- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-12
- Bylos Nr.
- 2K-478/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Albinas Sirvydis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės H. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį atleistas BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 68 straipsnio 1 dalimi, H. A. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones vienerius metus.
Apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo apskųstas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės H. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. lapkričio 25 d. apie 6.44 val. Vilniuje, Erfurto gatvėje ties 32 namu, vairuodamas automobilį „Citroen“ (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktų reikalavimus ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią A. S., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu H. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendį ir panaikinti jam paskirtą uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones vienerius metus.
Skunde H. A. nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme jis savo kaltę pripažino, geranoriškai atlygino žalą ir davė parodymus dėl įvykio aplinkybių. Nukentėjusioji S. B. D. teisme apklausta dėl susitaikymo aplinkybių. Nei vienas proceso dalyvis neprašė uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vis dėlto teismas pasinaudojo BK 42 straipsnio 6 dalies ir 68 straipsnio 1 dalies nuostatose numatyta galimybe ir uždraudė jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus. H. A. pažymi, kad nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka, turi šešiolikos metų vairuotojo stažą, po nusikaltimo padarymo iki teismo posėdžio vairavo apie pusantrų metų, bet taip pat nepadarė jokių pažeidimų. Jis dirba UAB „Kelias“ ūkio dalies vedėju-tiekėju ir vykdydamas savo pareigas turi nuolat važinėti po miestą. Netekus teisės vairuoti, nebus galimybės toliau dirbti šioje įmonėje. Tai labai pablogins jo šeimos finansinę padėtį, nes jis išlaiko du mažamečius sūnus, moka bankui už paskolą namo statybai, be to, nepaisydamas šeimos sunkios finansinės padėties, jis paėmė dar vieną paskolą, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturinę žalą. Kasatoriui transportas reikalingas ir tam, kad 1997 m. ir 2002 m. gimimo sūnus galėtų nuvežti iš namų Trakų Vokėje į ikimokyklinę įstaigą bei mokyklą Vilniuje Žvėryne, o savaitgaliais aplankyti Kupiškio rajone vieną gyvenantį ir psichikos liga sergantį tėvą. Kasatorius pažymi, kad įvykio rytą jo atidumą vairuojant galėjo paveikti susijaudinimas dėl išėjusio iš namų sergančio tėvo, ieškoto visą naktį ir rasto šachtoje nušalusiomis galūnėmis, dėl ko jis tapo neįgalus. H. A. teigia, kad ikiteisminis tyrimas, kardomosios priemonės taikymas, bylos nagrinėjimas teisme sukėlė jam didelius pergyvenimus ir buvo pamoka, kaip svarbu laikytis įstatymų. Jo nuomone teismas, uždrausdamas naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, pažeidė proporcingumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teisę teismui baudžiamojo poveikio priemones paskirti pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė į tai, kad dėl neatsargios kasatoriaus kaltės įvykusioje autoavarijoje žuvo žmogus. Nuosprendžio motyvuose nurodyta, kad H. A. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiąja, savo noru atlygino padarytą neturtinę žalą, nėra teistas ar baustas administracine tvarka, dirba UAB ūkvedžiu, pasižada ateityje nebenusikalsti, yra pagrindo manyti, kad taip ir bus. Konstatavęs tokias aplinkybes, teismas atleido H. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriaus 38 straipsnyje numatytu pagrindu. Kartu teismas paskyrė jam BK 68 straipsnyje nustatytą uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam vienerių metų terminui. Priimdamas tokį sprendimą įstatymo taikymo klaidos teismas nepadarė. Kasatoriaus skunde nurodytus argumentus, kad jis pripažino kaltę, atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja, nėra teistas ar baustas administracine tvarka ir dirba, teismas žinojo ir nuosprendyje įvertino. Kasacinės instancijos teismas, būdamas saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacinės bylos nagrinėjimo ribų, neturi kompetencijos nustatinėti naujus faktus ar iš naujo teikti įrodymų vertinimą. Pagal tas faktines bylos aplinkybes, kurias šiuo konkrečiu atveju nuosprendyje yra nustatęs pirmosios instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas yra išsiaiškintas ir pritaikytas tinkamai, nenukrypstant nuo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose susiklosčiusios teismų praktikos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės H. A. kasacinį skundą atmesti.