Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-11-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1402-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
e2A-1402-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00059-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1402-123/2015

Teisėja S. Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00059-2015-8)
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.21; 2.5.10.2.4.1; 2.5.39.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 22 713,96 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 511 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad 2014-02-22 Šilutės plente, Klaipėdoje, įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas UAB „A-Domina“ priklausantis automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. A. priklausantis turtas. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo V. G. kaltės, šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė išmokėjo 22 713,96 Eur (78426,78 Lt) dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 53 329,29 Lt už automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, 200 Lt už šio automobilio transportavimą, 22 926,46 Lt už automobilyje buvusius sugadintus daiktus, 1 791 Lt už kelionės išlaidas. Nuostolio suma apskaičiuota šiais pateiktais dokumentais: Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo pateikta pretenzija bei žalos dydį pagrindžiančiais dokumentais, nukentėjusiojo pateiktu prašymu dėl žalos atlyginimo bei pateiktomis sąskaitomis.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-06-17 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš V. G. 22 713,96 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-02-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 511 Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“. Nurodo, kad ieškovei abejoti žalos dydžiu dėl automobilio sugadinimo nebuvo pagrindo. Ieškovei prašymas atlyginti žalą buvo pateiktas su nuotraukomis ir sąskaitomis, įvertinant eismo įvykio metu patirto automobilių susidūrimo smūgio stiprumą, dėl kurio abu automobiliai nebepataisomi, todėl nėra pagrindo abejoti, kad automobilyje „Toyota“ buvę daiktai bei išorinė klausos aparato dalis galėjo būti sugadinti, taip pat nepaneigta aplinkybė, kad išvardinti daiktai automobilyje buvo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti sumų dydžio. Byloje nėra sugadintų daiktų apžiūros akto ar kito dokumento, patvirtinančio, jog daiktai avarijos metu buvo automobilyje ir buvo sugadinti būtent avarijos metu, nepateiktos fotonuotraukos. Nurodo, kad turto vertės nustatymo pažyma ir vertinamojo turto apžiūros aktas yra privalomos sudėtinės turto vertinimo ataskaitos dalys, be to, vertinama transporto priemonė turi būti apžiūrima ir fotografuojama turto vertintojo. Vertintojas privalo pateikti kvalifikacijos atestatą, civilinės atsakomybės draudimo polisą, vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, tačiau nurodyti dokumentai nėra pateikti. Mano, kad patirtos žalos dydis apskaičiuotas neteisingai. Nurodo, kad byloje taip pat nėra UAB „Swedbank lizingas“ prašymo atlyginti žalą ir draudimo sutarties. Jeigu Swedbank P & C Insurance AS Lietuvos filialas išmokėjo draudimo išmoką, jis turėjo tapti bylos šalimi iš teikti regreso ieškinį atsakovui. Mano, kad automobilio sugadinimas nėra didelis, todėl detalės galėjo būti pakeistos naujomis. Nesutinka, kad autoįvykio metu buvo sugadintas A. A. priklausantis klausos aparatas. Nurodo, kad draudimo ekspertai ir teismas remiasi PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau jos nepagrindžia pinigų sumokėjimo. Mano, kad automobilis galimai buvo suremontuotas ir parduotas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nepaneigė ekspertų ir specialistų išvadų, neprašė skirti teismo ekspertizės. Nustatant nuostolių dydį buvo atlikta detali automobilio apžiūra, surašytas apžiūros protokolas ir apskaičiuota remonto kaina. Nuostolio dydis apskaičiuotas iš automobilio rinkos vertės atėmus jo liekanų vertę. Argumentai, esą ginčo automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atmestini kaip nepagrįsti. Sugadintas automobilis buvo išregistruotas ir perduotas sunaikinimui (utilizavimui) UAB „Autodova“, nes automobilio remontas buvo netikslingas, o neremontuotas automobilis eisme dalyvauti negalėjo. Atsakovo abejonės dėl automobilio liekanų panaudojimo teisiškai nereikšmingos, nes iš atsakovo nebuvo priteista liekanų vertė. Atsakovas neprašė, kad būtų išreikalauti papildomi duomenys apie A. A. sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės (draudimo kompanijos) ieškinys dėl žalos priteisimo iš eismo įvykį sukėlusio ir žalą padariusio asmens, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. TPVCAPD sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių. Šios sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, nes visos naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs civilinę atsakomybę – iš jo draudiko (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis), kaip šiuo atveju ir buvo padaryta – Swedbank P & C Insurance AS Lietuvos filialas pateikė ieškovei pretenziją dėl žalos atlyginimo už atsakovo sukeltą žalą ir ieškovė šią žalą atlygino (b. l. 11). Eismo įvykio kaltininkas V. G. vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į apdraustąjį V. G. TPVCAPD 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliantas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su išmokėtų draudimo išmokų dydžiu, tačiau įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pateikti įrodymai apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokų sumas yra nepagrįsti, nepateikė.

Apeliantas nurodo, kad net nesant ekspertu, galima teigti, kad tokius automobilio sugadinimus lengvai galima pakeisti kitomis detalėmis, nepripažįstant automobilio visiškai nepataisomu. Nurodytas atsakovo teiginys yra deklaratyvus, iš kurio negalima suprasti, už kokią kainą, atsakovo nuomone, buvo galima kokybiškai suremontuoti automobilį, arba kokių remonto sąmatoje nurodytų darbų nereikėjo atlikti.

Nustatant patirtų nuostolių dydį buvo atlikta detali automobilio apžiūra, surašytas apžiūros protokolas ir apskaičiuota remonto kaina. Automobilio remontas būtų kainavęs 65 699,72 Lt (be PVM), ir 79 496,66 Lt (su PVM). Išskaičiavus dalių nusidėvėjimą, nuostolių dydis remontuojant automobilį būtų 54 976,58Lt (be PVM) (b. l. 12–15). Šias aplinkybes patvirtina automobilio remonto sąmata, sudaryta „Audatex“ programa, kurios naudojimą numato Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, galiojusi iki 2015-07-01, t. y. sąmatos sudarymo metu. Automobilio remontas ekonomiškai buvo netikslingas, nuostolių dydis apskaičiuotas iš automobilio rinkos vertės atėmus jo liekanų vertę, todėl už automobilio sugadinimus išmokėta 53 329,29 Lt (15 445,23 EUR ) dydžio išmoka. Ši suma apskaičiuota iš automobilio rinkos vertės (68 300 Lt) atėmus automobilio liekanų vertę (16 200 Lt) ir pridėtos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos (1 229,28 Lt).

Iš atsakovo nebuvo prašoma priteisti ir nebuvo priteista automobilio liekanų vertė, nuostolių suma sumažinta atsižvelgiant į liekanų vertę, todėl atsakovo abejonės dėl automobilio liekanų panaudojimo teisiškai nereikšmingos ir atmestinos kaip nepagrįstos. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą, jog į bylą nepateiktos fotonuotraukos. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog automobilio ir jame buvusių daiktų sugadinimo pobūdis ir mastas buvo užfiksuotas darant fotonuotraukas.

Argumentai, esą ginčo automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atmestini kaip nepagrįsti. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. A-69-438/2015).

Apeliantas teigia, kad nėra sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. UAB „A-Domina“ užsakė kelto bilietus ir už kelto bilietus sumokėjo tiekėjui UAB „Krantas travel“ 1 971 Lt sumą. UAB „Krantas travel“ 2015-07-15 raštu patvirtino 1971 Lt sumos gavimą, todėl apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais (b. l. 102).

Apeliantas nurodo, kad UAB „A-Domina“ negalėjo reikalauti žalos atlyginimo A. A. vardu. Prašymą atlyginti nuostolius bendrovei UAB „A-Domina“ ir A. A. pasirašė A. A.. Būdamas įmonės direktoriumi, A. A. turėjo teisę teikti prašymą atlyginti įmonės patirtus nuostolius ir jo paties patirtus nuostolius.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad po eismo įvykio bendraujant su A. A. klausos sutrikimų nebuvo pastebėta, tačiau atsakovas neprašė, kad būtų išreikalauti papildomi duomenys apie A. A. sveikatos būklę. Atsakovo pateikti argumentai dėl A. A. sveikatos būklės laikytini atsakovo nuomone, nes nėra pagrįsti į bylą teikiamais įrodymais ir tokių įrodymų neprašyta išreikalauti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėIrma Čuchraj