- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- ATP-248-193/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00539-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Donatas Jatužis Adm.teisės pažeidimo byla Nr.ATP-248-193/2012
2012 m. gegužės 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. ir G. A.-S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutarimo, kuriuo G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 26 parų administracinis areštas su G. S. priklausančio automobilio Chevrolet Venture, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; vadovaujantis ATPK 338¹ straipsniuū G. S. paskirto administracinio arešto vykdymas atidėtas 12 mėnesių ir jam paskirta per 10 mėnesių atlikti 300 valandų nemokamų viešųjų darbų,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutarimu G. S. už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 26 parų administracinis areštas su G. S. priklausančio automobilio Chevrolet Venture, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; vadovaujantis ATPK 338¹ straipsniu G. S. paskirto administracinio arešto vykdymas atidėtas 12 mėnesių ir jam paskirta per 10 mėnesių atlikti 300 valandų nemokamų viešųjų darbų.
Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad G. S. 2012-02-16 apie 14.40 val., Panevėžio rajone, kelio Vilnius-Panevėžys 120 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,32 promilės girtumas) ir baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, neturėdamas teisės vairuoti, pakartotinai vairavo automobilį Chevrolet Venture, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
G. S. ir G. A.-S. (toliau vadinama apeliantu) apeliaciniu skundu prašo:
1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti spręsti: ar Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis ta apimtimi, kuria asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam visų asmenų lygybės principui; ar Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis ta apimtimi, kuria teismui atimta galimybė, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje padariusiam asmeniui yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams:
2) Sustabdyti šios bylos nagrinėjimą bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės teismo prašymą;
3) Taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-714-768/2012, G. A.-S. asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Chevrolet Venture, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeičiant pinigine bauda G. S., kita nuobauda arba apskritai jo neskiriant, bei G. S. paskiriant švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą – trumpesnį administracinį areštą, pakeičiant jį viešaisiais darbais arba pinigine bauda, arba kita nuobauda – arba apskritai jos neskiriant; arba (ATPK 30¹ straipsnio netaikymo atveju) – G. S. paskiriant minimalią įstatyme numatytą nuobaudą.
Skunde teigiama, kad skundžiamas teismo nutarimas priimtas pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, todėl jis keistinas.
Skundu nesutinkama su transporto priemonės konfiskavimu ir teigiama, kad teismo padarytos išvados yra nelogiškos ir nepagrįstos. Apelianto teigimu, automobilio savininkė G. A.-S. perdavė automobilį naudotis trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“; automobilio savininkė G. A.-S. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog automobilį vairuos jis-G. S., nes jis neturėjo tokios teisės; taip pat ji dėl sudarytos panaudos sutarties ir pačios išvykimo į užsienį negalėjo įtakoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperduotų automobilio jam – G. S.. Todėl mano, kad automobilio savininkė G. A.-S. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą administracinio teisės pažeidimo padarymo metu. Teigia, kad nėra pagrįsta išvada, kad automobilio savininkė nesudarė kliūčių jam-G. S. naudotis jos automobiliu, nes visiškai nelogiška reikalauti, kad ji nuolat būtų šalia jo, kai jis dirba ir kontroliuotų, ar nevairuoja jos automobilio. G. S. manymu, iš G. A.-S. pusės buvo padaryta viskas, kas buvo galima padaryti ir tik dėl jo-G. S. neapgalvoto poelgio nukenčia jos interesai. Jeigu G. A.-S. būtų norėjusi, kad automobilį vairuotų jis-G. S., kaip jos vyras, nebūtų priežasties sudaryti panaudos sutartis su jo darboviete UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. S. teigimu, tik dėl susiklosčiusių aplinkybių, nežinant ir negalint žinoti to jo žmonai, taip atsitiko, jog prie vairo sėdo jis-G. S.. Jeigu būtų buvęs kitas pasirinkimas, kitas asmuo galėjęs tuo metu vairuoti, neabejotinai jis nebūtų vairavęs, taip pat jeigu būtų turėjęs nors menkiausią įtarimą, jog gali būti neblaivus. Pabrėžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nurodymu šis automobilis buvo priskirtas vairuoti konkrečiam asmeniui – dėl sveikatos sutrikimo negalėjusiam tą rytą vairuoti, bendrovė nebuvo perdavusi šio automobilio vairuoti jam-G. S. ir negalėjo to padaryti, nes jis tokios teisės neturėjo. Sprendimą vairuoti priėmė jis pats savarankiškai, atsižvelgdamas į jam atrodžiusias svarbias aplinkybes, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus žinios ir pažeisdamas įmonėje nustatytą tvarką, už ką jam gali būti pritaikyta drausminė atsakomybė.
