- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2-27733-819/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21696-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo J. S. 163,64 Eur skolos, 40,91 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. liepos 30 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus Telia Lietuva, AB (ankstesnis pavadinimas – UAB „Omnitel“) buvo susiklostę viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartiniai santykiai 2009 m. sausio 5 d. GSM abonentų prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymo įjungti paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu (e.b.l. 8-10). Remiantis šiais dokumentais, pasirašytais abiejų šalių, atsakovui buvo suteiktos prašyme įjungti paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos bei, pritaikius tuo metu galiojusios akcijos X0812NiP1 sąlygas, su nuolaida buvo parduotas telefonas APPLE iPhone 3G 16GB, dėl ko atsakovas ryšio paslaugomis įsipareigojo naudotis ne trumpesnį nei 24 mėnesių terminą nuo nuolaidos suteikimo dienos ir 24 mėnesius nuo abonento įjungimo dienos mokėti 59 Lt su PVM iPhone telefono mokestį. Pradinis kreditorius Telia Lietuva, AB už atsakovui suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. išrašė bei pateikė atsakovui apmokėti penkias PVM sąskaitas-faktūras 188,75 Eur sumai: 2009 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą JUP Nr. 5079128110 32,87 Eur (113,51 Lt) sumai, kurios apmokėjimo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d. (e.b.l. 13), 2010 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JUP Nr. 5079969055 39,10 Eur (134,99 Lt) sumai, kurios apmokėjimo terminas – 2010 m. sausio 31 d. (e.b.l. 14), 2010 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JUP Nr. 5080810616 30,66 Eur (105,85 Lt) sumai, kurios apmokėjimo terminas – 2010 m. kovo 3 d. (e.b.l. 15), 2010 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JUP Nr. 5081647927 32,36 Eur (111,73 Lt) sumai, kurios apmokėjimo terminas – 2010 m. kovo 31 d. (e.b.l. 16), ir 2010 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JUP Nr. 5082482187 53,76 Eur (185,63 Lt) sumai, kurios apmokėjimo terminas – 2010 m. gegužės 1 d. (e.b.l. 17). Atsakovas minėtas sąskaitas apmokėjo iš dalies ir liko skolingas 163,64 Eur (e.b.l. 1). 2010 m. gruodžio 7 d. Telia Lietuva, AB sudarė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR-3700-10175, pagal kurią reikalavimo teisę į šią atsakovo skolą perleido ieškovui (e.b.l. 6, 7).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas apmokėjo skolą pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 163,64 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti taip pat įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., jas skaičiuodamas nuo 163,64 Eur skolos sumos. Teismo vertinimu, ieškovas šiuo laikotarpiu nepagrįstai 5 procentų metines palūkanas skaičiuoja nuo visos skolos sumos, nes ši skola susiformavo pagal penkias PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių tik 2019 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitos-faktūros JUP Nr. 5079128110 apmokėjimo terminas buvo suėjęs 2010 m. sausio 1 d. Todėl šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovo naudai 39,23 Eur palūkanų, jas pagal 2009 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą JUP Nr. 5079128110 skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (7,76 Eur x 5/100/365 x 1826), pagal 2010 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JUP Nr. 5079969055 nuo 2010 m. sausio 31 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (39,10 Eur x 5/100/365 x 1796), pagal 2010 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JUP Nr. 5080810616 nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (30,66 Eur x 5/100/365 x 1765), pagal 2010 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JUP Nr. 5081647927 nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (32,36 Eur x 5/100/365 x 1737) ir pagal 2010 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JUP Nr. 5082482187 nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (53,76 Eur x 5/100/365 x 1706). Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 202,87 Eur (163,64 + 39,23) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, patyrė 0,23 Eur komisinio mokesčio išlaidų už žyminio mokesčio pavedimą. Ieškinį patenkinus iš dalies (99,18/100 dalyje), ieškovui iš atsakovo priteistini 15,11 Eur (15,23 Eur x 99,18/100) bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 5,37 Eur (e.b. priedas) pašto išlaidų, kurių dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 5,33 Eur (5,37 Eur x 99,18/100), priteistina valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Likusi dalis iš ieškovo valstybės naudai nepriteistina, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sergel“, į. k. 125026242, naudai 163,64 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt trys Eur 64 ct) skolos, 39,23 Eur (trisdešimt devyni Eur 23 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 202,87 Eur (du šimtai du Eur 87 ct) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,11 Eur (penkiolika Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,33 Eur (penkis Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.