Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1073/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-11
Bylos Nr.: 2A-1073/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Indeco: Investment and Development“
Atsakovas: akcinei bendrovei „VA REALS“

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1073/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 35.6.1.; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Indeco: Investment and Development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-44-258/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Indeco: Investment and Development“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „VA REALS“ (buvęs pavadinimas - UAB „Gafizzi capital“), akcinės bendrovės „VA REALS“ direktoriui J. B., Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, dėl turto įkeitimo ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: bankrutavusi akcinė bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P., Centrinė hipotekos įstaiga.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Indeco: Investment and Development“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ab initio 2007 m. vasario 26 d. AB „VA REALS“ direktoriaus J. B. įsakymą dėl turto įkeitimo ir 2007 m. kovo 7 d. hipotekos sandorį, kuris 2007 m. kovo 15 d. buvo įregistruotas Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriuje hipotekos lakštu Nr. 01120070006248, sudarytą tarp AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, UAB „Gafizzi capital“ (dabar – AB „VA REALS“) bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; įpareigoti Hipotekos registro tvarkytoją išregistruoti iš hipotekos registro tą hipotekos sandorį. Nurodė, kad ieškovas yra vienas didžiausių AB „VA REALS“ kreditorių, turintis reikalavimo teises į paskolų, suteiktų dar iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos, grąžinimą. Atsakovo negrąžinta ieškovui paskolos ir palūkanų suma ieškinio padavimo dieną sudarė 4 126 985,35 Lt. AB „VA REALS“ 2007 m. vasario 23 d. įstatų antroje dalyje nurodyti bendrovės tikslas ir veiklos objektas ? gauti pelną, efektyviai ir produktyviai vystant komercinę-ūkinę veiklą, kurios pobūdis yra prekyba nekilnojamuoju turtu, kita paslaugų veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, įvairių gaminių gamyba, reklama, nuosavo turto, transporto priemonių, įvairių mašinų ir įrengimų nuoma bei kitokia verslo veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai. Nors atsakovas verčiasi ūkine-komercine veikla, kuri turi turėti ekonominę išraišką, t. y. duoti pelną, su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir su Finansų ministeriją atstovavusia VĮ Turto banku buvo sudarytas neatlygintinis hipotekos sandoris. Sandorių sudarymas bei jų turinys prieštaravo minėtiems AB „VA REALS“ veiklos tikslams, protingumo, sąžiningumo principams. Be to, sandoris pažeidžia ieškovo, kaip AB „VA REALS“ kreditoriaus, teises, nes atsakovas AB „VA REALS“ sumažino savo turtą ir dėl to negali tinkamai atsiskaityti su ieškovu. Ieškovui apie ginčijamą įsakymą ir hipotekos sandorį, pažeidžiantį ieškovo teises bei turtinius interesus, tapo žinoma po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1168-611/2009, kuria buvo nuspręsta palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartį. Šia Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo tenkintas kreditoriaus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas areštuoti AB „VA REALS“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o UAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įspėta, kad nepadengus skolos, AB „VA Reals“ priklausantis įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad AB „VA REALS“ direktorius 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2007/02/26-GC sutiko užtikrinti skolininko AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 4 644 324,80 eurų kredito ir palūkanų grąžinimą, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai įkeičiant nuosavybės teise priklausančias administracines patalpos su bendro naudojimo patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2003 m. lapkričio 25 d. garantijos sutartimi Nr. 2-2003-1277 bei 2005 m. vasario 28 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie šios garantijos sutarties yra užtikrinusi 2003 m. lapkričio 12 d. tarp AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sudarytos ilgalaikio kredito sutarties Nr. KS 03/11/04 ir 2005 m. vasario 14 d. sudaryto papildomo susitarimo Nr. KSP 05/02/04 pagrindu kredito gavėjo AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ gauto 5 804 334,78 eurų kredito grąžinimą.

