- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-58-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01059-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- M. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo M. B. pareiškimą tretiesiems asmenims M. B., atstovaujam įstatyminės atstovės O. B., O. B., M. B., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. P., AB SEB bankas ir antstoliui A. S., dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą prašydamas iškelti jam bankroto bylą, patvirtinti 576,55 Eur sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nurodė, kad jis tapo nemokus, nes finansinė krizė sugriovė jo finansinį stabilumą, o taip pat padidėjo išlaikytinių skaičius ir sumažėjo gaunamos pajamos. Nurodė, jog turi kreditinių įsipareigojimų pagal 2007-05-22 kredito sutartį Nr. 0450718012594-67, sudarytą su AB SEB banku, skolos likutis viršija 100 000 Eur sumą. Taip pat turi įsiskolinimą minėtos skolos išieškojimą vykdančiam antstoliui. Neturi jokio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto. Moka išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams atitinkamai po 123 Eur ir 170 Eur. Teigia, kad savo būtiniesiems poreikiams tenkinti skiria (yra reikalinga) 283,46 Eur. Pažymi, kad gauna vos 420 Eur darbo užmokestį. Dėl minėtų priežasčių negali vykdyti turimų kreditinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, jame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo teismo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti išsamią bei aiškią informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus kaip bus įgyvendinama pagrindinė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2017-09-14 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui M. B..Teismas konstatavo, kad pareiškėjas atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, tačiau sprendė, kad vien formalaus pagrindo tam, kad pareiškėjui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, nepakanka.Teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis turi sveikatos problemų, kurios ribotų galimybes dirbti, į bylą nepateikta. Pažymėjo, kad pareiškėjo turima profesija (autošaltkalvio) yra paklausi rinkoje, pareiškėjas turi darbo patirties, yra kvalifikuotas specialistas, tai leidžia pagrįstai tikėtis jam susirasti papildomą ar geriau mokamą darbą. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog aktyviai siekia susirasti geriau apmokamą darbą. Teismo nuomone, pareiškėjas nėra suinteresuotas padengti savo skolinius įsipareigojimus, o tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra beveik dvigubai didesnis nei kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo dienai, bet pareiškėjas pareiškime nenumato visiškai jokios dalies, kuri būti skiriama kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.Teismo nuomone, pareiškėjas neatsakingai prisiėmė įsipareigojimus dėl išlaikymo vaikams, t.y. nepagrįstai sutiko su išlaikymo vaikams dydžiais, kai tuo metu žinojo apie savo blogą turtinę padėtį ir ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip neatsakingas ir nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.Pareiškėjas nenurodė, iš kokių lėšų bus mokamas atlyginimas bankroto administratoriui, nepateikė jokios informacijos apie gaunamų dienpinigių dydį, įrodymų, kad dienpinigiai pagrįstai ir toliau bus gaunami.Apibendrindamas tai ką išdėstė, teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, būtų ėmęsis realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus bei bendradarbiaudamas su kreditoriumi, būtų bandęs ieškoti šalims priimtino sprendimo būdo. Šiuo atveju būtent paties pareiškėjo veiksmai ir itin nerūpestingas bei neatsakingas elgesys prisiimant finansinius įsipareigojimus, kurių mėnesio įmokos dydis tuo metu sudarė praktiškai visą pareiškėjo gaunamą atlyginimą, nulėmė pareiškėjo nemokumą, todėl pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-09-14 nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir formaliai taikė fizinio asmens nesąžiningumą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, į viešą interesą bei teisingumo įgyvendinimo pareigą. Nurodo, kad kreditinius įsipareigojimus bankui prisėmė, būdamas pajėgus minėtus įsipareigojimus vykdyti – gaudavo darbo užmokestį ir dienpinigius, kurių pakakdavo būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl minėtas užmokestis galėjo būti skirtas įsipareigojimų vykdymui. Pažymi, kad dėl pasaulinės krizės, šiuo metu minėtų įsipareigojimų bankui vykdyti negali. Atkreipia dėmesį, kad jokių kitų įsipareigojimų, kurie pablogintų finansinę padėtį, neprisėmė. Teigia, kad pagal turimą profesiją geriau apmokamo darbą susirasti neįmanoma, kitokio darbo pobūdžio dirbti negali dėl patirties stokos. Pažymi, kad žemės sklypą, kuris buvo įgytas paėmus kreditą iš minėto banko, buvo parduotas banko naudai už dešimt kartų mažesnę rinkos kainą, nei buvo įsigytas. Teigia, kad vaikų išlaikymui priteistos sumos nėra pakankamos vaikams išlaikyti, todėl pareiškėjas, suvokdamas minėtas aplinkybes, išlaikymo vaikams dydžių neginčijo. Pažymi, kad pareiškėjas pareiškimu siekia sudaryti sąlygas kreditoriams gauti didesnį skolų tenkinimą, nei jie gautų priverstinio išieškojimo metu. Teigia, kad negali pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių galimybes ateityje gauti komandiruotpinigius, nes jokios garantijos, kad darbdavys išsaugos pareiškėjui darbo vietą, nėra. