Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-870/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
1A-162-870/2017
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00477-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Edmundas Jonušas, Adolfas Remeikis
Kategorijos
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-870/2017Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00477-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 2.4.6.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės, Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. P. ir advokato Adolfo Remeikio apeliacinius skundus dėl 2016 m. gruodžio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis (1 metai) 2009 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, galutinę subendrintą bausmę A. P. paskiriant laisvės atėmimą 3 metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. vasario 10 d. ir nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-21 dieną, veikdamas kartu su A. L. (ankstesnė pavardė S.), M. Š., A. J., turėdami nešaunamąjį ginklą – pneumatinį pistoletą, veido kaukę, drabužius persirengti, kad niekas neatpažintų, 2010-06-22, laikotarpyje nuo 11 val. iki 12 val., automobiliu Audi 100, valst. (duomenys neskelbtini) priklausančiu M. D., vairuojamu A. L., atvažiavo prie UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios parduotuvės Nr. 20, esančios (duomenys neskelbtini). A. L. ir A. J. likus automobilyje, A. P., su M. Š. užėjus į parduotuvę išsiaiškinti, ar kasoje yra pinigų, tuo tikslu nusipirkę prekių už nedidelę pinigų sumą ir taip nustatę, jog kasoje yra pinigų, grįžo prie automobilio. Apie 13.09 val. A. P., A. L., ir M. Š. likus automobilyje stebėti aplinką, A. J., paėmęs A. P. duotą pneumatinį pistoletą ir užsidėjęs A. P. duotą kaukę bei apsivilkęs jo duotais drabužiais, užėjo į parduotuvės patalpas ir grasindamas ginklu, t.y. nukreipęs pneumatinį pistoletą į pardavėją Z. C., pareikalavo atidaryti kasos aparato stalčių. Nukentėjusiajai atidarius stalčių, iš jo pagrobė 1946, 23 litų pinigais; 34 vnt. telefonų sąskaitos papildymo kortelių Tele 2 pildyk 10 Lt, už 264,86 Lt; 10 vnt. telefonų sąskaitos papildymo kortelių Tele 2 pildyk 20 Lt, už 155,70 Lt; 28 vnt. telefonų sąskaitos papildymų kortelių Omnitel Extra 10 Lt, už 155,80 Lt; 13 vnt. telefonų sąskaitos papildymų kortelių Omnitel Extra 20 Lt, už 202,77 Lt, tokiu būdu padarė plėšimą ir bendromis pastangomis pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą viso už 3026,23 Lt tai yra A. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir, atsižvelgiant į jo nuoširdų gailėjimąsi teisme, į tai, kad pripažino padaręs veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, didės ir jo antstolių išieškomos skolos, o tai atitolins jo integraciją į pilnavertį gyvenimą. Be to, turi sutartį ir darbdavio sutikimą priimti jį į darbą, o laikui bėgant sutartis nebegalios ir tai labai apsunkins jo adaptavimąsi po ilgo įkalinimo laiko. Taip pat nurodo, jog yra sveikas ir galintis dirbti, todėl nenori būti išlaikomas valstybės už mokesčių mokėtojų pinigus. Nuteistasis pažymi, kad įkalinimo įstaiga nėra pati geriausia vieta žmogui taisytis, nes būdamas tarp piktybiškai nusiteikusių kalinių, kad neišsiskirtų iš daugumos, asmuo nevalingai supanašėja ir integruotis į visuomeninį gyvenimą pasibaigus bausmės laikui praktiškai neįmanoma.

3. Advokatas A. Remeikis, gynęs nuteistąjį A. P. pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu prašo A. P. skirtą bausmę sušvelninti, pakeičiant paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis turėtų galimybę dirbti laisvėje ir savo darbu bei elgesiu įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Advokatas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo gailėjimasis nelaikytinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir nurodo, kad teismo proceso metu A. P., smulkiai išdėstydamas ir papasakodamas visas bylos aplinkybes, padėjo teismui atskleisti nusikaltimą, todėl jo prisipažinimas ir gailėjimasis turi būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Advokato nuomone, nesuprantama, kodėl teismas tiki ne A. P., o melagingais kitų bendrininkų paaiškinimais, kurie, A. P. nedalyvaujant Trakų rajono apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-23-804/2012, siekdami sušvelninti jiems skirtinas bausmes ir jų vaidmenis šio nusikaltimo padaryme, teigė, kad A. P. išreiškęs sumanymą ir jiems pasiūlęs apiplėšti parduotuvę. Trakų rajono apylinkės teismas, Advokato įsitikinimu, neturėjo teisinio pagrindo tai konstatuoti 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje ir tuo apkaltinti A. P., nes tai nepasitvirtino 2016 metais šios bylos nagrinėjimo metu.