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis teismas taip pat nustatė, kad ieškovas yra AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkas. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kaip ir AB „VA REALS“, buvo įsteigtos reorganizavus akcinę bendrovę „Lietuvos avialinijos“. AB „VA REALS“ valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus tarptautinio oro uosto teritorijoje ir šalia jos. Pagrindinė bendrovės veikla buvo nuosavo nekilnojamojo turto plėtra, nuoma ir vystymas, pritaikant jį aviacinei veiklai. Ieškovas dalyvauja AB „VA REALS“ valdyme. Dėl šių aplinkybių teismas pripažino, kad ieškovas ir atsakovas AB „VA REALS“ yra susijusios įmonės. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo įmonės veiklos tikslus, taip pat į byloje esančius įrodymus sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis yra ginčijami AB „VA REALS“ direktoriaus įsakymas dėl turto įkeitimo ir 2007 m. kovo 7 d. hipotekos sandoris (nors ir buvęs neatlygintinis), nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog šiais sandoriais buvo veikiama AB „VA REALS“ ir jos akcininkų nenaudai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog ginčijamas hipotekos sandoris ieškovui buvo naudingas.

CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato vienerių metų terminą ginčyti sandorius actio Pauliana tvarka. Byloje ginčijamas įmonės direktoriaus įsakymas dėl turto įkeitimo, hipotekos sandoris, įregistruotas 2007 m. kovo 15 d. hipotekos skyriuje hipotekos lakštu Nr. 01120070006248, o ieškinys teismui pateiktas 2010 m. sausio 5 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas, kurio vadovas ir vienas iš akcininkų V. B. ginčijamo sandorio sudarymo metu netiesiogiai dalyvavo ir AB aviakompanijos „flyLAL-Lithuanian Airlines“ valdyme, taip pat buvo AB „VA REALS“ bendrasavininkis, sprendė, kad ieškovui apie ginčijamus sandorius turėjo būti žinoma ne nuo 2009 m. spalio 28 d., kada Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1168-611/2009, o kur kas anksčiau.

Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu nustatoma, jog kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, turėjo tikslą ne patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, o tik siekė, kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Indeco: Investment and Development“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ? ABĮ) 19 straipsnio 8 dalį, nurodydamas, kad nors ginčijami įsakymas ir hipotekos sandoris yra neatlygintini sandoriai, tačiau ši aplinkybė esą nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog tokiais sandoriais buvo veikiama bendrovės ir jos akcininkų nenaudai. Kadangi sandoriais AB „VA REALS“ neatlygintinai įkeitė didelės vertės savo nekilnojamąjį turtą, tačiau už tokių sandorių sudarymą nieko negavo, ieškovo nuomone, tokie sandoriai prieštarauja imperatyviai ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatai, todėl pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį. Nors egzistavo visų actio Pauliana sąlygų visetas, tačiau teismas ieškinio CK 6.66 straipsnio pagrindu netenkino, nustatęs, kad ieškovas neva yra praleidęs actio Pauliana pagrindu reiškiamo ieškinio senaties terminą. Ieškovo vadovas V. B. niekaip nebuvo susijęs su UAB „VA REALS“ ? nebuvo valdymo organų narys ar akcininkas, todėl jam negalėjo būti objektyviai žinomi AB „VA REALS sudaryti sandoriai. Ieškovo nuomone, atsakovo VĮ Turto banko pateikti duomenys tiesiogiai neįrodo šio atsakovo pateikiamų aplinkybių apie tariamą AB „VA REALS“ ir ieškovo sąsajumą. Neturėdamas pakankamų įrodymų, teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovo ir AB „VA REALS“ tariamas sąsajumas yra pakankamas konstatuoti ieškinio actio Pauliana pagrindu senaties termino praleidimą. Be to, sandoriai yra vienašaliai, todėl jeigu ir būtų galima daryti prielaidą, kad ieškovo vadovas yra susijęs su kitomis įmonėmis, pats sandorių pobūdis nesudarė prielaidų ieškovui apie juos objektyviai sužinoti sandorių sudarymo dieną. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys neva buvo pareikštas ne dėl to, jog ieškovas, kaip AB „VA REALS“ kreditorius, turėtų tikslą patenkinti savo reikalavimą. Ieškovas yra AB „VA REALS“ kreditorius, kurio reikalavimo teisė atsirado pirmiau nei kitų kreditorių. Atsakovo skola ieškovui sudaro 4 126 985,35 Lt. Tokia suma yra laikytina pakankamai didele ir jos grąžinimas, skolininkui neturint nekilnojamojo turto (jį įkeitus), gali būti komplikuotas. Sandoriais buvo iš esmės sumažintos ieškovo galimybės, atsakovui AB „VA REALS“ neatsiskaičius pagal paskolos sutartis, užsitikrinti AB „VA REALS“ prisiimtų prievolių įvykdymą. Teismas darydamas išvadą, jog ieškinys pareikštas neturint tikslo ieškovui patenkinti savo reikalavimą, niekaip nepagrindė tokios savo išvados bei nenurodė, kokiais tikslais tariamai buvo pareikštas ieškinys. Sprendimas, be kita ko, naikintinas ir dėl to, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimus. Teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios momento (teismas nurodė, kad apie ginčijamus sandorius turėjo būti žinoma kur kas anksčiau), todėl neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog toks terminas yra praleistas. Teismas, priimdamas sprendimą, jo nepagrindė.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vardu VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas sutiko su atsakovo atstovo VĮ Turto banko nuomone, jog Finansų ministerija, sudarydama hipotekos sandorį, neprivalėjo tikrinti, kokie santykiai sieja atsakovą AB „VA REALS“ (įkaito davėją) ir trečiąjį asmenį AB „flyLAL-Lithuanian-Airlines“. Atlygintinių santykių egzistavimas tarp įkaito davėjo ir trečiojo asmens nėra imperatyvas, kuris daro galiojančiu arba negaliojančiu hipotekos sandorį. Teismas taip pat tinkamai įvertino aplinkybes apie apelianto ir AB „VA REALS“ bei kitų įmonių (AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, AB „ŽIA valda“) tarpusavio sąsajas. Apelianto vardu kaip direktorius pasirašantis V. B. tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis figūruoja ir kitų įmonių valdymo organuose, todėl hipotekos sandoris niekaip nepažeidė apelianto interesų. Ginčijamas hipotekos sandoris buvo naudingas apeliantui, kadangi AB „VA REALS“ įkeitus nekilnojamąjį turtą bei AB „ŽIA valda“, R. A. ir G. Ž. laidavus, o vėliau sudarius 2007 m. kovo 3 d. taikos sutartį (sutartis patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-285-54/07), buvo baigtas teisminis procesas civilinėje byloje, kurioje Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko, ginčijo AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nekilnojamojo turto neteisėtą perleidimą AB „VA REALS“ pažeidžiant valstybės skolos įstatymą. Ieškinio patenkinimo toje byloje atveju AB „VA REALS“ būtų privalėjusi gražinti visą neteisėtai iš AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įsigytą turtą, tačiau pasiekus taikų ginčo išsprendimą turtas liko AB „VA REALS“ nuosavybe. Apeliantas ir AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (asmuo, už kurio prievoles įkeistas turtas) bei AB „VA REALS“ (turtą įkeitęs asmuo) yra susiję ūkio subjektai (visų šių įmonių valdyme kaip savininkas tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja arba dalyvavo V. B.), todėl ginčijamo hipotekos sandorio pagrindu sudaryta taikos sutartis buvo naudinga ieškovui tiek kaip netiesioginiam AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bendrasavininkiui, tiek kaip kreditoriui, tiek kaip AB „VA REALS“ bendrasavininkiui, kadangi AB „VA REALS“ tokiu būdu išsaugojo neteisėtai iš AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įsigytą turtą. Taip pat byloje nėra pagrindo vadovautis CK 6.66 straipsniu, nes iš keturių sąlygų, būtinų actio Pauliana ieškiniui pareikšti, egzistuoja tik viena ? ieškovas yra atsakovo AB VA REALS“ kreditoriumi. Ieškovui, kurio savininkas V. B. ginčijamo sandorio sudarymo metu