- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-349-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11185-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- A. J., K. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. J., atstovaujamo advokatės R. Ž., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams A. J., A. J. ir K. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno AVPK) ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. D., A. J. ir A. J. 126 652,65 Lt (36 681,14 Eur) žalos atlyginimo regreso tvarka (civilinės bylos Nr. 2-15013-800/2013 t. 1, b. l. 3 - 5).
2. Nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 11 d. trečiasis asmuo Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) R. M. buvo užpultas, užpuolimo metu buvo sulaužyta jo koja. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovui A. J. pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), A. J. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, K. D. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. A. J. buvo įtariamas tuo, kad jis 2010 m. lapkričio 11 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini) be jokios dingsties dėl chuliganiškų paskatų tyčia užpuolė R. M., pargriovė jį ant žemės, kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė R. M. į galvą bei įspyrė į kairiąją koją, po šio smūgio R. M. nugriuvus ant žemės, kartu su A. J. bendrais veiksmais ne mažiau kaip dešimt kartų įspyrė ant žemės gulinčiam R. M. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam kairio blauzdikaulio skeveldrinį lūžį ir kairio šeivikaulio lūžį, necenzūriniais žodžiais išplūdo R. M.. A. J. buvo įtariamas tuo, kad jis 2010 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais išplūdo R. M. bei kartu su A. J. bendrais veiksmais ne mažiau kaip dešimt kartų įspyrė ant žemės gulinčiam R. M. į įvairias kūno vietas K. D. buvo įtariamas tuo, kad jis 2010 m. lapkričio 11 d. veikdamas kartu su A. ir A. J. (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais išplūdo R. M. Dėl patirto sužalojimo R. M. buvo nedarbingas nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. vasario 17 d.
3. 2011 m. kovo 17 d. Kauno AVPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados duomenimis pripažinta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko tyrėjui R. M. vykstant į tarnybą. 2011 m. birželio 9 d. Kauno AVPK tarnybinio patikrinimo išvados dėl R. M. sužalojimo duomenimis pripažinta, kad R. M. sveikata buvo sutrikdyta vykstant į tarnybą dėl tarnybinių pareigų atlikimo, nes pareigūnas buvo sužalotas jam atliekant atitinkamas jo pareigybės aprašyme ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme nustatytas pareigines funkcijas. Be to, pasiūlyta R. M. siųsti į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
4. Ikiteisminis tyrimas dėl visų atsakovų neteisėtų veiksmų buvo nutrauktas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 28 d. nutarimu nukentėjusiajam ir įtariamiesiems susitaikius. Iš susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo baudžiamojoje byloje matyti, kad R. M. susitarė su A. J., jog šis sumokės nukentėjusiam (R. M.) 7500 Lt (2172,15 Eur) susitarimo pasirašymo dieną, kitus 7500 Lt (2172,15 Eur) – per 5 dienas nuo sprendimo atleisti atsakovus nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos. Susitarimo šalys pareiškė, kad viena kitai pretenzijų neturi ir jų neturės ateityje. Atsakovas A. J. sumokėjo R. M. visą sutartą sumą susitarime nurodytu laiku.
5. VRM Medicinos centro CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2011 m. birželio 30 d. pažymos duomenimis, nustatytas fizinio veiksnio, įvykusio 2010 m. lapkričio 11 d., ir pareigūno R. M. sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys; sveikatos sutrikdymas, įvykęs 2010 m. lapkričio 11 d., priskirtas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo; po sveikatos sutrikdymo likęs sveikatos pakitimas – (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad R. M. tinkamas tolesnei vidaus tarnybai.
6. Kauno AVPK Viršininkas 2011 m. liepos 12 d. įsakymu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 5 punktu, pripažino, kad R. M. sveikata buvo sutrikdyta vykstant jam į tarnybą dėl tarnybinių pareigų atlikimo, nuspręsta išmokėti R. M. 24 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2011 m. liepos 26 d. R. M. pervesta į sąskaitą – 6087,93 Lt (1763,19 Eur) draudimo suma. Policijos departamento 2011 m. rugsėjo 19 d. išvada dėl sprendimo priėmimo pasiūlyta Kauno AVPK skirti 60 191,04 Lt (17 432,53 Eur). Nurodyta 60 191,04 Lt (17 432,53 Eur) suma buvo pervesta į R. M. sąskaitą 2011 m. rugsėjo 21 d.
