyviams. Daugiau jokių administracinių KET pažeidimų apeliantas nėra padaręs, nebuvo teistas (1 t., 127 b.l.).

Kolegija, įvertinusi apelianto padaryto neatsargaus nusikaltimo aplinkybes, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, asmenybę apibūdinančius duomenis, daro išvadą, kad apeliantas sugebėjo kritiškai įvertinti savo veiksmus, sukėlusius eismo įvykį, padaryti reikiamas išvadas dėl savo tolesnio elgesio vairuojant transporto priemones ir laikysis teisme išdėstytų nuostatų nebepažeidinėti KET reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad D. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas padarė veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., tačiau, byloje esant visoms BK 38 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms, gynybos pusei išreiškus tokį prašymą, nepagrįstai nesvarstė D. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo. Kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime išdėstytus argumentus, sprendžia, kad D. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis, todėl pirmosios instancijos nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).

Apeliantas skunde, nenurodydamas jokių išsamesnių motyvų, prašo pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis apelianto prašymas atmestinas. Baudžiamojo poveikio priemonė, be kitų įstatyme numatytų jos skyrimo pagrindų, gali būti skiriama ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pilnamečiam asmeniui, ja siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d., 2 d.). Šiuo sprendimu apeliantas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai nereiškia, kad jis neturėtų patirti jokių neigiamų savo padarytos nusikalstamos veikos padarymo pasekmių. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, turėdamas neilgą vairavimo stažą (apie dvejus metus), nebūdamas pakankamai atidus, ir siekdama, kad būtų pasiektas auklėjamasis ir prevencinis tikslas, daro išvadą, kad D. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Skirti apeliantui jo prašomą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą - yra netikslinga, nes ja nebūtų pasiekti nurodyti tikslai.

Apelianto prašymas į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaityti jam skirtos kardomosios priemonės - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo terminą netenkintinas, nes tokios galimybės baudžiamasis įstatymas nenumato.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti.

D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. atleisti ( LR BK 38 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., D. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Išieškoti iš D. A. 19.80 Lt proceso išlaidų.