netiesiogiai dalyvavo ir AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ valdyme bei buvo AB „VA REALS“ bendrasavininkis, apie ginčijamą sandorį tapo žinoma ne Vilniaus apygardos teismui priėmus 2009 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1168-611/2009, o 2007 m. kovo 15 d., kai hipotekos registras pateikė pranešimą nekilnojamojo turto registrui apie hipotekos įregistravimą, todėl darytina išvada, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašė taikyti senatį ir teismas pagrįstai ją pritaikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl ieškovo reikalavimo panaikinti teismo sprendimą nepasisako ir palieka šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo prašo netenkinti ieškovo prašymo, kuriuo reikalaujama Centrinės hipotekos įstaigos procesinį statusą pakeisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į atsakovo. Centrinė hipotekos įstaiga neatliko jokių ginčijamo hipotekos sandorio registravimo veiksmų, o tik fiksavo juridinį faktą pagal Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus pateiktus duomenis, t. y. vykdė savo pareigas, nes neturėjo pagrindo nefiksuoti hipotekos teisėjo patvirtinto sandorio. Centrinė hipotekos įstaiga byloje neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo, todėl negali būti laikoma tinkamu atsakovu. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 4 d. posėdžio metu Centrinės hipotekos įstaigos atstovas pateikė teismui prašymą dėl procesinio statuso pakeitimo iš atsakovo į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai įvardija Centrinę hipotekos įstaigą kaip atsakovą, kadangi teismas jau yra nustatęs Centrinės hipotekos įstaigos procesinį statusą. Toks apelianto veiksmas traktuotinas kaip prašymas pakeisti Centrinės hipotekos įstaigos procesinį statusą, tačiau prašymas negali būti tenkinamas apeliacinės instancijos teisme, nes esant priešingai situacijai, Centrinė hipotekos įstaiga prarastų teisę ginti savo teises, kuomet byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, Nurodo, kad teismas teisingai sprendė, jog vien sandorio neatlygintinumas nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo veikiama bendrovės ir jos akcininkų nenaudai, todėl ginčijami sandoriai negali būti pripažinti kaip prieštaraujantys atsakovo veiklos tikslams. Be to, ieškovas nepaneigė atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo VĮ Turto banko atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, jog ginčijamas hipotekos sandoris ieškovui buvo naudingas. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį pripažinti sandorius negaliojančiais, savo išvadas teismas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teismų praktika. Dėl to skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimus, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas (apeliantas), teikdamas apeliacinį skundą, vienu iš atsakovų įvardija ir Centrinę hipotekos įstaigą. Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jos procesinis statusas buvo pakeistas iš atsakovo į trečiojo asmens. Šio trečiojo asmens nuomone, ieškovo veiksmas apeliaciniame skunde įvardijant Centrinę hipotekos įstaigą atsakovu, vertintinas kaip ieškovo prašymas pakeisti Centrinės hipotekos įstaigos procesinį statusą, tačiau toks prašymas neturėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegija su tokia nuomone nesutinka, nes Centrinės hipotekos įstaigos procesinio statuso „atsakovas“ nurodymą apeliaciniame skunde vertina kaip klaidą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Centrinės hipotekos įstaigos prašymu, neprieštaraujant ieškovo atstovui, jos procesinis statusas iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo paskutinio posėdžio metu (2 t., 110 b. l.). Nors ieškovo apeliaciniame skunde Centrinė hipotekos įstaiga ir yra įvardinta atsakovu, tačiau skunde nekeliamas jos reikalavimas dėl Centrinės hipotekos įstaigos procesinio statuso pakeitimo ir neteikiami jokie argumentai šiuo klausimu.

