Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Liudmilos Zaborovskos ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo atstovams Aistei Liutkevičiūtei ir Daivai Gasiūnaitei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB viešbutis „Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Vyriausybės dėl 2008-04-24 nutarimo Nr. 3K08/88 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas nutarime nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Laikė, kad 2008-04-11 tikrinimo protokole Nr. 87, kurio pagrindu priimtas nutarimas, neteisingai nurodyta, jog pareiškėjo viešojo maitinimo įstaigoje - „Sky" bare, esančiame viešbučio 22 - jame aukšte buvo rūkoma. „Sky" baras yra įrengtas atskiroje izoliuotoje patalpoje, į kurią lankytojai patenka iš viešbučio bendrojo naudojimo patalpų per atskirą įėjimą. Ant šio įėjimo durų yra užrašai: „Sky" baras, nurodytas baro darbo laikas ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas būdai. Atsakovo organizuoto patikrinimo metu nenustatyta, kad pačiame „Sky" bare buvo rūkoma. Iš atsakovo surašyto protokolo ir UAB Viešbutis „Lietuva" atsakovui pateiktų dokumentų matyti, kad buvo rūkoma specialioje rūkymo patalpoje, įrengtoje viešbučio 22 - ojo aukšto bendrojo naudojimo patalpose. Ant įėjimo į šią patalpą durų yra užrašas „Vieta rūkymui". Rūkymo patalpoje yra iškabinti įspėjamieji užrašai apie rūkymo žalą. Rūkymo vieta įrengta vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybe įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengti specialias patalpas (vietas), kuriose leidžiama rūkyti. Atsakovas, kaip patalpų savininkas, turi teisę jas valdyti, naudoti ir disponuoti jomis savo nuožiūra. Tabako kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai nereikalauja, kad rūkymo patalpa (vieta) būtų kaip nors įteisinta. Ši patalpa įrengta pagal Sveikatos apsaugos ministro 2006-11-07 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos higienos normos HN 122:2006 ir kitų teisės aktų reikalavimus - yra atskirta nuo darbo patalpų, taip pat nuo sanitarinių ir buitinių patalpų, kuriomis naudojasi ir nerūkantys darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai. Patalpa rūkymui galima naudotis bet kuriuo paros metu, ji yra izoliuota, gerai ventiliuojama, atskirta ne tik nuo „Sky" baro, bet ir nuo bendrojo naudojimo patalpų. Patalpa yra švari, periodiškai valoma drėgnu būdu. Joje yra nedegios peleninės nuorūkoms. Šia patalpa naudojasi ne tik UAB viešbutis „Lietuva", bet ir įmonių, nuomojančių įmonės negyvenamąsias patalpas, darbuotojai, viešbučio aptarnaujami klientai bei lankytojai.

Dėl paminėto laikė, kad nepažeidė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies reikalavimų užtikrinti, kad darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas specialios rūkymo patalpos įrengimui turėjo 22 153,73 Lt išlaidų.

Atsakovo nutarime padaryta išvada, kad pagal paskirtį visos 17 22 - ojo aukšto patalpų priklauso viešojo maitinimo įstaigai - "Sky" baras. Šiame aukšte be "Sky" baro yra bendrojo naudojimo patalpos, tarp jų koridoriai, techninės patalpos, san. mazgai. Techninių patalpų paskirtis - aptarnauti visą viešbučio pastatą. San. mazgais naudojasi viešbučio darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai. Neparemtas byloje esančiais įrodymais atsakovo nutarimo teiginys, kad rūkymo patalpa buvo įrengta specialiai "Sky" baro lankytojams. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovo patikrinimo metu specialiai įrengtoje rūkymo patalpoje rūkė būtent "Sky" baro lankytojai. Atsakovas net nesiaiškino, kokie konkretūs asmenys rūkė specialiai įrengtoje rūkymo patalpoje - darbuotojai, aptarnaujami klientai ar lankytojai. Pažymėjo, kad „Sky“ baro iškaba ir darbo laikas nurodyti tik ant įėjimo į restorano salę durų. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2006-06-05 Maisto tvarkymo subjekto visuomenės sveikatos saugos ekspertizės protokole Nr. 220-28 patalpos 22-4 nėra įtrauktos į patalpas, kuriose vykdoma viešojo maitinimo veikla.

Sistemiškai aiškinant Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šio straipsnio 4 dalį ir Sveikatos apsaugos ministro 2006-11-07 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos higienos normos HN 122:2006 6 punktą, darytina išvada kad rūkymo vietos (patalpos) gali būti įrengtos ne tik darbuotojams, bet ir aptarnaujamiems klientams ir lankytojams. Pareiškėjas vykdo ne tik viešąjį maitinimą, bet ir užsiima kita ūkine - komercine veikla, iš kurios bene svarbiausios veiklos sritys yra viešbučio paslaugos, konferencijų rengimas etc. Todėl šiuo konkrečiu atveju Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas absoliutus draudimas rūkyti viešojo maitinimo įstaigose negali būti taikomas. Pažymėjo, kad įvedus draudimą rūkyti viešbutyje buvo įrengti du rūkomieji pirmame aukšte ir dvidešimt antrame aukšte. Po atsakovo patikrinimo prie „Sky“ baro esanti rūkymo patalpa buvo uždaryta, dėl ko viešbutis susiduria su problemomis, lankytojai rūko kitose viešbučio patalpose, juos reikalinga įspėti.

Atkreipė dėmesį, kad 2007-02-23 rangos sutarties Nr. 07/02-01 sudarytos tarp A. Č. įmonės "Šaltnešys" ir UAB viešbutis "Lietuva" 1.1 punkte susitarta, jog rangovas įsipareigoja atlikti žemiau nurodytą sutartinį darbą: sumontuoti vėdinimo sistemą "Sky" baro įrengiamoje rūkykloje užsakovui priklausančiose patalpose. Indeksu 22-4 pažymėtos patalpos patreiškėjas neįteisino kaip "rūkomojo", "rūkomasis" buvo įrengtas kai buvo uždrausta rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. Tokie paaiškinimai akivaizdžiai liudija, kad pareiškėjas savo veiksmais sąmoningai siekė "apeiti" įstatymu įtvirtintą draudimą. Įstatymų leidėjo tikslas, priimant Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimus, buvo siekimas mažinti tabako vartojimą bei priverstinį kvėpavimą tabako dūmais, kad apsaugoti dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingų tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais poveikio sveikatai ir aplinkai bei neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal 2008-04-11 tikrinimo protokolo Nr. 87 bei 2008-04-24 nutarimo Nr. 3K-08/88 surašymo metu galiojusios Tabako kontrolės įstatymo redakcijos 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus, kurių steigimo tvarką ir sąlygas nustatė Vyriausybė. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Atsakovo darbuotojai 2008-04-11 Tikrinimo protokole Nr. 87 užfiksavo, kad pareiškėjo viešojo maitinimo įstaigoje - "Sky" bare Konstitucijos pr. 20, Vilnius, 22 aukšte yra rūkoma (vartojami tabako gaminiai), pastatytos skaidraus stiklo peleninės, pakabinti užrašai "Vieta rūkymui", "Rūkymas gali būti lėtos ir skausmingos mirties priežastis", taip pat pavaizduota rūkstanti cigaretė. Rūkymo faktas užfiksuotas nuotraukose, rūkė 8 žmonės (b.l. 39). Dėl rūkymo fakto nustatymo bei rūkymo patalpos buvimo byloje dalyvaujantys asmenys ginčo nekėlė.

Pareiškėjo patalpų 22 aukšto eksplikacija rodo, kad viešbučio 22 aukšte yra 362,74 kv m ploto restorano salė 22-10), kurios vienoje pusėje dvi techninės patalpos po 1,92 kv m (22-1 ir 22-3), san. mazgai (22-5 – 22-9), koridorius (22-2) ir 20,59 kv m ploto rūbinė, kurios dalyje įrengta rūkykla. Kitoje pusėje, kuri nėra prieinama lankytojams iš baro patalpų, įrengta virtuvė, san. mazgas, koridorius, 2 sandėliai bei techninė patalpa. Patalpa, kurioje buvo rūkoma, įrengta prie įėjimo į restorano salę, tarp tualetų ir restorano salės. Patalpa gali būti apibūdinama kaip specialiai rūkymui įrengta patalpa, esanti prie baro, specialų patalpos įrengimą rodo ir pareiškėjo pateikta 2006-12-08 rangos sutartis Nr. 06-043V (b.l. 9-15) bei rangos sutartis Nr. 07/02-01 (b.l. 16-20).

Byloje reikalinga išsiaiškinti kokios apimties draudimo rūkyti viešojo maitinimo įstaigose numatytas Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teisės normų aiškinimo taisyklės administracinėje teisėje nėra išdėstytos įstatyme, todėl vadovaujamasi artimiausios civilinės teisės nustatytomis taisyklėmis. CK 1.9 straipsnis numato tris pagrindinius teisės aiškinimo būdus – sisteminį, lingvistinį bei aiškinimą atsižvelgiant į normos tikslus ir uždavinius. Aiškinantis klausimą ar buvo nustatytas draudimas viešojo maitinimo įstaigose įrengti specialias rūkymo patalpas, ypač svarbu kokią apimtį įstatymų leidėjas suteikė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatytam draudimui. Dėl to reikalinga nustatyti normos raidą bei įstatymo leidėjo turėtus tikslus keičiant tabako vartojimo apribojimus, numatančias taisykles.

