Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.4.1.11.1; 3.4.1.11.3

2020 m. vasario 17 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. K. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 60 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad, kaip nustatė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atsakovas P. K. 2018 m. gegužės 26 d. Dovydiškių tvenkinyje, esančiame Dovydiškių k., Ukmergės r. sav., plūdine meškere sugavo mažesnio nei leistina dydžio karpį ir jo nepaleido (sugautas karpis buvo 35 cm ilgio, kai leistinas dydis yra 40 cm). Atsakovas padarė žalą aplinkai – žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Dl-27, 8.5 p. (suvestinė redakcija nuo 2017-06-10 iki 2018-06-30) pasakyta, kad kai mėgėjų žvejybą vykdančio asmens laimikis viršijo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 -14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ nurodytą leistiną žuvų sugavimo kiekį ir (ar) laimikyje yra mažesnių už nustatytą leistiną dydį, žuvų ir (ar) žuvų, kurias žvejoti draudžiama arba tuo metu draudžiama. Tokiu atveju žala skaičiuojama už sugautų žuvų kiekį, viršijantį leistiną žuvų sugavimo kiekį, ir (ar) kiekį žuvų, kurios yra mažesnės už Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatytą dydį, ir (ar) kiekį žuvų, kurias žvejoti draudžiama arba tuo metu draudžiama. To paties aprašo 2 priedo „Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai“ 4 p. nurodyta, jog karpio bazinis įkainis 60 Eur/vnt.

Atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir 2018 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 291 straipsnio 1 dalį buvo skirta 10 Eur bauda.

Ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. raštu išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl 60 Eur žalos atlyginimo iki 2020 m. sausio 10 d., tačiau žala iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo atlyginta. Ieškovas prašo bylą (ieškinį) nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos aplinkai atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad jose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai padaroma žala aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) (toliau – MŽĮ) 12.3.15 punkte nustatyta, kad draudžiama gaudyti mažesnes nei šių dydžių žuvis ir vėžius (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo), t.y. karpius (Cyprinus carpio) 40 cm. MŽĮ 13 punkte nurodyta, jog pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta 12 punkte, ir žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas meškere sugavo mažesnio nei leistina dydžio karpį (sugautas karpis buvo 35 cm), todėl darytina išvada, kad atsakovas, sugavęs mažesnį nei įstatymo nustatytą žuvį, privalėjo ją paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas padarė teisės pažeidimą, kuris buvo konstatuotas 2018 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. MŽĮ 18 punkte nustatyta, kad asmenys, pažeidę taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams.

Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Dl-27, 8.5 p. (suvestinė redakcija nuo 2017-06-10 iki 2018-06-30) reglamentuota, jog padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, išskyrus atvejus, kai žuvis gyvybinga ir paleidžiama atgal į vandens telkinius mėgėjų žvejybą vykdančio asmens laimikis viršijo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mėgėjų žvejybos taisyklės) nurodytą leistiną žuvų sugavimo kiekį ir (ar) laimikyje yra mažesnių už nustatytą leistiną dydį, žuvų ir (ar) žuvų, kurias žvejoti draudžiama arba tuo metu draudžiama. Tokiu atveju žala skaičiuojama už sugautų žuvų kiekį, viršijantį leistiną žuvų sugavimo kiekį, ir (ar) kiekį žuvų, kurios yra mažesnės už Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatytą dydį, ir (ar) kiekį žuvų, kurias žvejoti draudžiama arba tuo metu draudžiama. To paties aprašo 2 priedo „Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai“ 4 p. nurodyta, jog karpio bazinis įkainis 60 Eur/vnt. Taigi, vadovaujantis Aprašu buvo paskaičiuota 60 Eur žala.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatytinas priežastinis ryšys tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nes būtent dėl to, kad atsakovas nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų, sugavo mažesnio nei leistina dydžio karpį ir jo nepaleido atgal į vandens telkinį, taip padarydamas žalos aplinkai (žuvų ištekliams). Kaip jau buvo minėta, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad kaltė šiose bylose preziumuojama. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo kaltę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, atsakovo padaryta žala aplinkai, priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo padarytos žalos ryšys, taip pat preziumuojama atsakovo kaltė. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 60 Eur žalos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Už ieškinio pareiškimą dokumentinio proceso tvarka teismui mokėtinas 8,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 427–428 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, esančio adresu: Vilnius, Smolensko g. 15, naudai.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 8,00 Eur (aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo atsakovas turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei kasacine, nei apeliacine tvarka neskundžiamas.