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo nemotyvuoja. Dėl apelianto (ieškovo) prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. gruodžio 10 d. gauti ieškovo UAB „Indeco: Investment and Development“, atsakovų AB „VA REALS“ ir J. B. prašymai dėl civilinės bylos nagrinėjimo teismo 2013 m. gruodžio 11 d. 16 val. posėdyje atidėjimo. Šiais prašymais ieškovas ir nurodyti atsakovai prašo atidėti civilinės bylos Nr. 2A-1073/2013 nagrinėjimą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje, siekiant sudaryti galimybę bylos šalims susitarti dėl taikaus ginčo išsprendimo, ir kitą posėdį byloje paskirti ne anksčiau kaip 2014 m. balandžio mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymuose neteisingai nurodoma, jog 2013 m. gruodžio 11 d. 16 val. apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka nagrinės civilinę bylą Nr. 2A-1073/2013. Ši civilinė byla apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta teismo 2013 m. lapkričio 11 d. 9 val. posėdyje. Išnagrinėjęs bylą Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atidėjo sprendimo ar nutarties priėmimą, nutaręs sprendimą ar nutartį skelbti 2013 m. gruodžio 11 d. 16 val. (kaip numatyta CPK 325 straipsnio 2 dalyje). Kadangi prašymai atidėti bylos nagrinėjimą pateikti po to, kai civilinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra baigtas, tenkinti tokius prašymus nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinio proceso tvarka spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu ab initio 2007 m. vasario 26 d. AB „VA REALS“ direktoriaus J. B. įsakymą dėl turto įkeitimo ir 2007 m. kovo 7 d. hipotekos sandorį.

Byloje nustatytos žemiau išdėstomos faktinės aplinkybės.

UAB „Gafizzi capital“ direktorius J. B. 2007 m. vasario 26 d. įsakymu dėl turto įkeitimo užtikrinant skolininko AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 4 644 324,80 Lt eurų kredito ir palūkanų grąžinimą (pagal atgręžtinio reikalavimo teisę 2003 m. lapkričio 25 d. garantijos sutarties Nr. 2-2003-1277 pagrindu kreditoriui įvykdžius skolininko prievoles pagal 2003 m. lapkričio 12 d. ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS03-11/04), nusprendė įkeisti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai bendrovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 13 b. l.). 2007 m. kovo 7 d. notarė Ž. P. patvirtino hipotekos lakštą, kuriuo UAB „Gafizzi capital“ įkeitė pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prievolei ? atgręžtinio reikalavimo teisei 2003 m. lapkričio 25 d. garantijos sutarties Nr. 2-2003-1277 pagrindu kreditoriui įvykdžius skolininko prievoles pagal 2003 m. lapkričio 12 d. ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS03/11/04, kurios dydis 4 6444 324,80 eurai, užtikrinti. Prievolė buvo užtikrinta kreditoriaus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Hipoteka įregistruota Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2007 m. kovo 15 d. (1 t., 14-15 b. l.). Lietuvos Respublikos finansų ministerija pradėjo išieškojimą iš šia hipotekos sutartimi įkeisto turto. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius AB „VA REALS“, įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus skolos bei palūkanų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi šią apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą (1 t., 17-19 b. l.). Ieškovas yra AB „VA REALS“ kreditorius, kurio reikalavimas kildinamas iš paskolos ir reikalavimo teisių perleidimo sutarčių (1 t., 20-71 b. l.).

Dėl sandorių prieštaravimo ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatoms

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ginčijami sandoris ir įsakymas yra neatlygintiniai, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad tokiais sandoriais buvo veikiama bendrovės (AB „VA REALS“) ir jos akcininkų nenaudai. Ieškovo nuomone, ginčijamu įsakymu ir hipotekos sandoriu AB „VA REALS“ neatlygintinai įkeitė didelės vertės savo nekilnojamąjį turtą. Pasak ieškovo, už tokių sandorių sudarymą AB „VA REALS“ nieko negavo, todėl sandoriai prieštarauja imperatyviai ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatai.