Nuo 1995-12-20 priimto Tabako kontrolės įstatymo įsigaliojimo 1996-02-07 tabako vartojimo ribojimai buvo nustatyti 14 straipsnyje. Čia buvo numatyta, kad viešbučiuose, restoranuose ir kavinėse turi būti skirtos vietos nerūkantiems, o įmonėse, įstaigose, organizacijose rūkyti leidžiama tik specialiai įrengtose patalpose (vietose), kurių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Toks reglamentavimas galiojo iki 2004-05-01, kai įsigaliojo 2003-12-17 įstatymo Nr. IX-1840 redakcija. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai reglamentavimas buvo sugriežtintas. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos atskiros patalpos (vietos) rūkantiems asmenims. Patalpos, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos taip, kad klientai (lankytojai) ir darbuotojai būtų apsaugoti nuo tabako dūmų. Šių patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vykdydama Vyriausybės 2004-02-23 nutarimą Nr. 200 Sveikatos apsaugos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. V-311 patvirtino Higienos normą HN 122:2004 Rūkymui skirtų patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat restoranų, kavinių, barų ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų, kuriose neuždrausta rūkyti, patalpų (vietų) rūkantiems asmenims įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai. Higienos norma nustatė reikalavimą, kad rūkymui skirtos patalpos (vietos) turi būti atskirtos nuo darbo patalpų, taip pat nuo sanitarinių ir buitinių patalpų, kuriomis naudojasi ir nerūkantys darbuotojai (13 punktas); rūkymui skirtos patalpos (vietos) įrengiamos taip, kad per jas nereikėtų vaikščioti nerūkantiems darbuotojams (14 punktas); patalpos (vietos) rūkantiems asmenims turi užimti ne daugiau kaip 30 procentų bendrojo žmonėms aptarnauti skirtų patalpų ploto (23 punktas).

Nuo 2007-01-01 įsigaliojo Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio redakcija, numačiusi aukščiau minėtas taisykles. Redakcija galiojo iki 2008-07-05. Anksčiau priimta higienos norma irgi buvo pakeista Sveikatos apsaugos ministro 2006-11-07 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma HN 122:2006 Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai. Tai yra atkritus poreikiui nustota reglamentuoti rūkymui skirtų patalpų (vietų) restoranų, kavinių, barų ir kitų žmonės aptarnauti skirtų patalpų, kuriose neuždrausta rūkyti, patalpų (vietų) rūkantiems asmenims įrengimą ir eksploatavimą. Toks reglamentavimo pakeitimas leidžia teigti, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu prie barų draudžiama įrengti specialias rūkymo patalpas.

Pažymėtina tai, kad Seimui buvo pateiktas Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimo projektas. 2005-09-21 Aiškinamajame rašte bei įstatymo projekte Nr. XP-290(2) buvo teikiamas pataisymas uždrausti rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, klubuose, diskotekose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai rūkantiems asmens įrengtas atskiras patalpas (vietas). Šis projektas nebuvo priimtas. Po šio pataisymo bandymo buvo priimtas įstatymo projektas, numatantis draudimą rūkyti, išskyrus cigarų ar pypkių klubus.

Projektas dėl dabar priimto Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 dalies 5 punkto pakeitimo buvo parengtas Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva. Aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – apsaugoti restoranų, kavinių, barų ir kitų viešojo maitinimo įstaigų, klubų, diskotekų darbuotojus ir lankytojus (klientus) nuo prirūkytos aplinkos ir taip tausoti jų sveikatą, pažymint, kad dabartinis reguliavimas (galiojęs iki 2007-01-01) neapsaugo darbuotojų ir lankytojų nuo pasyvaus rūkymo poveikio jų sveikatai.

Tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo ginčas dėl Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pareiškėjo nuomone, ši nuostata reiškia, jog rūkymo patalpos gali būti įrengtos ne tik darbuotojams, bet ir aptarnaujamiems klientams ir lankytojams. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas draudimas rūkyti viešojo maitinimo įstaigose yra absoliutus ir turi būti suprantamas kaip speciali norma Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu.