4. Skunde taip pat nurodoma, kad Trakų rajono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teigdamas, kad A. P. neįrodė, kad tarp jo ir kitų nuteistųjų nebuvo susitarimo padaryti plėšimą, pažeidė A. P. nekaltumo prezumpciją, nes ne A. P. turi įrodinėti, kad jis dėl to nekaltas, t.y. kad jis nesiūlė kitiems apiplėšti parduotuvę, o teismas šią A. P. kaltę privalo įrodyti tvirtais ir neginčijamais įrodymais. Be to, nedalyvaudamas baudžiamosios bylos nagrinėjime 2012-2013 metais, nuteistasis A. P. neturėjo jokių galimybių tai įrodinėti teisme – baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pastarajam už akių. Tuo nurodytu laikotarpiu teisme pasinaudojo kiti kaltinamieji, pasak Advokato, dėdamiesi antraeiliais nusikaltimo dalyviais. Teismas nepagrįstai laikė prioritetiniais klaidinančius ir A. P. apkalbančius kitų kaltinamųjų paaiškinimus.

5. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nuo 2012 m. daugiau nenusižengė ir nenusikalto, o dirbo ir gyveno padoriai, šio teismo proceso metu gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir neslėpdamas pasakojo visas nusikaltimo priežastis ir aplinkybes, Advokato nuomone, yra netikslinga jį nuteisti realia laisvės atėmimo bausme.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė teismo, tuo atveju, jei bausmė nebus sušvelninta, leisti ją atlikti Vilniaus pataisos namuose. Advokatas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Nuteistasis A. P., taip pat advokatas A. Remeikis apeliaciniais skundais neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendį nuteistasis bei advokatas skundžia tik dėl paskirtos bausmės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė sunkų baigtą nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, darant nusikalstamą veiką veikė kaip padėjėjas, asmuo teistas (taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą), baustas administracine tvarka, šį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

10. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo bei advokato skundų argumentais, kad nepagrįstai nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis nebuvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. P. viso proceso metu iš esmės kaltu neprisipažino, faktines bylos aplinkybes neigė. Be to, nėra pagrindo ir pripažinti, kad pastarasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nes jis iš esmės savo elgesio nevertino kritiškai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, siekia sumenkinti savo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme.

12. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pagrindo vienu trečdaliu mažinti A. P. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nėra.

13. Pažymėtina, kad už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų. Pirmosios instancijos teismas bausmės dydį nuteistajam nustatė mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks bausmės dydis, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę, nėra per didelis, paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistojo asmenybei. Tuo tarpu, nuteistojo dėl bausmės patiriamos neigiamos pasekmės (antstolių vykdomų skolų išieškojimo didėjimas, sunki adaptacija po ilgo įkalinimo laiko, darbo pasiūlymo praradimas) nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, nenumatytą BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2016 m. gruodžio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.

15. Nuteistasis A. P. teismo posėdžio metu prašė leisti bausmę atlikti Vilniaus pataisos namuose. Su tokiu analogišku prašymu nuteistasis jau kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą ir šis prašymas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmestas. Nuteistajam pakartotinai išaiškintina, kad teismas, paskyręs bausmę, nustato pataisos įstaigos rūšį (kalėjimas, pataisos namai, atviroji kolonija), kurioje skirtą bausmę nuteistasis turi atlikti. Tuo tarpu, į konkrečią įstaigą nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi toks nuteistojo A. P. teismo metu išreikštas prašymas yra teismo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. P. ir advokato Adolfo Remeikio apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėJurgita MačionytėErnestas Rimšelis