- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- Ik-426-554/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00002-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno, Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundus atsakovui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, atsakovui – Kauno tardymo izoliatoriui dėl norminio akto panaikinimo dalyje, neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2010-09-13 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 punktą (suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą privalo būti apsirengę drabužiais, atitinkančiais metų sezoną (ne su chalatais, pižamomis ir t.t.)), kaip ribojantį pareiškėją dėvėti nuosavus drabužius;
2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 19000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunduose (b. l. 2-3, 17-18) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1998-06-25 nutarimu Nr. VIII-810 buvo patvirtinti Teisinės sistemos reformos metmenys, kurių IV skyrius ,,Bausmių vykdymo sistemos kūrimas“ panaikino nuteistųjų atžvilgiu visus nereikalingus apribojimus. Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo normos taip pat kalintiems asmenims nedraudžia dėvėti nuosavus drabužius ir nenustato specialios formos. 2010-09-13 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 punkto norma pažeidžia pareiškėjo teises ir draudžia dėvėti nuosavus drabužius. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Konstitucijos 30 str. 2 d., 2006-09-19 Konstitucinio teismo nutarimas suteikia teisę asmeniui reikalauti neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės įstaigų, pareigūnų neteisėtais veiksmais. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašo priteisti 19000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Atsakovai - Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose į skundus (b. l. 49-51, 71-72) nurodė, kad 2010-10-13 KTI pareigūnai neleido pareiškėjui eiti į dušo patalpas, kadangi jis dėvėjo chalatą. Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 11 str. yra numatytos suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonės. SVĮ 11 str. 5 d. įpareigoja KTI direktorių savo įsakymais patvirtinti vidaus tvarkos Aprašus. Ta pati pareiga numatyta ir 2009-06-01 teisingumo ministro įsakymo Nr. 1-172 3 p. Dėl šių aplinkybių KTI direktorius 2010-09-13 įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Minėto Aprašo 2 p. numato, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą privalo būti apsirengę drabužiais, atitinkančiais metų sezoną (ne su chalatais, pižamomis ir t.t.). Atsakovai taip pat nurodė, kad pareiškėjas iš kameros į dušo patalpas turi būti vedamas bendro naudojimosi koridoriumi. Šiuo koridorium vaikšto ne tik KTI darbuotojai (darbuotojos, suimtosios moterys), bet ir įstaigos svečiai, todėl ir draudžiama einant koridorium dėvėti chalatą. KTI pareigūnai veikė kaip numato teisės aktai, todėl nepažeidė jokių pareiškėjo teisių. Pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei ir, tuo pačiu, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla dalyje dėl Aprašo 2 p. teisėtumo nutrauktina, o likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p., 101 str. 1 p.).
Administracinės bylos duomenų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui 2010-10-13 KTI pareigūnai neleido iš kameros išeiti į koridorių ir eiti į dušo patalpas, kadangi jis norėjo eiti į dušo patalpas vilkėdamas tik chalatą (b.l. 6, 11, 66, 67, 75, šias faktines aplinkybes iš esmės pripažįsta pareiškėjas ir atsakovai). 2010-10-14 pareiškėjas dėl šių KTI pareigūnų veiksmų skundu kreipėsi į KTI direktorių (b.l. 66). 2010-11-05 raštu Nr. 49/232 KTI Direktorius pareiškėjui atsakė, kad pareigūnai elgėsi teisėtai, nes vadovavosi 2010-09-13 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 p. (suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą privalo būti apsirengę drabužiais, atitinkančiais metų sezoną (ne su chalatais, pižamomis ir t.t.) (b.l. 11). 2010-11-17 skundu pareiškėjas minėtą raštą apskundė Kalėjimų departamentui prie TM ir 2010-12-20 raštu Nr. 2S-3883 (b.l. 5-6) Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas patvirtino tiek KTI pareigūnų veiksmų, tiek KTI direktoriaus 2010-11-05 rašto Nr. 49/232 teisėtumą. Minėtuose raštuose nurodyta, jog jie gali būti skundžiami BVK 183 str. numatyta tvarka, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad šiuos administracinius aktus apskundė administraciniam teismui, nors šią pareigą ABTĮ 23 str. nustato būtent pareiškėjui. 2010-09-13 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 p. (b.l. 37-38) numato, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą privalo būti apsirengę drabužiais, atitinkančiais metų sezoną (ne su chalatais, pižamomis ir t.t.).