Iš išdėstyto aukščiau matyti, kad ribojimai rūkyti viešojo maitinimo įstaigose buvo nuolat griežtinami. Atsisakymas numatyti galimybę specialiai rūkantiems asmenims įrengti atskiras patalpas viešojo maitinimo patalpose rodo, kad tokių patalpų įrengimas nėra galimas. Šiuo atveju Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostata dėl rūkymo patalpų įrengimo įmonėse, įstaigose, organizacijose neleidžia nepaisyti Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto draudimo ir viešojo maitinimo įstaigose įrengti rūkymo kambarius. Tokios rūkymo patalpos gali būti įrengiamos tik tose teritorijose, kurios nėra priskiriamos restoranams, kavinėms, barams, kitoms viešojo maitinimo įstaigoms, klubams ir diskotekoms.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nėra detaliai išaiškinta kokia teritorija priskiriama barui, t.y. kokiose patalpose draudžiama rūkyti, kai vienoje iš gretimų patalpų teikiamos viešojo maitinimo paslaugos. Tokio apibrėžimo nėra nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo tabako gaminių vartojimo srityje raidą, aukščiau dėstytus įstatymų leidėjo tikslus, galima daryti išvadą, kad numatytas draudimas negali būti susiaurinamas vien tik iki baro salės. Specialių patalpų rūkymui įrengimas draudžiamas, kas rodo, jog draudžiama rūkyti ne tik baro salėje, bet ir kitose patalpose, kurios skirtos baro lankytojų aptarnavimui – įėjimo į barą teritorija, san. mazgai, rūbinės bei panašios patalpos. Kitoks aiškinimas prieštarautų įstatymų leidėjo valiai.

Tačiau pažymėtina, kad darydamas išvadą, jog visos 22 aukšte esančios patalpos skirtos „Sky“ baro lankytojams atsakovas neįvertino to, kad pastate įrengta ne tik viešojo maitinimo įstaiga, bet pastato pagrindinė paskirtis yra viešbučio paslaugų teikimas. Viešbučiuose nėra draudžiama įrengti rūkymo patalpas, skirtas viešbučio lankytojams, o taip pat viešbutyje dirbantiems asmenims. Akivaizdu, kad į patalpas, kuriose įrengta rūkymo patalpa, gali patekti ir viešbučio gyventojai, ir pareiškėjo darbuotojai. Pats faktas ar patikrinimo metu rūkymo patalpoje rūkė „Sky“ baro lankytojai, ar kiti asmenys esminio skirtumo nesudaro. Barų lankytojams įstatymai nedraudžia rūkyti kitose vietose, tame tarpe ir gretimose su lankomu baru. Tvarkydamas priklausančias patalpas pareiškėjas gali pats spręsti, kurioje patalpoje kokioms funkcijoms skirtą kambarį įrengti.

Šioje situacijoje esant ginčui dėl rūkymo patalpos vietos ir jos priskyrimo vienai ar kitai teritorijai teismas prioritetą teikia nustatymui aplinkybių ar pareiškėjo veika nepažeidžia Tabako kontrolės įstatymo siekiamų tikslų. Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnyje numatyta įstatymo paskirtis, kiek tai susiję su rūkymo ribojimu, konkretinama 19 straipsnio 4 dalyje, nustatant reikalingumą užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys ženklai. Kaip matyti iš bylos medžiagos rūkymo patalpa įrengta specialiai, jokių jos įrengimo trūkumų nustatyta nebuvo. Tai rodo, kad rūkymas specialioje patalpoje nepažeidžia nerūkančių asmenų teisių, o tai ir yra pagrindinis rūkymo draudimo viešojo maitinimo įstaigose tikslas. Proporcingumo principas administracinėje teisėje reiškia, kad naudojamos prievartos priemonės pirmiausia turi atitikti nustatant draudimą siekiamus tikslus. Parenkant priemones reikalinga atsižvelgti, kad imantis tam tikrų priemonių būtų išvengta bereikalingo privačių asmenų teisių ir interesų ribojimo. Tai ypač akivaizdu šiuo atveju. Viešbutyje iš viso įrengtos dvi rūkymo vietos, kurios turi patenkinti visų viešbučio gyventojų, darbuotojų ir lankytojų poreikius. Vienos iš jų uždarymas vien dėl to, kad ji įrengta prie baro nebūtų teisingas sprendimas, nes pažeistų proporcingumo principą. Uždarius rūkymo patalpą, norintys rūkyti tai daro kitose rūkymui nepritaikytose vietose, dėl ko patiria problemų pats pareiškėjas, nes turi rūkančius įspėti dėl rūkymo, tiek patys rūkantys, nes jiems taiko prievartą, tiek nerūkantys, nes turi kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kai rūkoma tam nepritaikytose patalpose. Pareiškėjo sprendimas rūkymui skirtas patalpas įrengti ne viename iš aukštų, kuriame yra viešbučio kambariai, bet aukšte, kuriame tokių kambarių nėra, yra protingas ir suprantamas.

Kadangi priimdamas skundžiamą aktą bei nustatydamas faktus dėl atsakomybės taikymo atsakovas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, dėl ko padarė įstatyme numatytiems ribojimams prieštaraujančias išvadas, sprendimas laikomas nepagrįstu ir naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-24 nutarimą Nr. 3K08/88, kuriuo UAB viešbutis „Lietuva“ paskirta 3000 Lt bauda.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.