Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Ž., jo įgaliotam atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 20 d., 10 val. 30 min., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. D. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius R. R. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatytas dirbantis - pjaustantis medžiagas, B. K., kuris pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“) IS nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. B. K. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pirmą dieną darbininko pareigose, sutarta minimali mėnesinė alga (MMA), darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 3 dalies ir 6 dalies nuostatas.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prie staklių ir laikinai ėjo vadovo pareigas. Atėjo asmuo įsidarbinti, kadangi trūksta darbuotojų prie automatinių staklių, minėtas asmuo su jomis dirbti atsisakė, nes nemoka. Tada pabandė prie kitų staklių, su šiomis nurodė dirbti sugebėsiąs. Jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę, kad jį apiformintų, „Sodrai“ pranešta tą pačią dieną, kai buvo įdarbintas. Nežino, kada apie įdarbinimą turi būti pranešta „Sodrai“, kadangi laikinai vadovo pareigose yra trumpai – apie mėnesį laiko (b. l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalis numato, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

R. Ž. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), patikrinimo aktu (b. l. 2), B. K. paaiškinimu (b. l. 3), integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais (b. l. 4-5), darbo sutartimi (b. l. 6-7), 2016 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (b. l. 8), T. Ž. paaiškinimu (b. l. 9), UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės V. P. įsakymu „Dėl paskyrimo laikinai eiti papildomas pareigas“, kuriuo R. Ž. nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d. paskirtas laikinai eiti papildomas pareigas – priimti/atleisti naujus darbuotojus (b. l. 10).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 20 d., 10 val. 30 min., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. D. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius R. R. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatytas dirbantis - pjaustantis medžiagas, B. K., kuris pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“) IS nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. B. K. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pirmą dieną darbininko pareigose, sutarta minimali mėnesinė alga (MMA), darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 3 dalies ir 6 dalies nuostatas, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. R. Ž. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo advokato Pauliaus Vaicekausko prašymu R. Ž. skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, teismas pažymi, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). R. Ž. įgalioto atstovo advokato Pauliaus Vaicekausko nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, laikinai dirbo įmonės vadovo pareigose ir buvo įsitikinęs, jog darbuotojas buvo tinkamai įdarbintas (b. l. 16), negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi nelegalus darbas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į išvardintą, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimą pagal jo pobūdį, šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (2015 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-765-557/2015), tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, o aplinkybė, jog R. Ž. gailisi dėl padaryto pažeidimo – pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, jog jis manė, kad tinkamai įdarbino B. K., atsakomybės už pažeidimą nešalina, kadangi įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 str.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų, prievolių darbuotojui ir valstybei laikymąsi, darbo santykių ir darbuotojo apsaugą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. Ž. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – minimalaus dydžio bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. Ž. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062340589. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.