Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (toliau – Turto bankas), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Kaip matyti iš 2024-03-19 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kuriame suformuoti 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai: Reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat iš šio išrašo nustatyta, kad pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Gyvenamojo namo ir tvarko statybos pabaigos metai – 1920 m. Iš 2023-12-06 ir 2024-03-19 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)., ir ¼ dalies tvarto, esančio (duomenys neskelbtini)., priklausančio minėtam butui, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės nėra įregistruotos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)., ir ¼ dalis gyvenamojo namo priklausinio - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., priklausančio minėtam butui, buvo privatizuotas pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (2024-02-26 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2024-01-01 rašto Nr. (R3-175), adresuoto pareiškėjai, nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos archyvuose dokumentų, susijusių su buto, esančio (duomenys neskelbtini)., privatizavimu nėra. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2023-12-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad dokumentų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini)., įregistravimo faktą, savininką ar teisėtą valdytoją seniūnijos archyve nėra. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2023-12-29 rašte Nr. 6R-1117 nurodė, kad patikrinus Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Šilutės rajono valdybos Privatizavimo archyvinius 1992 m. dokumentus, duomenų apie privatizavimo komisijos sudarymo įsakymus, leidimus privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini) nerasta.

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-06-10, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97–98 straipsnius, galiojusius iki 1994-06-10, valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę buvo vykdomas 1991-05-28 Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo, 1991-02-28 Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. 1995-01-04 įsigaliojo 1994-12-20 priimti Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo“, kurie nustatė dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Pagal šiuos teisės aktus nekilnojamas turtas savivaldybių nuosavybėn galėjo būti perduotas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų bei savivaldybių atstovų bei turėjo būti įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini)., su ¼ dalimi tvarto, esančio (duomenys neskelbtini)., priklausančio minėtam butui, buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir šis turtas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn).

Apibendrinant tai kas išdėstyta, pareiškėjai neturint ir negalint gauti dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą turtą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., su ¼ dalimi tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., su ¼ dalimi tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.