Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2016 m. gruodžio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei L. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. Z. (toliau – ir Atsakovė) 159.45 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-02-28 už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nurodoma, kad 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka. Teigia, jog šiuo metu jos esama finansinė padėtis yra sunki, kadangi moka įsiskolinimą už kitas komunalines paslaugas, todėl prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Pareiškėjas prašyme prašo administracinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-02-28 už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004-05-28 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 15-817 (b. l. 9-11) pagrindu nekilnojamasis daiktas - butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo išnuomotas nuomininkui A. Š., šiame bute kaip šeimos nariu buvo nurodyta ir atsakovė L. Z.. Viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ 2016-08-30 rašte Nr. 1110 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 8) nurodyta, kad nuomininkas A. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyveno nuo 2011-01-01, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-02-12 įsakymu Nr. AD1-407 pakeista 2004-05-28 savivaldybės gyvenamosios patalpos sutartis Nr. 15-817 ir pirmine nuomininke pripažinta A. Š. šeimos narys – L. Z.. Valstybės įmonės registrų centras gyventojų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad nuomininkas A. Š. mirė 2014-11-13 (b. l. 7). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog buvo nuomininko A. Š. sutuoktinė, vėliau santuoka buvo nutraukta, tačiau po santuokos nutraukimo ir toliau kartu su buvusiu sutuoktiniu gyveno nuomojame bute. Paminėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog atsakovė faktiškai naudojosi ir disponavo butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda nuo 2011-01-01 ir turi visas teises bei pareigas kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tame tarpe ir prievolę mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė šiuo metu turi kitų įsiskolinimų už komunalines paslaugas, finansinė padėtis yra sunki, todėl prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis.

ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2015-12-07 teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-17903-323/2015, AB „Klaipėdos energija“ naudai iš atsakovės L. Z. priteistas 1470.79 Eur įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį ir priteistinos sumos dydį, prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas, išdėstant priteistos 159.45 Eur vietinės rinkliavos sumokėjimą per tris mėnesius (po 53,15 Eur per mėnesį).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Iš atsakovės L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 159.45 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Šiuo teismo sprendimu priteistos 159,45 Eur vietinės rinkliavos mokėjimą išdėstyti dalimis, ją sumokant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 53,15 Eur.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.