7. VRM Medicinos centro CMEK 2011 m. lapkričio 24 d. išrašė ligos liudijimą, kuriame nurodė, kad R. M. netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu (toliau – ir Sąvadas), 37.1 punktą pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos tarnybos ir darbo ministerijos išduotoje 2011 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio pažymoje nustatyta, kad R. M. darbingumo lygis – 40 proc., netektas darbingumas – 60 proc.
8. Kauno AVPK Viršininkas 2012 m. kovo 13 d. įsakymu nusprendė papildomai išmokėti R. M. 24 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, atsižvelgdamas į Policijos departamento 2012 m. kovo 9 d. raštą ir CMEK 2011 m. lapkričio 24 d. ligos liudijimą. Policijos departamentas 2012 m. balandžio 2 d. išvada dėl sprendimo priėmimo pasiūlė skirti Kauno AVPK papildomus 60 191,04 Lt (17 432,53 Eur) 24 mėn. vidutinio darbo užmokesčio piniginei kompensacijai išmokėti buvusiam tyrėjui R. M.. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad Kauno AVPK 2012 m. balandžio 6 d. pervedė į R. M. sąskaitą dar 60 191,04 Lt (17 432,19 Eur).
Šalies argumentai
9. Ieškovai, išmokėję R. M. 126 652,65 Lt (36 681,14 Eur) sumą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl R. M. sumokėtos kompensacijos priteisimo regreso tvarka solidariai iš atsakovų A. ir A. J. bei K. D.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių patenkino ieškovų ieškinį, solidariai priteisdamas iš atsakovų K. D., A. J. ir A. J. Policijos departamentui 126 652,65 Lt (36 681,14 Eur) žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad Policijos departamentas ir Kauno AVPK išmokėjo R. M., sužalotam atsakovų jo tarnybinių pareigų atlikimo metu, 120 382,08 Lt piniginę kompensaciją, 6270,57 Lt draudimo sumą, VSDFV Kauno skyriui – 182,64 Lt (3 proc. nuo išmokėtinos draudimo sumos), todėl ieškovai turi teisę pagal CK 6.280 straipsnio nuostatas iš atsakovų, padariusių žalą R. M., regreso tvarka solidariai išieškoti tokio dydžio sumą, kokia buvo sumokėta R. M. ir VSDFV Kauno skyriui, t. y. 126 652,65 Lt (36 681,14 Eur).
11. Atsakovui A. J. byloje pareiškus prašymą atnaujinti procesą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartimi nutarta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15013-800/2013. Teismas nustatė, kad procesas negali būti atnaujintas dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės: kad teismas, priėmęs sprendimą už akių, aiškiai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog R. M. sužalojimas susijęs su šio asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje Nr. 2-15013-800/2013, nurodė, kad sprendimą už akių priėmęs teismas, konstatavęs atsakovų pareigą atlyginti tokio dydžio žalą, kokio kompensaciją pareigūnui išmokėjo Policijos departamentas, nenustatė reikšmingos ieškinio patenkinimui aplinkybės – trečiojo asmens R. M. realios žalos, padarytos atsakovų neteisėtais veiksmais, dydžio, ir tai galėjo turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-15013-800/2013, priteisė solidariai iš atsakovų A. J. ir A. J. ieškovui Policijos departamentui 32 336,84 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka; panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių dalį, kuria iš atsakovo K. D. solidariai su atsakovais A. J. ir A. J. ieškovui Policijos departamentui priteista 126 652,65 Lt (36 681,14 Eur) žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; perskirstė Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių priteistas bylinėjimosi išlaidas tokiu būdu: priteisė iš atsakovų A. J. ir A. J. valstybei po 457,09 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovų Policijos departamento ir Kauno AVPK atsakovui A. J. po 126 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; inicijavo bylos iškėlimą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalies, priimtos dėl K. D., atgręžimo; įpareigojo antstolius G. A. ir V. Z. pateikti išsamius duomenis apie iš K. D. išieškotas pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą už akių sumas (tarp jų – vykdymo išlaidas) bei tų sumų saugojimo vietą.
