Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-174/2015

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41550-2015-6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. N. nuspręsta suimti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio A. N. sulaikymo laiko.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-07-25 iki 2015-07-27, t. y. dvi paros.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. jis 2015 m. liepos 25 d., apie 18.31 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė savo motinai V. N. kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, stumdė, sugriebęs tempė už plaukų ir kuokštą jų išrovė. Tokiu būdu A. N. sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui – mamai V. N..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. N. gynėjas prašė nuteistojo A. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. N. kaltės sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai V. N.. Nuteistojo A. N. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis A. N. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. N. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. N. už tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka (laikotarpiu nuo 2003-09-09 iki 2015-07-31 baustas už administracinės teisės pažeidimus 37 kartus), piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to yra Priklausomybės ligų centro įskaitoje. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį A. N. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, kad nuteistojo A. N. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta prieš vieną pagrindinių įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Kaip minėta, A. N. nusikalto ir buvo teisiamas neišnykus ankstesniam teistumui, taigi jis yra recidyvistas, o tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (šią aplinkybę skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas turėjo pripažinti A. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti A. N. padėties). Nors BK 56 straipsnio reglamentavime nebeliko nuostatos, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. N. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Pažymėtina, kad A. N. anksčiau taip pat buvo teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą prieš tą patį asmenį – savo šeimos narį – motiną V. N., t. y. dėl grasinimo nužudyti ir savo motinos nežymaus sveikatos sužalojimo. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas už sunkaus smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte, penkerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio ir neapykantos tris kartus peiliu dūrė bejėgiškos būklės savo motinai V. N. į pilvą ir nugarą, padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą (šiuo metu šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, tai yra neįsiteisėjęs). Šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad A. N. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnio teistumo, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo A. N. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Teismo parodyto pasitikėjimo A. N. nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė.

Ankstesnis laisvės apribojimas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaip matyti, A. N. nepataisė ir nepadarė jam tinkamo poveikio, nes, kaip matyti, praėjus vos pusmečiui po to, kai pasibaigė laisvės apribojimo laikas, jis vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją – savo motiną V. N., už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina ir tai, kad A. N. daromos nusikalstamos veikos nuosekliai sunkėjo. Šie duomenys rodo, kad A. N. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikalstamą veiką skirdamas jam griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. N. už tyčinio smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį – motiną – padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmės yra teisinga, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog A. N. dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, kita vertus, sveikatos būklė nekliudė nuteistajam daryti smurtinį, taigi fizinių pastangų reikalaujantį, nusikaltimą. Kita vertus, pažymėtina, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra yra grindžiama tais pačiais principais ir vykdoma tokia pačia apimtimi, kaip ir visų gyventojų. Nuteistiesiems užtikrinamas tokios pat kokybės bei lygio gydymas, kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio 2 dalis nustato, kad pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, ji gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant suimtojo apsaugą. Taigi, esant būtinybei, nuteistojo sveikata bus tinkamai pasirūpinta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Nagrinėjamu atveju A. N. yra nuteistas už tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, todėl natūralu, kad iš to kyla pasekmės, vienokiu ar kitokiu įstatymų nustatytu būdu varžančios nuteistojo teises bei laisves.

Atsakydamas į nuteistojo A. N. apeliacinio skundo argumentą, jog, jo nuomone, jis bausmę yra atlikęs, nes dvi paras jis išbuvo areštinėje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-07-25 19.00 val. iki 2015-07-27 19.00 val., t. y. dvi paros, skundžiamu nuosprendžiu yra įskaitytas į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė laiką.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. N. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir nustatydamas jos dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.