Byloje yra duomenų apie tai, kad tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, UAB „Gafizzi capital“, UAB „Lietuvos avialinijos Cargo“, antstolio V. M. buvo kilęs teisminis ginčas dėl 2005 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. gruodžio 12 d. preliminariųjų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių, paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir turto pardavimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kurios 1 punkte numatyta, kad ieškovas (Finansų ministerija) nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų, taip pat pareiškia bei patvirtina, jog atsakovui UAB „Gafizzi capital“ 2007 m. kovo 7 d. hipotekos lakštu, kurio identifikacinis Nr. 01120070006248, įkeitus ieškovui pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas dvi patalpas, ieškovas laiko, kad atsakovo „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pareigos dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo ieškovui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 66, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 667, yra pilnai ir tinkamai įvykdytos (2 t., 66-67 b. l.). Toje byloje faktinis ieškinio pagrindas buvo „...atsakovo AB „flyLAL–Lithuanian Airlines“ pareigos dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo ieškovui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 66, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-04 nutarimą Nr. 667...“ pažeidimas. Lietuvos Respublikos finansų ministerija taikos sutartyje pareiškė ir teismas nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, konstatavo, kad po to, kai UAB „Gafizzi“ įkeitė dvi patalpas, šios pareigos, „...yra pilnai ir tinkamai įvykdytos“. Tai reiškė, kad ieškinio faktinio pagrindo nebeliko, atitinkamai Lietuvos Respublikos finansų ministerija nebepalaikė ieškinio reikalavimo ir nebesiekė, kad UAB „Gafizzi“ ir AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ grąžintų viena kitai visa, ką yra gavusios pagal 2005 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2005 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Taigi UAB „VA REALS“, įkeisdama nekilnojamąjį turtą, išvengė reikalavimų, dėl kurių galėjo prarasti įgytą nekilnojamąjį turtą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo skundo argumentais, kad AB „VA REALS“ direktoriaus įsakymas dėl turto įkeitimo ir vėliau sudarytas hipotekos sandoris buvo akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas šiai bendrovei veiksmas. Priešingai, dėl turto įkeitimo AB „VA REALS“ išvengė grėsmės, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys bus patenkintas ir AB „VA REALS“ privalės įgytą turtą grąžinti AB „Lietuvos avialinijos“. Taigi šiuo atveju egzistavo aiški priežastis, dėl kurios atsakovo AB „VA REALS“ nekilnojamasis turtas buvo įkeičiamas, t. y. tikslas neprarasti kito nekilnojamojo turto, o to, kad nepaisant šios priežasties turto įkeitimas buvo vis tiek žalingas šiam atsakovui, ieškovas neįrodinėjo (CPK 178 str.). Ieškovas, teigdamas, kad ginčijami įsakymas ir sandoris prieštarauja ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatoms aiškino, jog įkeisdama nekilnojamąjį turtą AB „VA REALS“ nieko negavo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad turto įkeitimas (kaip toks sandoris), nors ir buvo neatlygintinis, tačiau įvertinus jo sudarymo aplinkybes, neatlygintinumo sąlyga šiuo atveju neduoda pagrindo pripažinti, jog ginčijami įsakymas ir sandoris prieštarauja ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatai.