13. Teismas nustatė, kad ieškovų atstovė atsisakė ieškinio K. D. po to, kai teismas paprašė atstovės nurodyti konkrečius K. D. neteisėtus veiksmus, dėl kurių iš jo prašoma priteisti ieškinyje nurodytą sumą. Byloje iš esmės nebuvo įrodinėjami ir nenustatyti K. D. neteisėti veiksmai, dėl kurių R. M. patyrė sveikatos sutrikdymą, ir ieškovai sumokėjo R. M. kaip asmeniui, patyrusiam sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, ieškovų ieškinio K. D. atsisakymas priimtas ir bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų K. D., nutraukiama.
14. Teismas pažymėjo, kad nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų nustatyti neteisėti ir kalti A. bei A. J. veiksmai, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad atsakovai privalo atsakyti dėl savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos civilinio proceso tvarka.
15. Teismas nustatė, kad A. J. ir A. J. tyčia sutrikdė R. M. sveikatą, suduodami smūgius į įvairias R. M. kūno vietas (tarp jų – ir į kairę koją). Dėl patirto sužalojimo R. M. buvo nedarbingas, pripažintas netinkamu tarnybai Vidaus reikalų ministerijos sistemoje dėl sveikatos sutrikdymo. Darytina išvada, kad R. M. kojos traumos atsirado dėl smūgių, suduotų į jo koją abiejų atsakovų A. ir A. J., todėl konstatuojamas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų atsakovų A. ir A. J. veiksmų bei R. M. patirtos žalos, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo.
16. Teismas nurodė, kad R. M. nesikreipė į atsakovus A. ir A. J. dėl didesnės žalos atlyginimo sumos, tačiau kreipėsi į Policijos departamentą dėl papildomos kompensacijos sumokėjimo, nustačius, kad jam tarnybos metu buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, dėl kurio jis tapo netinkamas tarnybai. Ieškovai sumokėjo R. M. papildomą kompensaciją, todėl ta aplinkybė, kad pats trečiasis asmuo nesikreipė į atsakovus dėl žalos atlyginimo sumokėjimo, neatima iš ieškovų teisės reikalauti jų sumokėtos kompensacijos priteisimo iš atsakovų regreso tvarka. Trečiajam asmeniui jo patirtą žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų faktiškai apmokėjo ieškovai, todėl jis neprivalėjo kreiptis į atsakovus dėl didesnio žalos atlyginimo.
17. Teismas nustatė, kad ieškovai prašo priteisti kompensaciją, išmokėtą R. M. būtent dėl šio sveikatos sutrikdymo, padaryto neteisėtais A. ir A. J. veiksmais. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus ieškovų ieškinio, atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmės (R. M. patirtos žalos kompensavimas) būtų nepagrįstai perkeltas mokesčių mokėtojams, bet ne atsakingiems už žalos padarymą asmenims, o tai neatitinka įstatymo nuostatų bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
18. Teismas sprendė, kad iš R. M. teoriškai negautų pajamų sumos (35 797,45 Eur) atėmus jo pajamas, gautas nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. (7302,89 Eur, sprendimo 53 punktas), darytina išvada, kad R. M. negautas pajamas dėl sveikatos sužalojimo ir atleidimo iš VRM (į kurių atlyginimą gali pretenduoti ieškovai) sudarytų apie 28 495 Eur (35 797,45 Eur-7302,89 Eur). Todėl byloje nustačius, kad ieškovai sumokėjo R. M. dėl atsakovų jam padaryto sveikatos sutrikdymo sumą, viršijančią 28 495 Eur, konstatuojama, kad iš atsakovų A. ir A. J. solidariai regreso tvarka ieškovams turi būti priteista 28 495 Eur suma, atitinkanti R. M. negautas pajamas.
19. Teismas įvertino R. M. patirtą neturtinę žalą 8200 Eur suma, t. y. patvirtino ieškovų atstovės teiginį, kad R. M. išmokėta kompensacija apima ir šio asmens patirtą neturtinę žalą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. J. buvo atlyginęs R. M. 4344,30 Eur padarytos žalos, teismas įskaito šią sumą į R. M. patirtą neturtinę žalą ir konstatuoja, kad ieškovai turi teisę į 3841,84 Eur R. M. neturtinės žalos atlyginimą regreso tvarka.
20. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog R. M. 2016 m. lapkričio mėn. turėjo teisę reikalauti iš atsakovų A. ir A. J. 28 495 Eur negautų pajamų bei 3841,84 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iš viso – 32 336,84 Eur. Todėl ieškovams, pareiškusiems ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo, iš atsakovų A. ir A. J. taip pat priteistina 32 336,84 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J., atstovaujamas advokatės R. Ž., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. eA2- 16471-1070/2018 dėl 32 336,84 Eur priteisimo ieškovui Policijos departamentui iš atsakovų A. J. ir A. J. solidariai ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš atsakovų priteisti apeliantų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Policijos departamentas įvykdė prievolę sumokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui, tačiau ši prievolė atsirado viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybei savanoriškai prisiėmus pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Pažymėjo, kad ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to negalima pripažinti, kad būtent tokio dydžio žalą privalo atlyginti ir atsakovas.
21.2. Ieškovai nepateikė byloje kitokių įrodymų apie atlygintinos žalos dydį, t. y. apie tai, kokia buvo padaryta nukentėjusiam policijos pareigūnui R. M. reali žala, kurios atsakovas neatlygino. Kadangi nenustatyta, jog policijos pareigūnui R. M. padaryta didesnė žala nei jam atlygino atsakovas, pripažintina, kad ieškovai neįrodė ieškiniu pareikšto reikalavimo pagrįstumo, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalies dėl žalos priteisimo iš A. ir A. J. negalima laikyti teisėtu.
21.3. Pažymėjo, kad teismas sprendimu nutraukdamas bylą dėl K. D., pažeidė procesines teisės normas, nurodytas CPK 140 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovui raštu ar žodžiu pareiškus teismui, jog jis atsisako ieškinio, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Mano, kad šiuo atveju yra akivaizdžiai vilkinamas procesas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.
21.4. Nurodė, kad neaišku kokiu pagrindu teismas padaręs išvadą, jog bylos aplinkybės bei teismų praktika pagrįstai leidžia įvertinti R. M. patirtą neturtinę žalą 8200 Eur, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A. J. buvo atlyginęs R. M. 4344,30 Eur padarytos žalos, įskaitė šią sumą į R. M. patirtą neturtinę žalą ir konstatavo, kad ieškovai turi teisę į 3841,84 Eur R. M. neturtinės žalos atlyginimą regreso tvarka. Mano, kad tokios teismo išvados yra teisiškai nepagrįstos, nes nei R. M., nei ieškovai nėra pateikę teismui prašymų atlyginti neturtinę žalą.
21.5. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl R. M. patirtos neturtinės žalos atlyginimo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, ir teigdamas, kad R. M. 2016 m. lapkričio mėn. turėjo teisę reikalauti iš atsakovų A. ir A. J. 28 495 Eur negautų pajamų bei 3841,84 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso - 32336,84 Eur, ir šias sumas priteisdamas iš atsakovų A. ir A. J., teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
22. Ieškovė Kauno AVPK, atstovaujama įgalioto asmens D. Ž., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1.1. Ieškovai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas R. M. padarytą žalą įvertino mažesne suma nei ieškovų išmokėta kompensacija ir ieškinį tenkino tik iš dalies, t. y. pripažino, jog turimų įrodymų nepakanka ieškinį tenkinti visiškai. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog reali R. M. padaryta žala nebuvo tinkamai įvertinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
1.2. Ieškovų vertinimu, aplinkybė, jog žala buvo atlyginama pagal atskirą susitarimą prieš baudžiamosios bylos nutraukimą, nėra pagrindas atmesti šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus. Aplinkybė, kad buvo sutarta dėl žalos atlyginimo iki baudžiamosios bylos nutraukimo, parodo kaltininkų (atsakovų) gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasiryžimą ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. Tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo bei specialiųjų taisyklių žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, numatytų CK 6.283 straipsnyje. Pažymėjo, kad priteista suma buvo nustatyta atskaičiavus minėtu susitarimu dėl susitaikymo sutartą žalos atlyginimo sumą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas detaliai išdėstė motyvus ir aplinkybes, kuriomis vadovaujantis atitinkamos sumos buvo įtrauktos į priteistiną žalos atlyginimą ar iš jo atskaičiuojamos. Dėl šių aplinkybių, ieškinys buvo tenkinamas iš dalies, konstatavus, kad ieškovų prašoma priteisti suma yra didesnė nei reali R. M. patirta žala. Todėl darytina išvada, kad šis atsakovų argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.
