- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- Ik-2861-244/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02017-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Liudmila Zaborovska (pran.), Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- UAB viešbutis „Lietuva“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės, LR teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Algis Krušna
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Algiui Krušnai, atsakovių atstovams Aleksandrui Ivanovui ir Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB viešbutis „Lietuva“ skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės, LR teisingumo ministerijai ir Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie LR Vyriausybės dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB viešbutis „Lietuva“ patikslintame skunde (b. l. 39–42) prašė: panaikinti LR teisingumo ministerijos 2010-06-09 sprendimą Nr. (1.35)7R-5145; įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti UAB viešbutis „Lietuva“ 2 880 Lt turtinę žalą, priteistą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-692/2009; priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl LR teisingumo ministerijos ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės neteisėtų veiksmų (aktų); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja patikslintame skunde paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2009-12-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-692/2009 priteisė iš atsakovės Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės 2 880 Lt teismo išlaidų UAB viešbutis „Lietuva“ naudai. Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (toliau – Tarnyba) gera valia neįvykdė įsiteisėjusios LVAT 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-143-692/2009, kuria pareiškėjai buvo priteista iš Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2 880 Lt atstovavimo išlaidų, ir neatlygino savo neteisėtais veiksmais (aktu) padarytos UAB viešbutis „Lietuva“ turtinės žalos. Pareiškėjos prašymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo išlaidų išieškojimo iš atsakovės Tarnybos. Vykdomasis raštas buvo perduotas vykdymui antstoliui D. Bliznikui, kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba apskundė antstolio D. Blizniko veiksmus vykdomojoje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Teismas 2010-04-27 nutartimi patenkino atsakovės Tarnybos skundą, panaikino antstolio D. Blizniko 2010-03-18 patvarkymą, įpareigojo antstolį nutraukti visus priverstinio vykdymo veiksmus atsakovės Tarnybos atžvilgiu dėl LVAT 2009-12-11 nutarties administracinėje byloje Nr. A-143-692/2009 ir vykdomąją bylą nutraukė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šioje nutartyje nurodė, kad įpareigojimai atlyginti žalą yra pareikšti netinkamam subjektui, t. y. jie turi būti pareikšti ne Tarnybai, o LR teisingumo ministerijai, kuri iš jai skirtų asignavimų atlygina žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų). Antstolis D. Bliznikas apskundė atskiruoju skundu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį Vilniaus apygardos teismui, skundas neišnagrinėtas iki šiol. Pareiškėjai kreipusis į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo, skundžiamu sprendimu prašymas buvo atmestas. Pareiškėjos nuomone, Teisingumo ministerija, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino ir taikė LR žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. 2 ir 6 dalių (toliau – Įstatymas) nuostatas, nes Teisingumo ministerija be kita ko vykdo ir teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjos teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB viešbutis „Lietuva“ dėl valstybės valdžios institucijų – Teisingumo ministerijos ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės, neteisėtų veiksmų (akto) – 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 3K08/88, kurį panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas, UAB viešbutis „Lietuva“ buvo padaryta 2 880 Lt turtinė žala. Be to, dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (akto) buvo padaryta neturtinė žala, kuri įvertinama 5 000 Lt, nes nukentėjo geras bendrovės vardas ir dalykinė reputacija.
Atsiliepimas
Atsakovė LR teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (b. l. 73–75) su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iš asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo; teismo patvirtintas taikos sutartis dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo bei kitus kompetentingų tarptautinių ar nacionalinių institucijų sprendimus ar taikius susitarimus dėl žalos atlyginimo, kurių baigtinis sąrašas nustatytas Įstatymo 2 str. 2 d. Byloje pateikta LVAT 2009-12-11 nutartis, administracinėje byloje Nr. A-143-692/2009, iš kurios matyti, kad 2 880 Lt suma pareiškėjai buvo priteista ne už padarytą turtinę žalą, tai buvo išlaidos advokato pagalbai apmokėti administracinėje byloje dėl nutarimo skirti 3 000 Lt baudą, panaikinimo. Be to, teismo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš Tarnybos, o ne iš Teisingumo ministerijos valdomų asignavimų. Pagal Įstatymo nuostatas gali būti atlyginama tik ta žala, kuri atsirado dėl neteisėtų veiksmų, t. y. turi būti įrodytas civilinės deliktinės atsakomybės faktas. Byla, kurioje pareiškėjai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, vyko dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes buvo panaikinta administracinė nuobauda. Valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo klausimas šioje byloje nebuvo nagrinėjamas, todėl, atsakovės teigimu, Teisingumo ministerija pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą ir kompensuoti bylinėjimosi išlaidas iš asignavimų, kurie gali būti naudojami tik konkrečiu įstatyme nurodytu pagrindu atsiradusiai žalai atlyginti. Pareiškėja nenurodo, kuo pasireiškė neigiami padariniai ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl neturtinės žalos.
Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (b. l. 51–55) prašė: patenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti LR teisingumo ministeriją atlyginti pareiškėjai 2 880 Lt turtinę žalą, priteistą LVAT 2009-12-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-692/2009; pareiškėjos prašymą priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą atsiradusią dėl LR teisingumo ministerijos ir Tarnybos neteisėtų veiksmų (aktų) palikti nenagrinėtą; atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos prašymą solidariai iš LR teisingumo ministerijos ir Tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai. Paaiškino, kad LVAT patenkinus pareiškėjos prašymą panaikinti Tarnybos, kaip valstybės valdžios institucijos, nutarimą, pareiškėjai išlaidos atlygintinos iš LR teisingumo ministerijai tam specialiai skirtų asignavimų. Atsakovė nurodo, kad 2010-01-28 pareiškėjos atstovas advokatas Algis Krušna elektroniniu laišku kreipėsi į Tarnybą, siūlydamas per 5 darbo dienas sumokėti 2 880 Lt išlaidas. Tarnyba, reaguodama į pranešimą, 2010-01-28 raštu Nr. 3S-218 pareiškėją ir jos atstovą informavo, kad pranešimas pateiktas netinkamam subjektui ir kad dėl išlaidų atlyginimo reikia kreiptis į Teisingumo ministeriją. Atsakovė pažymi, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreiptas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Tarnyba jai priklausančių piniginių lėšų neturi. Visas jos sąskaitose esančias lėšas Tarnyba valdo tik kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytoja, t. y. jos priklauso ne Tarnybai, o yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Tikslines valstybės biudžeto lėšas, skirtas žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimui, valdo Teisingumo ministerija, todėl pareiškėjai žala dėl neteisėto Tarnybos nutarimo atlygintina iš Teisingumo valdomų asignavimų. Taigi, Tarnybos manymu, Teisingumo ministerija 2010-06-09 rašte Nr. (1.35)7R-5145 neteisingai įvertino faktines pareiškėjos prašymo aplinkybes ir neteisėtai atsisakė atlyginti pareiškėjai žalą. Būtina atskirti išlaidų priteisimo ir priteistų išlaidų atlyginimo institutus. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš Tarnybos, nes žala atsirado dėl neteisėto Tarnybos akto, o išlaidos atlyginamos iš specialių Lietuvos valstybės tam nustatytų asignavimų, kuriuos valdo Teisingumo ministerija. Dėl neturtinės žalos priteisimo Tarnyba paaiškino, kad Civilinio kodekso 6.271 str., priešingai negu 6.272 str., nėra nustatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala, todėl administracinių teismų kompetencijai priskirtinos tik bylos dėl viešojo administravimo subjektų padarytos turtinės žalos atlyginimo. LR CK 6.271 str. prasme neturtinė žala dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų negali būti priteisiama, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo nenagrinėtinas. Pareiškėja, prašydama teismo priteisti neturtinę žalą, šio prašymo nepagrindė jokiais argumentais, nenurodė, dėl kieno ir kokių veiksmų galimai atsirado žala, ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iš tiesų nukentėjo bendrovės dalykinė reputacija ir geras vardas. Pareiškėja taip pat nenurodė, kokiais argumentais remdamasi neturtinę žalą įvertino 5 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl LR teisingumo ministerijos 2010 m. birželio 9 d. sprendimo
Byloje nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2010-05-05 prašymą atlyginti teismo nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinėje byloje, 2010-06-09 priėmė sprendimą Nr. (1.35.)-7R-5145 prašymo netenkinti (b. l. 76–77). Atsakovė sprendime nurodė, kad Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme nenustatyta, kad iš LR teisingumo ministerijos asignavimų būtų atlyginamos tokio pobūdžio išlaidos, todėl pagrindo tenkinti prašymo nėra.
Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo prievolė tenka valstybei, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiuos santykius detaliau reglamentuoja Įstatymas, kurio 1 straipsnyje, apibrėžiant šio įstatymo paskirtį, nurodyta, kad įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka.
Taigi pagal minėtąsias Civilinio kodekso ir Įstatymo normas iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje, atlyginimo šis įstatymas nenustato.
LVAT administracinėje byloje Nr. A143-692/2009, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl 2880 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat nurodė, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės byloje dalyvavo bendra tvarka, o ne ABTĮ 56 straipsnio pagrindu, todėl ir teismo išlaidos, išsprendus bylą ne atsakovės naudai, turi būti priteisiamos bendra tvarka iš atsakovės, kaip iš bet kurių kitų administracinėse bylose atsakovais esančių viešojo administravimo subjektų, kurių nenaudai yra išsprendžiamos atitinkamos bylos.
Teismas daro išvadą, kad LR teisingumo ministerija pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti teismo nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinėje byloje. Priimdama skundžiamą sprendimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nepažeidė įstatymo reikalavimų, neviršijo kompetencijos, todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti LR teisingumo ministerijos 2010-06-09 sprendimą Nr. (1.35)7R-5145 ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą LR teisingumo ministerijos, atlyginti 2 880 Lt turtinę žalą yra nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos
Pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl LR teisingumo ministerijos ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės neteisėtų veiksmų (aktų).
Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Ji atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3570-580/2008 panaikino Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-24 nutarimą Nr. 3K08/88, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 3 000 Lt bauda. LVAT 2009 m. birželio 9 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą nepakeistą.
Pareiškėja teigia, kad neturtinė žala atsirado dėl atsakovės Tarnybos neteisėto akto – nutarimo skirti 3 000 Lt baudą. Šis nutarimas teismo buvo panaikintas, nukentėjo geras bendrovės vardas ir dalykinė reputacija. Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba gera valia neįvykdė įsiteisėjusios LVAT 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-143-692/2009, kuria pareiškėjai buvo priteista 2 880 Lt atstovavimo išlaidų, t. y. neatlygino savo neteisėtais veiksmais (aktu) padarytos turtinės žalos.
Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos. Įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtino plačią neturtinės žalos sampratą, kuria, be kita ko, pripažįstama ir reputacijos pablogėjimas, teismo įvertintas pinigais. Galimybė juridiniam asmeniui ginti pažeistas teises atlyginant jam neturtinę žalą nustatyta ir Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 8 dalyje: juridinis asmuo, be kita ko, turi teisę reikalauti teismo tvarka atlyginti tikrovės neatitinkančių duomenų, menkinančių jo dalykinę reputaciją, paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad juridinių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra pripažįstama ir tarptautinių teismų praktikoje, kuri gali būti vienas iš tinkamo nacionalinio teisinio reguliavimo interpretavimo šaltinių. Europos Žmogaus Teisių Teismas Commingersoll S. A. byloje priteisė juridiniam asmeniui neturtinę žalą už jo patirtą nerimą, nepatogumus ir neužtikrintumą (EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Commingersoll S. A. prieš Portugaliją, Reports of Judgments and Decisions 2000-IV). Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Europos žmogaus teisių konvencija nedraudžia juridiniams asmenims kompensuoti neturtinės žalos, tačiau jos atlyginimo galimybė priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Priteisiant neturtinę žalą juridiniams asmenims vertintini tiek subjektyvūs, tiek objektyvūs kriterijai: žala įmonės reputacijai, neapibrėžtumas planuojant įmonės sprendimus, įmonės valdymo sistemos sugriovimas (susilpnėjimas), taip pat, nors ir mažesne apimtimi, valdymo organų narių ir akcininkų patirti nepatogumai ir susirūpinimas dėl įmonės veiklos, prestižo, pernelyg užsitęsusio netikrumo planuojant įmonės veiklą ir pan.
Asmens dalykinė reputacija teismų praktikoje aiškinama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Taigi ginant juridinio asmens neturtines teises, taikomi specifiniai dalykinės reputacijos sumenkinimo bei neturtinės žalos vertinimo kriterijai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad taikant Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant neturtinės žalos dydį juridiniams asmenims, turėtų būti atsižvelgiama į juridinio asmens veiklos specifiką, savybes, taip pat kitus bendrus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Remiantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžiant dėl neturtinės vertybės pažeidimo turi būti taikomos tokios gynimo priemonės, kurios numatytos įstatyme ir tik tiek, kiek pakanka asmens pažeistai teisei apginti.
Pareiškėja nurodo, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų nukentėjo geras bendrovės vardas ir dalykinė reputacija. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos dalykinė reputacija dėl Tarnybos priimto nutarimo, kuris buvo panaikintas teismo, nukentėjo tokia apimtimi, kuri ženkliai paveikė įmonės veiklą. Šis teiginys neatitiktų faktinės situacijos bei prieštarautų protingumo bei teisingumo principams.
Bylos duomenys patvirtina, kad dėl Tarnybos priimto nutarimo buvo inicijuota administracinė byla, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu priėmė pareiškėjai palankų sprendimą. Ginčo sprendimas teismine tvarka administracinių teismų praktikoje pats savaime nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu, leidžiančiu teigti, jog asmuo patyrė neturtinės žalos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kreipimasis į teismą yra įprastas demokratinėje visuomenėje teisių gynimo būdas, įtvirtintas Konstitucijoje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vien tik dėl tokio ginčų sprendimo būdo atsiranda neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-1273/2005). Nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėja patyrė neturtinę žalą ir koks yra jos dydis, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčas, su kuriuo pareiškėja sieja neturtinės žalos atsiradimą, teisės normų taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo aspektais buvo pakankamai sudėtingas, nes reikėjo aiškintis pareiškėjai nustatytų tam tikrų apribojimų apimtį.
Teismas, šioje byloje esančių įrodymų kontekste įvertinęs visus neturtinės žalos kompensacijos dydžiui reikšmingus kriterijus, sprendžia, kad pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog informacija apie nutarimu jai paskirtą 3 000 Lt baudą buvo paskleista tokia apimtimi, kad pakankamai reikšmingai ir neigiamai paveikė pareiškėjos kaip juridinio asmens veiklos vertinimą. Byloje nėra įtikinamų įrodymų, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų buvo pakankamai reikšmingai ir neigiamai paveikta ar kitaip sutrikdyta pareiškėjos veikla.
Teismas daro išvadą, kad reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos UAB viešbutis „Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.