Teismas pažymi, kad 2011-01-31 Kauno apygardos administracinio teismo, 2011-08-29 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ABTĮ nustatyta tvarka buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą likusiųjų reikalavimų dalyje, todėl šiame teismo sprendime nedėstomi pareiškėjo skundų (tuo pačiu ir atsakovų atsiliepimo) argumentai, liečiantys nepriimtus nagrinėti skundų reikalavimus. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo skundų argumentacija yra padrika, nėra jokios logikos ir tarpusavio ryšio, dalis jų yra visiškai nesusiję nei su skundo pagrindu, nei su dalyku, nei su pačia ginčo esme ir yra suprantami tik pačiam pareiškėjui. Teismas nutartimis pareiškėjui siūlė pašalinti skundų trūkumus, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas visiškai ignoravo teismo nutartis, kuriomis, remiantis ABTĮ 10 str., teismas norėjo tik padėti pareiškėjui tinkamai apginti jo teises. Be to, dėl dalies pareiškėjo skundų argumentų teismų jau yra priimti procesiniai sprendimai (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, pvz. - Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-1192-353/2011 ir kt.). Įvertinus bylos dokumentų (tame tarpe ir pareiškėjo atskirojo skundo bei LVAT nutarties) duomenis bei aukščiau paminėtas aplinkybes dėl pareiškėjo skundų argumentacijos nekonkretumo, daroma išvadą, kad pareiškėjas iš esmės prašo ištirti ar 2010-09-13 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 p. (suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą privalo būti apsirengę drabužiais, atitinkančiais metų sezoną (ne su chalatais, pižamomis ir t.t.)) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 1998-06-25 nutarimu Nr. VIII-810 patvirtintų Teisinės sistemos reformos metmenų IV skyriaus, Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatoms. Teismas akcentuoja, kad pareiškimų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo procesinė tyrimo tvarka, pareiškimams keliami reikalavimai, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą subjektų sąrašas yra reglamentuota ABTĮ šešioliktame skirsnyje. ABTĮ 110 str. nustato atvejus, kai pateikiamas abstraktus prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo, tačiau pareiškėjas nepatenka į minėtoje imperatyvioje teisės numatytų subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą. ABTĮ 111 str. 1 d. numato, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę ir šio Įstatymo 22 str. 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Iš to seka, kad ABTĮ 110 str. nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo sietina išimtinai tik su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais (ABTĮ 57 str.). Ginčo atveju teismas pabrėžia tai, kad pareiškėjas neprašo ištirti paminėto norminio akto 2 p. neatitikimo konkrečioms Lietuvos Respublikos Seimo 1998-06-25 nutarimo Nr. VIII-810, Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo normoms. Pareiškėjas savo abejonę dėl Aprašo 2 p. teisėtumo grindžia nekonkrečiais, abstrakčiais motyvais bei argumentais, kurie neišsamūs, neaiškūs, nelogiški ir nenuoseklūs. Net ir tikslindamas skundą pareiškėjas nenurodė jokių teisinių motyvų, bet apsiribojo vien tik bendro pobūdžio samprotavimais, kad pažeidžiamos jo teisės. Teismas, atsižvelgdamas į LVAT nutarties argumentus, pareiškėjo prašymą dėl norminio akto ištyrimo priėmė, todėl teisminio nagrinėjimu metu nustačius konkrečias aplinkybes, kurios yra procesinė kliūtis pareiškėjo prašomam norminiam aktui ištirti (ABTĮ 111 str. 2 d. 4 p.), konstatuoja, jog šioje dalyje administracinė byla, remiantis ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d., nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2007-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. I7-04/2007, 2009-02-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009, 2011-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2986/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad Aprašas buvo priimtas BVK ir SVĮ pagrindu, o KTI laikomi suimtieji (tame tarpe ir pareiškėjas) privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (SVĮ 32 str. 1 d. 1 p.), todėl Aprašo 2 p. niekaip negali pažeisti pareiškėjo teisių (ABTĮ 57 str.). Teismas neabejoja paminėto akto teisėtumu, todėl nėra jokių pagrindų ABTĮ 111 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės taikymui.
Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat kelia ginčą dėl 19000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundų, kurie, kaip jau buvo minėta, yra nekonkretūs, argumentuoti padrikai ir t.t., turinį, daro išvadą, kad neturtinė žala kildinama iš tariamai pareiškėjo pažeistų teisių, kai jam 2010-10-13 nebuvo leista eiti bendro naudojimo koridoriumi į dušo patalpas apsirengus tik chalatu. Kaip jau buvo paminėta, 2010-09-13 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Aprašo 2 p. numato, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą privalo būti apsirengę drabužiais, atitinkančiais metų sezoną (ne su chalatais, pižamomis ir t.t.). SVĮ 3 str. įtvirtintas asmenų laikymo TI sąlygų užtikrinimas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad TI administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, SVĮ ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. SVĮ 4 str. nurodo, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. SVĮ 11 str. reglamentuoja suėmimo vykdymo rėžimo užtikrinimo priemones, o 11 str. 5 d. įpareigoja TI direktorius savo įsakymais tvirtinti TI vidaus tvarkos aprašus. Be to, ir Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo Nr. 1-172 3 p. taip pat įpareigoja TI vadovus parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus TI Vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti. Kauno TI direktorius, remdamasis minėtu teisniu reglamentavimu, 2010-09-13 įsakymu Nr. 1-88 patvirtino minėtą Aprašą, kurio tekstas buvo kiekvienoje KTI kameroje (b.l. 73-74). Teismas taip pat akcentuoja, kad KTI, kaip laisvės atėmimo vieta, yra specifinė įstaiga, jos veikla yra ir privalo būti griežtai reglamentuota, o suimtieji ir nuteistieji privalo laikytis šioje įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių (SVĮ 32 str. l d. 1 - 3 p.) Suimtieji ir nuteistieji yra asmenys, kurių teisinė padėtis taip pat speciali - jų asmeniniai laisvių suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja viešieji visuomenės interesai, naujos specialios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti asmenys, yra neišvengiami. Tarptautiniuose teisės aktuose – pvz. Europos kalinimo taisyklėse taip pat kalbama apie kalinimo įstaigos režimo ypatumų, kuriuos pateisina izoliacija bei būtinumas palaikyti discipliną, priimtinumą bei leistinumą. Sistemiškai įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą ir Aprašo 2 p. turinį, proceso dalyvių nurodytas aplinkybes (vedimas bendro naudojimo koridoriumi, kuriuo vaikšto skirtingų lyčių asmenys, kiti asmenys - KTI veiklos tikrintojai, svečiai t.t.), taip pat ir SVĮ 1 str. 2 d., 2 str. 1 d., 3 str., 5 str. 1 d., 11 str. 1 d. 4 p., 5 d., 13 str., 2001-09-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų Vidaus tvarkos taisyklių 1.1 p., 1.3 p., 158 p., 209 p. nuostatas, teismas konstatuoja, kad draudimas valstybinėje įstaigoje eiti į dušą spalio mėnesio viduryje apsirengus tik chalatu įtvirtintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, visiškai atitinka suimtųjų (nuteistųjų), kitų asmenų interesus, sveikatos būklei keliamus reikalavimus, taip pat tikslus, keliamus TI, bei bendruosius bausmių, persiauklėjimo, reabilitacijos, integracijos bei protingumo principus (ABTĮ 57 str.).
Remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų – neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 str. prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 d. įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto 27 str.). Pareiškėjas nurodo, kad KTI pareigūnai, neleisdami eiti į dušo patalpas dėvint tik vilkint chalatu, pažeidė teisės aktų nuostatas, jog pareiškėjas turi teisę dėvėti nuosavus drabužius ir tuo padarė jam 19000 Lt neturtinę žalą. Pateiktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų –neteisėti KTI pareigūnų veiksmai (aktas) nebuvo nustatyti (ABTĮ 57 str.). Be to, kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir t.t. (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17- 1001/2007, LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo realiai apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LAT 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Nagrinėjamojoje administracinėje byloje paminėtų aplinkybių teismas nenustatė. Nėra jokių duomenų, kad negalėjimas bendro naudojimo koridoriumi eiti į dušo patalpas užsidėjus tik chalatą, pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, kreipėsi į psichologą, vartojo vaistus, buvo sutrikdyta nustatyta dienotvarkė ir pan. Jo nurodyti motyvai bei argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra visiškai nekonkretūs (abstraktūs), neišsamūs, paremti tik jo subjektyviu įvykių vertinimu, taip pat neigiamomis emocijomis (ABTĮ 57 str.). Taigi, vertintina, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Dėl šių aplinkybių visumos pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Kiti pareiškėjo skundų argumentai nesusiję nei su skundų pagrindu, nei su dalyku, dėl dalies jau yra priimti procesiniai sprendimai, todėl jie laikyti pertekliniais ir nedetalizuojami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., teismas
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje dėl norminio teisės akto – Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-09-13 įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu aprašo“ 2 punkto ištyrimo nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.