1.4. Ieškovų vertinimu, vien aplinkybė, jog nutraukus bylą K. D. atžvilgiu galimai užsitęs sprendimo atgręžimo procesas nepaneigia būtinybės nutraukti bylą šioje dalyje. Priešingu atveju, sprendimo atgręžimo proceso greitumas būtų pripažintas svarbesne vertybe nei teisingo teismo sprendimo priėmimas, kas pažeistų teisingumo ir protingumo principus, paneigtų pagrindinę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismo paskirtį - vykdyti teisingumą.
1.5. Nurodė, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tuo paneigiamas atsakovo teiginys, jog Kauno AVPK išmokėtos kompensacijos R. M. paskirtis - atlyginti pareigūnui tik turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Pažymėjo, kad paaiškinus, jog į prašomą priteisti sumą įeina ir neturtinė žala, ieškinio suma nebuvo keičiama. Detaliai įvertinęs R. M. patirtą turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas likusią sumą pagrįstai vertino kaip neturtinę žalą ir pasisakė dėl jos dydžio, įgyvendindamas minėtą CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatą ir teismų praktikoje nustatytą pareigą įvertinti realią pareigūno patirtą žalą. Priešingai aiškinant šią situaciją, sužalotas pareigūnas įgytų teisę atskirai kreiptis dėl neturtinės žalos priteisimo minėtos CK normos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
24. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities VPK, vadovaudamasis VSDF Kauno skyriaus 2011 m. birželio 13 d. vykdomuoju raštu Nr. (12.15)10.V.PN-353, 2011 m. liepos 26 d. tyrėjui R. M. į sąskaitą pervedė 6 087,93 Lt (1 763,19 Eur) draudimo sumą ir sumokėjo 182,64 Lt soc. draudimo įmoką. Kauno apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 2011 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą išmokėti ir, Policijos departamentui skyrus kompensacijos išmokėjimui reikalingas lėšas, 2011 m. rugsėjo 21 d. išmokėjo policijos pareigūnui R. M. 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 60 191,04 Lt (17 432,53 Eur). Kauno apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į Policijos departamento 2012 m. kovo 9 d. raštą Nr. 5-S-1038 ir CMEK 2011 m. lapkričio 24 d. ligos liudijimą Nr. 4388, 2013 m. kovo 13 d. priėmė įsakymą papildomai išmokėti ir, Policijos departamentui skyrus kompensacijos išmokėjimui reikalingas lėšas, 2012 m. balandžio 6 d. policijos pareigūnui R. M. papildomai išmokėjo dar 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 60 191,04 Lt (17 432,53 Eur). Ieškovai, išmokėję 126 652,65 Lt (36 681,14 Eur) sumą, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
26. Atsakovas A. J. (toliau – apeliantas) tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylos apeliaciniame procese akcentavo ir akcentuoja, jog Policijos departamentas įvykdė prievolę sumokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui, tačiau ši prievolė atsirado viešosios teisės normų pagrindu ir saisto ji tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų, dėl to negalima pripažinti, kad būtent tokio dydžio žalą privalo atlyginti ir atsakovas.
27. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, viena vertus, kasacinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos šios bylos faktinėms aplinkybėms ir kurioje buvo sprendžiami tapatūs teisės klausimai, suformavo teisės aiškinimo taisyklę, jog bendraisiais atvejais turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Kita vertus, kasacinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, kuri nagrinėjamai bylai, kaip ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo nutartis, yra teismo precedentas, konstatavo, jog Policijos departamentas prie VRM, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjęs pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, tai yra atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas atsakovų A. J. ir A. J. (t. y. apelianto) deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.250 str.): atsakovai A. ir A. J. sužalojo policijos pareigūną R. M. tarnybos metu jam einant tarnybines pareigas, šis dėl atsakovų veiksmų patyrė sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymą; atsakovų kaltės forma – tyčia; atsakovų veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. R. M. žala, atsiradusi dėl sveikatos sutrikdymo, padaryta bendrais A. ir A. J. neteisėtais veiksmais (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1, 4 d.).
29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškę reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui ieškovai turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėję kompensaciją, draudimo išmoką ar išmoką už nedarbingumo laikotarpį žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.
30. Policijos departamento išmokama kompensacija dengia dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiajam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 34 pastraipa).
31. Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje, ieškovų atstovė nurodė (CPK 186 straipsnio 1 ir 2 dalys), jog ieškovai, išmokėję kompensaciją R. M., turi teisę į visą išmokėtą sumą, kadangi ji atitinka trečiojo asmens prarastas pajamas, atleidus jį iš tarnybos, bei neturtinę žalą. Taigi, ieškovai nagrinėjamu atveju policijos pareigūno R. M. patirtą žalą įrodinėjo jo negautų pajamų forma ir patirta neturtine žala, susijusia su asmens sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad nors turtinė žala, susijusi su asmens sveikatos sutrikdymu, gali pasireikšti ne tik negautų pajamų forma, bet ir kitomis materialiajame įstatyme apibrėžtomis formomis (CK 6.283 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju nei ieškovai, nei trečiasis asmuo kitų žalos dydį patvirtinančių aplinkybių nenurodė ir byloje neįrodinėjo.
32. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovų nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti aplinkybę, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas nepaneigė ieškovų pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio. Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad kompensacijos suma buvo apskaičiuota pagal specialių teisės aktų normas – Vidaus statuto 40 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 normas. Duomenų, kad kompensacija, draudimo išmoka, išmoka už nedarbingumo laikotarpį, privalomi mokėjimai į biudžetą, atostoginiai, atlyginimas, gautas kitose bendrovėse, buvo išmokėti be pagrindo ar buvo apskaičiuoti pažeidžiant teisės normų nuostatas byloje nėra. Tokių argumentų nenurodo ir apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė R. M. realiai patirtos žalos dydį negautų pajamų forma.
33. Neturtinės žalos priteisimo įstatyminis pagrindas yra CK 6.250 straipsnio nuostatos, nes neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
34. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis imperatyvas atlyginti materialinę ir moralinę žalą yra neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos už padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai). Tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad nustatomos poveikio priemonės turi atitikti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, garantuoti asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą.
35. Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, remdamasis nukentėjusių asmenų paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, priima sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio. Visais atvejais vertinant CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma būtina įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
36. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos. Tiesiog nėra mokslinio metodo, formulės, kaip nustatyti ir įvertinti neturtinę žalą. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymuose numatoma piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus ir kt.
37. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad detaliai išanalizavęs R. M. patirtą turtinę žalą, atsižvelgdamas į ieškovų atstovės paaiškinimus, jog į prašomą priteisti sumą įeina ir trečiojo asmens patirta neturtinė žala, pirmosios instancijos teismas likusią ieškinio sumą pagrįstai vertino kaip neturtinę žalą, pasisakė dėl jos dydžio bei jo pagrįstumo. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė dėl pareigūno sveikatai padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijus, iš esmės atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą tą kompensacijos dalį, kuria atlyginta trečiojo asmens patirta neturtinė žala, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šią skundžiamo sprendimo dalį ir nustatyti didesnį ar mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.
38. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu toks veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovų atstovė 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovui K. D.. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įstatymo nuostata, jog visi prieš įstatymą yra lygūs nagrinėjamu atveju reiškia tai, kad kiekvienas iš atsakovų turi atsakyti tik už savo neteisėtus veiksmus, dėl kurių padaryta žala R. M. sveikatai. Byloje iš esmės nebuvo įrodinėjami ir nustatyti K. D. neteisėti veiksmai, dėl kurių trečiasis asmuo patyrė sveikatos sutrikdymą ir ieškovai sumokėjo R. M. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinio K. D. atsisakymą ir skundžiamu sprendimu šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Priimdamas ieškovų ieškinio K. D. atsisakymą ir šioje dalyje nutraukdamas civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė. CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kurios kliudytų priimti ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies, konkrečiu atveju nenustatyta – ieškinio dalies atsakovo K. D. atžvilgiu atsisakymas imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui neprieštarauja. Taip pat toks atsisakymas nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų. Pakeitus Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą už akių bei nutraukus bylos dalį dėl atsakovo K. D., 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių dalies vykdymo atgręžimas K. D. atžvilgiu vadovaujantis CPK 760 - 762 straipsnių nuostatomis, atitinka civilinio proceso teisingumo ir protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) principus. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė inicijuoti bylos iškėlimą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalies, priimtos dėl K. D., atgręžimo.
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
40. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
41. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Iš apelianto valstybei priteistina 7,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,83 Eur (septynis eurus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.