Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė „4finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių įteiktas asmeniškai (b. l. 25). Atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą atsakovei pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Jokių prašymų, pareiškimų ar prieštaravimų byloje negauta. Todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „4finance“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas tinkamai Lietuvos Respublikos CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Teisme gautas tik prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lietuvos Respublikos CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesirūpino šeima, laisvalaikį leisdavo atskirai, piktnaudžiaudavo ir dabar piktnaudžiauja alkoholiu, kartu negyvena daugiau nei metus laiko, jokių ryšių su šeima nepalaiko, nėra žinoma jos faktinė gyvenamoji vieta. Ieškovas tik iš gauto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą sužinojo, jog atsakovė gyvena su kitu vyru – P. J., su kuriuo veda bendrą ūkį, tačiau pareigūnams nurodė gyvenanti tuo pačiu adresu, kur ir ieškovas.

2017 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes (teismo posėdžio garsi įrašas 3 min.40 sek. – 4 min. 12 sek.).

Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes. Priešingai, byloje yra pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio turinio matyti, jog atsakovė A. V. nuo 2017 m. rudens gyvena ir veda bendrą ūkį su kitu vyru – P. J.. Nesant priešingų įrodymų bei atsižvelgiant į ieškovo, liudytojo nurodytas aplinkybes, teismas vertintina, jog nurodytos aplinkybės – atsakovės abejingumas savo sutuoktiniui, nesirūpinimas šeimos poreikiais - yra įrodytos (CPK 185 straipsnis). Vertintina, kad tokiais savo veiksmais, neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, atsakovė grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalys daugiau nei vienerius metus negyvena kartu. Todėl darytina išvada, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas po santuokos nutraukimo prašė palikti pavardes – V., V.. Atsakovė prieštaravimų nepateikė. Todėl ieškovo prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – V., V..

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovas po santuokos nutraukimo išlaikymo sau nereikalavo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovė neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Todėl išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys transporto priemonių nėra įgijusios. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad ieškovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , kuris yra ieškovo asmeninė nuosavybė, įsigytas 2015 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nedalintinas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas atsakovės vardu.

Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti Lietuvos Respublikos CK 3.123 straipsnio 1 dalis. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant Lietuvos Respublikos CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009).

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 7500 Eur, padalinti natūra, lygiomis dalimis, priteisiant šalims po ½ buto dalį. Atsakovė nuomonės ar prieštaravimų dėl pareikšto ieškovo reikalavimo nepateikė, nors ieškinys su priedais jai buvo įteiktas asmeniškai.

Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., byla Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-51/2008) pasisakoma, kad kiti padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė butą padalinti natūra. Byloje šalys neprašė ir nepateikė duomenų, kad galėtų išmokėti viena kitai kompensaciją. Todėl santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalintinas natūra, lygiomis dalimis, po ½ dalį.

Ieškovas nurodė, kad buto vertė yra tokia, kokia nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, t. y. 24 750 Eur. Duomenų apie didesnę (ar mažesnę) buto vertę šalys nepateikė. Turto vertė yra šalių įrodinėtina aplinkybė (CPK 178 straipsnis), todėl nesant byloje kitokio pobūdžio duomenų dėl buto vertės, laikytina, kad šio turto vertė 24 750 Eur. Todėl ieškovui ir atsakovei priteistinos ½ buto dalies vertė sudaro 12 375 Eur.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovės asmenine prievole finansinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „4finance“. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „4finance“ neišreiškė nuomonės dėl tokio ieškovo reikalavimo.

Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl prievolės šiam kreditoriui pripažinimo asmenine atsakovės prievole laikytinas pagrįstu, todėl pilnai tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro dalis sumokėto žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos – 30,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Iš atsakovės A. V. valstybei priteistinas 557,25 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas šioje byloje turėjo 5,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. V. palikti pavardę V., atsakovei A. V. – V..

Padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Prievolę UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 304179870, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole ir priteisti ją vykdyti asmeninėmis lėšomis.

Priteisti ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 557,25 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 25) žyminio mokesčio ir 5,85 Eur (penkis eurus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.