Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2024-09-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-5128-733/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-24
Bylos Nr.
e2YT-5128-733/2024
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01492-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5128-733/2024 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01492-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.6.2
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 24 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Nurodo, kad dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentai iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo, VĮ Registrų centro negauti. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2024-06-11 raštu Nr. Juk_V3-87 nurodė, kad šiame bute gyvenančių ar gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra, pridėjo 1998-2002 m. (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygos kopijas dėl J. J. ūkio, telefonu papildomai paaiškino, kad J. J. yra mirusi, niekas butu nesirūpina, visas namas yra negyvenamas, avarinės būklės. Dėl minėto buto nėra jokių duomenų apie privatizavimą ar nuosavybės teisių atkūrimą.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) buvo perduodami pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės aktai nustatė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Pareiškėjo įsitikinimu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį, į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams - kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams - kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. CK 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra duomenų apie buto su dalinio priklausinio privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad jis liko valstybės nuosavybe.

Taip pat pareiškime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VĮ Turto bankas). Dėl šios priežasties buto su dalimi priklausinio įregistravimas valstybės nuosavybe leis VĮ Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad negali jokiu kitu būdu tik kreipdamasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo apginti savo teises.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“ atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja pareiškimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad VĮ Registrų centro duomenimis daiktinės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos.

Nekilnojamo registro duomenys patvirtina, kad šiame name butas Nr. 1 buvo privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Bylos medžiaga nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1869-385/2024 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog kitas butas šiame name Nr. 4 su ¼ dalimi tvarto šiuo adresu yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentų Šilutės rajono savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) seniūnija, Klaipėdos regioninio valstybės archyvas, VĮ Registrų centras neturi.

(duomenys neskelbtini) seniūnija 2024-06-11 raštu Nr. Juk_V3-87 nurodė, kad šiame bute gyvenančių ar gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra. Iš kartu pridėtos 1998-2002 m. (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygos 12-13 psl. kopijos matyti, kad bute gyveno J. J., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjui telefonu buvo papildomai paaiškinta, jog J. J. yra mirusi, niekas butu nesirūpina, visas namas yra negyvenamas, avarinės būklės.

Duomenų apie minėto buto privatizavimą ar nuosavybės teisių atkūrimą byloje nėra, pareiškėjas jų neturi. Duomenų, kad minėtas butas ir ¼ dalis tvarto būtų perduoti kitiems asmenims, byloje taip pat nėra. Kaip ir nėra duomenų apie minėto turto naudotojus.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) buvo perduodami pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės aktai nustatė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį, į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams - kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams - kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. CK 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir šis turtas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn).

Esant šiems įrodymams, pareiškėjai neturint ir negalint gauti dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą turtą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis