Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (daiktų savininko) AB „VA Reals“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) LR finansų ministerijos, atstovaujamos AB „Turto bankas“, prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, įkeistų daiktų savininkas AB „VA Reals“. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070006248, 2007-03-15 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ gauto kredito grąžinimą, AB „Va Reals“ įkeitė LR finansų ministerijai nekilnojamuosius daiktus – administracines patalpas, unikalūs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias AB „Va Reals“. Įkeistų daiktų vertė 16 000 000 Lt. Pareiškėjas prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, jog 2009-03-09 yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2009-03-09 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Skolininkas kreditoriui skolingas 2 707 920,20 EUR bei 13 088,28 EUR palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisę kreditoriui reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato LR CK 4.196 str. 1 d. Šios įkeitimo teisės ypatumus nustatančios teisės normos numato pagrindą reikalavimo patenkinimui prieš prievolės įvykdymo termino pasibaigimą. Šių specialių normų paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skolininkui BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ Vilniaus apygardos teismo 2009-03-09 įsiteisėjusia nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 16 str., visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Todėl pagal LR CK 4.196 str. 1 d. 3 p., LR CPK 558 str., 560 str. kreditorius įgijo teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą. Būtent nurodytu pagrindu kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui yra skolingas 2 707 920 EUR ir 13 088,28 EUR palūkanų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko įkeistus nekilnojamuosius daiktus – administracines patalpas. LR CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi areštuoto turto vertė yra daug didesnė nei savininko garantuojama skolininkui prievolė. Pagal LR CK 4.171 str. hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytinėse. Įstatymai nenumato apribojimui įkeičiamo turto vertei, t.y. įkeičiamas gali būti ir daug didesnės vertės nei hipoteka užtikrinamas reikalavimas turtas. Nagrinėjamu atveju buvo įkeistas kreditoriui vienas objektas, kuris negali būti parduodamas varžytinėse atskiromis dalimis, jų nesuformavus kaip atskirų nekilnojamojo turto vienetų. Apeliantas, įkeisdamas turtą, suvokė visas su tuo susijusias pasekmes, t.y. kad neįvydžius skolininkui prievolės, įkeistas visas daiktas gali būti parduotas iš varžytinių. Įstatymas nenumato draudimo parduoti visą įkeistą daiktą, net jeigu jo vertė žymiai viršija užtikrintos prievolės dydį. Hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad neįvykdžius hipoteka užtikrinto reikalavimo, išieškojimas gali nukreipiamas į visą įkeistą daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės. Priešingu atveju nebūtų pasiekti minėtomis normomis siekiami tikslai bei paneigta hipotekos teisinių santykių esmė – operatyviai ir veiksmingai ne ginčo tvarka patenkinti kreditoriaus reikalavimą iš hipoteka įkeisto daikto bei iš viso būtų apsunkinta galimybė patenkinti reikalavimą iš hipoteka įkeisto daikto, vertingesnio nei prievolės dydis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipoteka įkeisto daikto vertė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto. Jeigu apelianto įkeistas daiktas būtų parduodamas iš varžytinių, tai padengus kreditoriaus reikalavimą, likusi pinigų suma būtų grąžinta jam. Be to, apeliantas turi teisę per skundžiama teismo nutartimi nustatytą terminą įvykdyti skolininko BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prievolę kreditoriui ir tokiu būdu išvengti priverstinio jo turto pardavimo iš varžytinių.

Vadovaudamasi minėtais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p. kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.