Dėl actio Pauliana taikymo

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra atsakovo AB „VA REALS“ kreditorius. Ieškovas buvo atsakovo kreditoriumi ir ginčijamo įsakymo bei sandorio sudarymo metu, nes 2008 m. gegužės 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu yra perėmęs reikalavimo teises pagal 2005 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartį Nr. 1-0811/2005, sudarytą tarp UAB „VA REALS“ ir UAB „FIMA“, 2008 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu yra perėmęs reikalavimo teises pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutartį Nr. 06/09/13-2, sudarytą tarp V. B. ir UAB „VA REALS“, taip pat 2008 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu yra perėmęs reikalavimo teises pagal 2005 m. spalio 19 d. paskolos sutartį Nr. 05/10/19-2, 2006 m. balandžio 4 d. paskolos sutartį Nr. 06/04/04-1, 2006 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartį Nr. 06/11/03-1, 2006 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį Nr. 06/11/20-3, 2007 m. sausio 12 d. paskolos sutartį Nr. 06/11/20-3, 2007 m. kovo 7 ir 9 d. paskolos sutartis Nr. 07/03/07-1, 07/03/09-3, sudarytas tarp UAB „ŽVC“ ir UAB „VA REALS“. Kitos ieškinyje nurodytos paskolos sutartys buvo sudarytos po ginčijamo įsakymo ir sandorio sudarymo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba tapo nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo, kaip atsakovo AB „VA REALS“ kreditoriaus, teisių pažeidimą patvirtina tai, jog atsakovas sudarė nenaudingą sandorį turėdamas finansinių sunkumų, jog atsakovo AB „VA REALS“ kreditoriai prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad sandoriai pažeidė ieškovo interesus, nes neatlygintinai įkeitus atsakovo didelės vertės turtą, ieškovo galimybės patenkinti reikalavimus akivaizdžiai sumažėjo.

Kaip jau pažymėta, kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Pagal CK nuostatas svetimo daikto hipoteka yra galima. CK 4.181 straipsnyje numatyta, kad svetimo daikto hipoteka ? nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Ieškovas byloje ginčija atsakovo AB „VA REALS“ vadovo įsakymą dėl turto įkeitimo ir hipotekos sandorį, kuriais AB „VA REALS“ priėmė sprendimą ir įkeitė savo turtą BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skoliniam įsipareigojimui užtikrinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien pats turto įkeitimo užtikrinant kito asmens skolinį įsipareigojimą faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės. Turto įkeitimas nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal iki hipotekos sandorio sudarymo atsiradusią skolą, o aplinkybės, kad po turto įkeitimo sumažėjo ar nebeliko realios galimybės skolininkui (AB „VA REALS“) atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, ieškovas neįrodė. Byloje esantys atsakovo AB „VA REALS“ 2007 ir 2008 m. balanso duomenys neteikia pagrindo daryti išvados, kad dėl turto įkeitimo ieškovas neteko galimybės patenkinti savo reikalavimų pagal paskolos sutartis (1 t., 78-79 b. l.). 2007 m. AB „VA REALS“ veikė pelningai (1 t., 77 b. l.). Šią aplinkybę patvirtina ir 2008 m. spalio 29 d. atsakovo pranešimas apie tai, kad per 2008 m. devynis mėnesius jis gavo 9,5 mln. Lt pajamų ir uždirbo 3,3 mln. Lt grynojo pelno. Po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovui AB „VA REALS“ vis dar turint pakankamai turto, iš kurio galėjo būti vykdomos prievolės pagal paskolos sutartis, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamais sandoriais buvo iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Nors sudarytu hipotekos sandoriu buvo nuspręsta dėl daiktinių teisių suvaržymo į konkretų turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (apsunkinimo prievolėmis trečiojo asmens naudai), tačiau nesant duomenų, kad sudarytu hipotekos sandoriu iškilo reali grėsmė ieškovo įsipareigojimų įvykdymui, kad atsakovas AB „VA REALS“ tapo nemokus ar jo mokumas iš esmės sumažėjo, konstatuotina, jog aplinkybių, būtinų actio Pauliana ieškiniui tenkinti, ieškovas šioje byloje neįrodė (CPK 178 str.). Pagal bylos duomenis atsakovas AB „VA REALS“ ginčijamų įsakymo ir sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai turto ieškovo prievolei visiškai ar iš dalies įvykdyti. Be to, svarbu ir tai, kad turtas buvo įkeistas siekiant pirmiau šioje nutartyje nurodyto teisinio tikslo ? taikos sutarties teisminėje byloje sudarymo. Kaip minėta, pasiekus taikų ginčo išsprendimą, atsakovas AB „VA REALS“ išvengė grėsmės Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimų patenkinimo atveju netekti iš AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įgyto turto. Taigi, nekonstatavus kreditoriaus teisių pažeidimo, negali būti taikomas ir actio Pauliana institutas.