Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorei I. M., nukentėjusiajai V. N., advokatui A. K., kaltinamajam A. N. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22:00 val. Iki 06:00 val. būti namuose.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-25 apie 18:31 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sudavė savo motinai V. N. kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, stumdė, sugriebęs tempė už plauku ir kuokštą jų išrovė. Tokiu būdu A. N. sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui – mamai V. N.. Šiais savo veiksmais A. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

A. N. kaltės nepripažino, parodė, jog šiuo metu yra suimtas dėl muštynių, iki suėmimo gyveno pas mamą. Gyveno dviese su mama nuo 2007 m. Ar anksčiau yra smurtavęs prieš savo mamą ir ar buvo bylų dėl to - nežino. Alkoholį vartoja, kartais po kelis mėnesius, gali ir negerti, nes kai pradeda, gali užsikabinti. Dabar nedirba, nes yra invalidas. Dirbo sargu įmonėje ,,Klaipėdos kranai”. Su mama būna, kad konfliktuoja. Kartais konfliktuoja su mama ir būdamas neblaivus. Mama nori jį sutramdyti, kai jis būna išgėręs. Geria dėl streso. Nepamena, kad buvo atvykę pareigūnai ar, kad konfliktavo su mama. Iš kur atsirado mamos plaukų kuokštas negali paaiškinti. Po didelio gėrimo turėjo problemų su akimi. Nežino kaip galėjo sumušti mamą ar griebti už plaukų. Ar 2015-07-25 18:30 val. savo bute sukėlė triukšmą ir muštynes nepamena, nes buvo išgėręs. Sužinojo, kad jis serga vėžiu ir ištiko didelis stresas. Gali būti, kad sukėlė triukšmą. Nepamena nieko, kas tą dieną nutiko. Neatsimena, kad griebė už plaukų ar trenkė mamai. Nežino ar mamai būdinga jį apkalbėti. Negali pasakyti ar sudavė mamai į veidą. Gal ir galėjo pastumti. Tempti už plaukų jos tikrai negalėjo. Prašo mamos už viską atleisti. Teigia užgėręs tą dieną, todėl esą jam su protu buvo negerai.

Nukentėjusioji V. N. parodė, kad 2015-07-25 pamatė pro langą, kad sūnus A. N. guli ant asfalto. Suprato, kad jo nepakels. Atvažiavo greitoji, pabudino, pakėlė, atvedė prie jos durų. V. N. nežinojo ar A. N. turi raktą nuo durų,

todėl ėjo įleisti A. N. pro laukines duris. A. N. stūmė ją nuo laiptų, ji įsikibo ir susilaikė. Po to jiems esant prie durų A. N. ją čiupo už plaukų ir pradėjo tempti, trenkė per veidą. Pamatė kaip sūnus A. N. įėjo į kambarį ir atsigulė. A. N. turi didelę priklausomybę nuo alkoholio. Kai pradeda gerti, geria kelis mėnesius, nebežino kur esąs ir kur einantis. Tą dieną A. N. jai laiptinės aikštelėje išrovė plaukų kuokštą. Savo galvos ji neapžiūrėjo, nesikreipė į medikus. Po įvykio skaudėjo galvą ir nuo smūgio, ir nuo plaukų išrovimo. Sūnus nuolatos gyvena su ja viename bute. Panašių įvykių yra buvę ir anksčiau. Sūnus visą laiką jos nekentė, ją kaltindavo, kad ši jį nuodija ir panašiai. Po A. N. tėvo mirties, konfliktai tarp jų kildavo nuolatos. Prieš tai A. N. nebuvo toks agresyvus. Abu gyvena iš jos pensijos, taip pat apmoka už būstą, maistą. Apie sūnaus ligą žinojo seniai, pats sakė apie tai. Jo būklė buvo pagerėjusi, bet vėl suprastėjo. Šiuo metu negali net stovėti, nes ją rugsėjo 4 dieną A. N. supjaustė peiliu, yra keturi ar penki pjūviai ant jos kūno.

Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, išsamūs, atitinkantys faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2015-07-25 apie 18:31 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko V. N., kuri buvo susijaudinusi, verkė. Nukentėjusioji paaiškino, kad girtas sūnus A. N. keletą kartų kumščiu trenkė į veidą ir sugriebęs už plaukų išpešė kuokštą plaukų. Buvo akivaizdžiai matyti, kad V. N. kairės pusės skruostas yra patinęs. Pati. V. N. praskleidė plaukus ant pakaušio ir parodė vietą, kurioje išrauti plaukai. Buvo matyti, kad V. N. rodomoje vietoje yra paraudimas ir plaukų išretėjimas. GMP nukentėjusioji atsisakė. Nuo A. N., kuris rastas gulintis lovoje, sklido stiprus alkoholio kvapas. Kaltinamasis teisinosi, kad mama pirma pradėjo kabinėtis, todėl ir pakėlė ranką, panaudojo smurtą. Smurto priežastis – alkoholis. Nukentėjusi jiems paaiškino, kad ne pirmą kartą jau tai vyksta. Kaltinamasis buvo sulaikytas ir išvežtas. Buvo paimtas ir patikrintas jo asmens dokumentas. Kaltinamojo pavardė – N.. Tai tas pats asmuo, sėdintis teismo salėje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta. Jo veika, sumušus šeimos narį – savo motiną, sukeliant jai fizinį skausmą, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (1 t. b.l. 59)

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, į veikos motyvus ir tikslus - veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – anksčiau keletą kartų teistas, iš to išvadų nedaro, teistumas neišnykęs, savo padarytos veikos nevertina kritiškai, neigdamas akivaizdų nusikalstamos veikos padarymo faktą bei padarinius. Be to, laikotarpiu nuo 2003-09-09 iki 2015-07-31 baustas už administracinės teisės pažeidimus 37 kartus. Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo įskaitose neįrašytas. Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra, tačiau gydėsi KPLC stacionare du kartus. Diagnozė – „Priklausomybės nuo alkoholio sindromas“ (1 t. b.l. 29)

Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę. LR BK 64¹ str. netaikytinas, nes kaltinamasis neprisipažino kaltu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 297-307 str., str.,

nusprendė:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Suimti A. N. nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaityti nuo faktinio jo sulaikymo laiko. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-25 19:00 val. iki 2015-07-27 19:00 val. t.y. 2 paras.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.