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškime ir nenurodė komandiruotpinigių dydžio, prie pareiškimo buvo pridėta 2016 m. gruodžio 2 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad įrodymai nepateikti ir duomenų apie komandiruotpinigius byloje nėra.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Palaiko visa apimtimi savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų suma (daugiau kaip 104 014,20 Eur) aiškiai viršija 25 MMA, pareiškėjo vardu nėra registruotas kilnojamasis registruotinas ir/ar nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju (duomenys neskelbtini) ir gauna vos 400 Eur viršijantį darbo užmokestį. Pareiškėjas išlaiko du nepilnamečius vaikus, jų ir savo paties išlaikymui kas mėnesį, pareiškėjo teigimu, reikalinga 576,55 Eur suma. Pareiškėjo teigimu, minėtos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pareiškėją nemokiu FABĮ prasme ir iškelti jam bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjas nesiekia gerinti savo materialinės padėties, jis nėra sąžiningas, nes susidariusia padėtimi siekia išvengti kreditinių įsipareigojimų vykdymo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė gaunamų pajamų dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis (pareiškėjas) nėra nemokus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę įgauna faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galėjimu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nustatymas. Byloje neginčijamas pareiškėjo darbo užmokesčio dydis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo gaunamas darbines pajamas sudaro ne vien gaunamas tiesioginis darbo užmokestis, o taip pat, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, su darbo santykiais susijusios išmokos – dienpinigiai (komandiruotpinigiai). Sutiktina su apeliantu, kad byloje buvo pateikti įrodymai apie minėtų išmokų dydį ir teismas privalėjo minėtus įrodymus vertinti, darydamas atitinkamas išvadas. Tačiau minėti pateikti įrodymai (2016 m. gruodžio 2 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas), jų analizė, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas yra pajėgus vykdyti turimus įsipareigojimus. Tai nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo mokumo. Iš minėtos pažymos matyti, kad pareiškėjas kas mėnesį, įskaitant darbo užmokestį, gauna apie 1 500 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Kadangi pareiškėjo teigimu, jam kas mėnesį būtiniesiems poreikiams reikalinga suma yra apie 600 Eur, todėl manytina, kad likusios sumos aiškiai pakanka kreditinių įsipareigojimų vykdymui. Įvertinus pateiktos tarp kreditoriaus AB SEB banko ir pareiškėjo sudarytos kredito sutarties nuostatas, aiškiai matyti, kad likusi (atskaičius būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą) suma (apie 900 Eur) kelis kartus viršija pagal minėtą sutartį sutartą kredito įmokų dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia proporcija atitinka tiek pareiškėjo (jis turės būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą), tiek banko (jis kas mėnesį galės gauti kelis kartus didesnę įmoką, nei gaudavo pagal nutrauktą kredito sutartį). Be to, susiklosčiusi situacija yra naudinga ir pačiam pareiškėjui, nes galėdamas vykdyti įsipareigojimus bankui, jis neprivalės skirti atitinkamą sumą bankroto administratoriui. Aplinkybė, kad duomenys apie pareiškėjo gautų komandiruotpinigių dydį yra 2016 metų, nepaneigia prieš tai nustatytos aplinkybės, nes, pirma, pareiškėjas pats nurodo, kad tolimųjų reisų vairuotojų pagrindinės darbinės pajamos yra komandiruotpinigiai, antra, pareiškėjas neįrodė, kad jo gaunamų komandiruotpinigių dydis šiai dienai yra sumažėjęs (CPK 178 str.).Aplinkybės, nustatytos šios nutarties 18 punkte, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesuinteresuotas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o, iš esmės galėdamas juos vykdyti, siekia per pakankamai ne ilgą laikotarpį (trejus metus) minėtų įsipareigojimų atsikratyti. Toks pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Sutiktina, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo nesąžiningumo, prisiimant kreditinius įsipareigojimus ir neginčijant išlaikymo vaikams dydžių, neturi įtakos šios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina, iš esmės pažymint tai, kad minėtos aplinkybės, o būtent pareiškėjo susitarimas dėl kredito, jo ir įmokų dydžio bei išlaikymo vaikams dydžio, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtų dydžių vertinimas atliekamas pagal faktinius šiai dienai žinomus jų dydžius, neanalizuojant dėl jų pagrįstumo ar teisėtumo susitarimo dienai.Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto nurodytų aplinkybių dėl galėjimo susirasti geriau apmokamą darbą, nes nustačius, kad pareiškėjas pajėgus vykdyti kreditinius įsipareigojimus, jis yra mokus, nėra jokio pagrindo spręsti dėl pareiškėjo profesijos keitimo ir pan.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.