Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-11-24 · Civilinė byla Nr. 2VP-29802-924/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-24
Bylos Nr.
2VP-29802-924/2016
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-20060-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
Suinteresuotas asmuo
R. G., J. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2VP-29802-924/2016Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20060-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.9.2.; 3.5.1.1.; 3.5.1.17(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., J. G., antstolė Audronė Adomaitienė.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti suinteresuoto asmens (skolininko) R. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine J. G., nustatant, kad jam priklauso pusė (viena antroji) visų sutuoktinės pajamų.

Prašyme nurodė, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ naudai. Uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“ gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Byloje nustatyta, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 392,30 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. lapkričio 4 d. antstolė areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo Kauno vaikų darželis „Aviliukas“ dalį, viršijančią vieną minimalią mnėesinę algą, bet ne daugiau kaip 2 100,00 Eur bendrojoje sumoje ir priėmė siūlymą (įpareigojimą) kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad skolininko R. G. sutuoktinė J. G. gauna pajamų – darbo užmokestį, gaunamą Kauno vaikų darželis „Aviliukas“. Duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta, ar kad jie būtų sudarę Vedybų sutartį, nėra (patikrinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vedybų sutarčių registras). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, nėra. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. G. pajamų po santuokos sudarymo, kurias ji gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės J. G. pajamų, kurias ji gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas