Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1236-613/2016Teisėja Danutė Žvinklytė (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04574-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.19;3.3.1.21; 3.3.2.3

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos F. S. atstovo advokato R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos F. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. N., Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialui, antstolei B. T., antstoliui J. P., antstoliui A. S., antstolei L. N., antstolei M. B., antstolei V. D., antstoliui A. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos energija“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, uždarajai akcinei bendrovei „Žardės būstas“, J. V. (J. V.), V. A., V. S., M. S., dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašė atnaujinti praleistą terminą įregistruoti 2001-05-07 notarinę ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), dovanojimo sutartį (b. l. 2-3). Nurodė, kad 2001-05-07 ji su dukra Ž. N. sudarė notarinę ½ dalies Buto dovanojimo sutartį, pagal kurią Ž. N. jai neatlygintinai perdavė ½ dalį Buto. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Apie tai, kad dovanojimo sutartį būtina įregistruoti, ji sužinojo tik 2015 metų kovo mėnesį, kai nusprendė sudaryti testamentą bei kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti butą asmeninės nuosavybės teise savo vardu. Pareiškėja nurodė, kad nors nei ji, nei jos dukra dovanojimo sutarties laiku neįregistravo, tačiau sandorio sudarymas visiškai atitiko šalių valią. Nekilnojamasis turtas buvo pagrinde įgytas iš pareiškėjos piniginių lėšų, sudarydamos notarinę dovanojimo sutartį ji su dukra sutarė, jog Butu naudosis pareiškėjos dukra Ž. N., tačiau iki pareiškėjos mirties Butas nuosavybės teise priklausys pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Tokiu būdu pareiškėja manė, kad užsitikrins orią senatvę ir nebegalint savimi pasirūpinti, ją senatvėje slaugys ir prižiūrės dukra, kuri bus suinteresuota Butą paveldėti po pareiškėjos mirties. Kaip ir buvo sutarta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento ir toliau Bute gyveno, juo naudojosi ir prižiūrėjo pareiškėjos dukra Ž. N..

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-23 nutartimi pareiškimą atmetė.Teismas vertino, jog tiek pareiškėja F. S., tiek jos dukra Ž. N. galėjo ir turėjo suprasti sutarties esmę, jos turinį bei sutarties galiojimo sąlygas, t. y., kad šią sutartį privaloma užregistruoti nekilnojamojo turto registre.Teismas padarė išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra, turėdamos vidurinį išsilavinimą, dirbančios, turėdamos pakankamai gerus socialinius ir asmeninius įgūdžius, galėjo ir turėjo suprasti dovanojimo sutarties sąlygas ir savo pareigą užregistruoti sutartį nekilnojamojo turto registre.Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, sutrukdžiusiomis dovanojimo sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre per įstatymo nustatytą terminą. Teismas pareiškėjos nurodytas priežastis laikė esant subjektyvaus pobūdžio ir konstatavo, jog termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre praleidimą lėmė pačios pareiškėjos aplaidumas ir įstatyme numatytų pareigų nevykdymas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas visiškai neatsakė į klausimą, ar pareiškėjai apskritai buvo būtina kreiptis dėl termino atnaujinimo buto dovanojimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centre ir ar šios sutarties neįregistravimas suteikia kreditoriams teisę nukreipti išieškojimą į F. S. padovanoto buto dalį, nepaisant to, jog pati 2001-05-07 dovanojimo sutartis yra galiojanti.pakartotinai nagrinėjant jos pareikštą pareiškimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik suinteresuoto asmens V. A. atskirojo skundo (rašymo apsirikimas; byloje pateiktas atsiliepimas į patikslintą pareiškimą (T.1, 49-52 b. l.)) argumentais, nepagrįstai suteikdamas jiems prioritetą ir įrodomąją reikšmę šioje civilinėje byloje.butas buvo įgytas iš pareiškėjos piniginių lėšų, suinteresuotas asmuo Ž. N. prie buto įsigijimo neprisidėjo, todėl dovanojimo sutartimi šalys ir siekė, kad butas priklausytų pareiškėjai kaip faktinei buto pirkėjai.pareiškėja nesuvokė ir negalėjo suvokti sandorių registravimo teisinės reikšmės, jos elgesys pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamas kaip aplaidus, o termino praleidimo priežastys nesvarbiomis. Pareiškėja nesuprato ir būdama rusakalbė negalėjo suprasti įstatyme numatyto reikalavimo įregistruoti 2001-05-07 dovanojimo sutartį ir šio reikalavimo teisinių pasekmių.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. A. prašo pareiškėjos F. S. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-508-777/2016 jau yra pasisakęs, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusį pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama atnaujinus šį terminą. Pati pareiškėja neskųsdama Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria išaiškinta dėl termino atnaujinimo dovanojimo sutarties registracijai, o taip pat, paduodama teismui prašymą dėl termino atnaujinimo įregistruoti sutartį viešajame registre pripažino, kad ji praleido terminą. Teismas pagrįstai kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja ir jos dukra būdamos rusakalbės, neturėdamos gerų socialinių įgūdžių neturėjo pakankamai žinių apie dovanojimo sutarties registravimo būtinumą. Teismas taip pat pagrįstai įvertino aplinkybę, jog pareiškėja ir jos dukra, turėjo patirties kur kreiptis, kam ir kokius dokumentus pateikti bei kur užregistruoti sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.Ž. N. dar gerokai prieš pareiškėjai pateikiant prašymą dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo buvo su ieškiniu kreipusis į teismą nurodydama, kad jos vardu yra įregistruota ½ dalis Buto.Tiek pareiškėja, tiek jos dukra siekia sutarties neįregistravimo aplinkybę panaudoti prieš trečiuosius asmenis, t. y. Ž. N. kreditorius, nes įregistravus visą butą F. S. vardu nebūtų teisinės galimybės nukreipti išieškojimą iš Ž. N. jos kreditorių naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.2001-05-07 tarp pareiškėjos ir jos dukros Ž. N. sudaryta notarinė ½ dalies Buto dovanojimo sutartis (T. 1., 8 b. l.), pagal kurią Ž. N. jai neatlygintinai perdavė ½ dalį Buto. Pagal dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nuostato, jog sandoris, sudarytas iki 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, neįregistruotam sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsakė į klausimą, ar pareiškėjai apskritai buvo būtina kreiptis dėl termino atnaujinimo buto dovanojimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centre. Pažymėtina, jog byla dėl termino buto dovanojimo sutarčiai įregistruoti viešajame registre pagal pareiškėjos pareiškimą buvo nagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-146-618/2016) bei Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2S-508-777/2016). Pareiškėja Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-10 nutarties, kurioje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą, neskundė. Paduodama pareiškimą teismui dėl praleisto termino buto dovanojimo sutarties įregistravimui atnaujinimo, pripažino, jog ji šį terminą praleido. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik suinteresuoto asmens V. A. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą argumentais, nepagrįstai suteikdamas jiems prioritetą ir įrodomąją reikšmę šioje civilinėje byloje.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420/2015).Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei vidiniu savo įsitikinimu, vertino tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens V. A. nurodytas aplinkybes, argumentus bei įrodymus, o išvadas padarė įvertinęs įrodymų visetą, o ne kaip teigia pareiškėja, suteikdamas prioritetą V. A. argumentams. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino ne taip, kaip tikėjosi pareiškėja, nesudaro pagrindo pripažinti šį vertinimą nepagrįstu, neteisėtu ar padarytu suteikiant prioritetą priešingos šalies argumentams. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik suinteresuoto asmens V. A. atsiliepime pateiktais argumentais.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog butas buvo įgytas iš pareiškėjos piniginių lėšų, suinteresuotas asmuo Ž. N. prie buto įsigijimo neprisidėjo, todėl dovanojimo sutartimi šalys ir siekė, kad butas priklausytų pareiškėjai kaip faktinei buto pirkėjai. Šis argumentas yra paneigtas pirmos instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos bei suinteresuoto asmens Ž. N. advokato parodymais, jog dukra įsigijo pusę buto (2016-05-03 teismo posėdžio garso įrašo 09:40-09:48 min.).Kritiškai vertintinas ir atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėja nesuvokė ir negalėjo suvokti sandorių registravimo teisinės reikšmės, jos elgesys pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamas kaip aplaidus, o termino praleidimo priežastys nesvarbiomis. Pareiškėja nesuprato ir būdama rusakalbė negalėjo suprasti įstatyme numatyto reikalavimo įregistruoti 2001-05-07 dovanojimo sutartį ir šio reikalavimo teisinių pasekmių. Visų pirma pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo Ž. S. puikiai kalba lietuvių kalba. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. S. į teisėjos klausimą kodėl sudarius Buto dovanojimo sandorį nėjo jo registruoti į registrų centrą, suinteresuotas asmuo Ž. N. atsakė „aplaidumas“ (2016-05-03 teismo posėdžio garso įrašo 15:00-15:05 min.).Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013). Apeliacinės instancijos teismas gali pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms.Vadovaujantis 21 šios nutarties punkte nurodyta kasacinio teismo suformuota taisykle dėl teismo pareigos pagrįsti priimtą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl sandorio neįregistravimo aplinkybių svarbos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais:2001-05-07 dovanojimo sutartis sudaryta pas notarą (8 b. l.), sutartis šalims išaiškinta, tekstas šalims buvo išvertas į rusų kalbą, sutartis šalių pasirašyta ir sutarties turinyje yra aiškiai nurodyta, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnį, ši sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota nekilnojamojo turto registre, nes priešingu atveju, šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Pažymėtina ir tai, kad sudarytos dovanojimo sutarties tekstas nėra ilgas. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad sutarties šalys galėjo ir turėjo suprasti sutarties esmę, jos turinį bei sutarties galiojimo sąlygas;sutarties sudarymo metu pareiškėja buvo vidutinio amžiaus (52 metai), pareiškėjos ir jos dukros išsilavinimas yra vidurinis (pareiškėjos F. S. gauti įvertinimai patenkinami, o jos dukros Ž. N. net labai geri) (181, 182 b. l.), pagal turimą verslo liudijimą jos abi užsiima prekyba (T. 1, 180 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra Ž. N., turėdamos vidurinį išsilavinimą, dirbančios, turėdamos pakankamai gerus socialinius ir asmeninius įgūdžius, galėjo ir turėjo suprasti dovanojimo sutarties sąlygas ir savo pareigą užregistruoti sutartį nekilnojamojo turto registre;2001-05-07 sudaryta dovanojimo sutartis nebuvo vienintelis pareiškėjos ir jos dukters paskutiniu metu sudarytas sandoris, kurio galiojimui tuo metu buvo būtina teisinė registracija. 2001-04-11 jos sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį, kurį iškart po sandorio, t. y. 2001-04-23 įregistravo nekilnojamojo turto registre, be to, kaip posėdžio metu patvirtino suinteresuotas asmuo pareiškėjos dukra Ž. N., pareiškėja turi butą Laukininkų g., kurio pirkimo – pardavimo sutartį pareiškėja taip pat užregistravo nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina ir tai, kad 2001-04-11 pareiškėja sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (32 b. l.), 2001-01-22 pareiškėja buvo sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį (33 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra turėjo patirties, kur kreiptis, kam ir kokius dokumentus reikia pateikti bei kur užregistruoti, sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.Teismas konstatuoja, jog pareiškėjos argumentai apie nereikalingą termino buto dovanojimo sutarties įregistravimui atnaujinimą yra tik siekis panaudoti šį faktą prieš trečiuosius asmenis, t. y. siekis išvengti Ž. N. kreditorių galimybės išsiieškoti skolas iš Ž. N.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog termino įregistruoti Buto dovanojimo sutartį praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, dėl to terminas dovanojimo sutarties įregistravimui neatnaujintinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.