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o tik siekė ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ieškinys pareikštas neturint tikslo ieškovui patenkinti savo reikalavimą, niekaip nepagrindė tokios išvados bei nenurodė, kokiu gi tikslu tariamai buvo pareikštas ieškinys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu, nes pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio tikslą nurodė ? pripažinti sandorius negaliojančiais. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nėra duomenų, kad dėl ginčijamų įsakymo priėmimo ir sandorio sudarymo buvo iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, kad atsakovas nėra pajėgus atsiskaityti su ieškovu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą hipotekos (ginčijamą) sandorį (ieškinio senaties termino pradžios subjektyvusis kriterijus), bet ir su kreditoriaus turėjimo sužinoti apie tokį sandorį laiku (objektyvusis kriterijus). Šiuo atveju kreditorius turėjo anksčiau sužinoti apie tai, kad atsakovas AB „VA REALS“ hipoteka įkeitė turtą, nei aiškinama ieškinyje ir apeliaciniame skunde, nes hipotekos sandoris buvo sudarytas 2007 m. kovo 7 d., o įregistruotas Hipotekos registre 2007 m. kovo 15 d. Hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.185 str. 5 d.). Ieškovas pagal teikiamą informaciją iš Hipotekos registro objektyviai galėjo sužinoti apie ginčijamą hipotekos sandorį po hipotekos lakšto įregistravimo šiame registre 2007 m. kovo 15 d. Kadangi byloje ieškinys buvo paduotas tik 2010 m. sausio 5 d., todėl, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti laikytinas praleistu. Teisėjų kolegija, nustačiusi šią aplinkybę, nors ir sutikdama su ieškovo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikslaus ieškinio senaties termino pradžios momento (teismas nurodė, kad apie ginčijamus sandorius ieškovui turėjo būti žinoma kur kas anksčiau), kas yra svarbu norint konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimo faktą, tačiau neturi pagrindo nepritarti teismo padarytai išvadai dėl praleisto ieškinio senaties termino remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis dėl sudaryto sandorio pobūdžio ir jo išviešinimo oficialiame registre. Be to, į bylą buvo pateikta AB „VA REALS“ internetinio tinklalapio kopija: 2008 m. spalio 29 d. straipsnis „AB „VA REALS“ pajamos šiemet išaugo daugiau nei tris kartus“. Iš šiame straipsnyje pateikiamų duomenų matyti, kad „VA REALS“ bendrovę valdo AB „ŽIA Valda“, UAB „Indeco: Investment and develompment“ bei bendra Lietuvos-JAV įmonė UAB „Sanitex“ (2 t., 58 b. l.). Tokie duomenys buvo pateikti paties atsakovo AB „VA REALS“ svetainėje, taigi teisėjų kolegija negali nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui, kuris kartu su kitomis įmonėmis valdė atsakovą AB „VA REALS“, apie turto įkeitimą turėjo ir galėjo būti žinoma nuo ginčijamo įsakymo dėl turto įkeitimo priėmimo dienos. Ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad ieškovo vadovas niekaip nebuvo susijęs su AB „VA REALS“, minėtos aplinkybės, jog ieškovas kartu su kitomis įmonėmis dalyvavo AB „VA REALS“ valdyme, nepaneigė (CPK 178 str.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 42 540 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje (2 t., 143 b. l.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, valstybei iš ieškovo priteistina 42 540 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Indeco: Investment and Development“ (juridinio asmens kodas 300134995) 42 540 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Danutė MilašienėGintaras PečiulisDonatas Šernas