Mano, kad šiuo atveju teismui buvo pateikti visi reikalingi įrodymai, pagrindžiantys ATPK 30¹ straipsnyje numatytų išskirtinių aplinkybių visumą, leidžiančią taikyti nuobaudos švelninimą. Skunde pažymima, kad negatyvios pasekmės šiuo atveju kyla ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet pažeidimo nepadariusiai, sąžiningais tikslais veikusiai G. A.-S., todėl nėra pasiekiamas tikslas sukelti negatyvias pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, G. S. paskirtą transporto priemonės konfiskavimą tikslinga pakeisti pinigine bauda ar kita nuobauda, skiriant ją tiesiogiai G. S.. Skundu nukreipiama ir į Konstitucinio Teismo 2005-11-03 nutarimą bei teigiama, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas ir aplinkybių visumą, kuri sudaro įstatyme minimą išskirtinę situaciją dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo. Neįvertinus, kad šioje byloje yra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas – turėjo būti pakeista, skundžiamas teismo nutarimas laikytinas nepagrįstu ir pažeidžiantis sąžiningo asmens G. A.-S. interesus.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat mano, kad teismas tinkamai neįvertino įvykio aplinkybių, laikydamas, jog vienintelė lengvinanti aplinkybė yra nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo. Pažymi, kad jo poelgis buvo sąlygotas ketinimų padėti kolegei P. iš Panevėžio rajono kuo greičiau nuvažiuoti į Vilnių dėl ypač svarbios aplinkybės – ūmios mažamečio vaiko ligos. Be to, G. S. pabrėžia, jog pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl pavojingų manevrų ar kt., bet eiliniam patikrinimui, kas rodo, kad jo vairavimas buvo saugus. Taip pat G. S. nurodo, kad yra sąžiningas visuomenės narys ir pilietis, turi šeimą, dirba, užsiima kūrybine veikla, nėra niekam įsiskolinęs, neteistas, darbe charakterizuojamas teigiamai, alkoholiu nepiktnaudžiauja (išskyrus du nelemti kartai), studijavo filosofiją ir teologiją, baigė Lietuvos muzikos ir Teatro akademiją. Apeliantas mano, kad į tai nebuvo atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl administracinio arešto trukmės, kas, jo nuomone, pažeidžia jo interesus ir leidžia abejoti nutarimo teisingumu. Pažymi, kad nedarė pažeidimo iš piktos valios, nuo jo pažeidimo nenukentėjo nei vienas žmogus. Kadangi teismas tinkamai nevertino šių aplinkybių, teismo paskirta nuobauda neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, yra perteklinė ir tinkamai nepagrįsta, todėl apeliacinės instancijos turėtų būti švelninama. Mano, kad yra pagrindas skirti minimalią nuobaudą. Nors pirmosios instancijos teismas nekonstatavo specialių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnį, tačiau tai nepaneigia, kad jos faktiškai buvo ir tiesiogiai įtakojo pažeidimą. Taigi faktinės aplinkybės taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, skiriant švelnesnę nuobaudą, yra, tačiau įstatyme numatytas draudimas skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos, asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą. Todėl yra pagrindo abejoti tokios įstatymo normos konstitucingumu. Apelianto manymu, skundžiamas nutarimas, kuriame nebuvo (nors privalėjo būti) konstatuotos faktinės aplinkybės, leidžiančios skirti švelnesnę nuobaudą, bei skirtas administracinis areštas artimas vidurkiui su transporto priemonės konfiskavimu, iš esmės pažeidžia jo, G. S. interesus, jo konstitucinę teisę į teisingą teismą. Skunde pažymima, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui 2012-03-06 buvo pateiktas prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo ir dėl jo nutarime nepasisakė. Todėl prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėti šį prašymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ir sustabdyti šios bylos nagrinėjimą bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išspręs jo nurodytus klausimus.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į G. S. ir G. A.-S. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skundu keliamas G. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant apie nepagrįstą papildomos administracinės nuobaudos – automobilio Chevrolet Venture, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo paskyrimą ir apie nepagrįstą ATPK 30¹ straipsnio netaikymą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nemato pagrindo abejoti apylinkės teismo nutarimo pagrįstumu, teisėtumu, nutarime padarytomis išvadomis, todėl apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Pažeidėjo G. S. kaltė dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo įrodyta byloje surinkta medžiaga, kurią išanalizavęs apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties buvimo G. S. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apylinkės teismo vertinimu visiškai sutinka, todėl tokio vertinimo argumentų nebekartoja. Įrodymų vertinimo bei teismo padarytos išvados nekeičia ir apelianto skundo teiginiai apie jo pažeidimo padarymo aplinkybes. Skunde nurodoma G. S. padaryto nusižengimo priežastis bei motyvai, nors jie deklaruojami kaip pozityvūs, atsakomybės už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą nepašalina.
G. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą numatančiame ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju skundžiamu teismo nutarimu pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda – 26 parų administracinis areštas su G. S. priklausančio automobilio Chevrolet Venture, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Parinkdamas ir skirdamas pagrindinę administracinę nuobaudą – administracinį areštą, apylinkės teismas nutarime nurodė išsamius motyvus, taip pat argumentuotai išdėstė papildomos administracinės nuobaudos – automobilio konfiskavimo – skyrimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo aplinkybių vertinimu bei padaryta išvada sutinka ir sprendžia, kad apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą teismo nutarimą nėra jokio pagrindo. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų, apylinkės teismo neįvertintų aplinkybių. Taip pat skundžiamame teismo nutarime teisingai nukreipiama į ATPK 30(1) straipsnio 2 dalį, kur skelbiama, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į šią įstatyminę nuostatą, taip pat į byloje esančius duomenis nėra pagrindo G. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie G. S. asmenybės pozityvumą ar jo padaryto pažeidimo priežastį bei motyvus. Nors skunde nukreipiama į pažeidėjo asmenybės pozityviąją pusę, tačiau šios bei kitos jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, sąlygojančios G. S. paskirtos administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Darydamas pažeidimą pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką – žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, jis turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Kaip nepagrįsti atmestini apelianto teiginiai apie nenustatytą dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jo padarytą pažeidimą sąlygojo teigiami ketinimai padėti kolegei. G. S. nurodytoji nusižengimo padarymo priežastis nėra pagrindas pripažinti ją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas įvairiais argumentais ginčija skundžiamu teismo nutarimu G. S. paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – G. S. priklausančio automobilio Chevrolet Venture, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, prašo jo netaikyti, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nemato pagrindo tenkinti skundą ir šioje dalyje. Kaip minėta, transporto priemonės konfiskavimas ATPK 130² straipsnio sankcijoje yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda. Bylos duomenimis, minėto automobilio savininkė yra jį vairavusio G. S. sutuoktinė G. S.. Pažymėtina, kad pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Sutinkamai su teismų praktika, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taip pat nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad G. S. jai priklausantį automobilį buvo perdavusi naudotis sutuoktinio darbdaviui-įmonei, ji žinojo apie vyro G. S. teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimą, be to, G. S. vairuodamas G. S. priklausantį automobilį padarė ne mažiau 8 KET pažeidimų, darytina išvada, jog administraciniame kaltinime minimo automobilio savininkė G. S. suprato savo atsakomybę už jai priklausančio turto naudojimą. Todėl apelianto paaiškinimai, kad jis-G. S. sprendimą vairuoti priėmė pats savarankiškai, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus žinios, to nežinant ir automobilio savininkei G. S., išvados dėl papildomos administracinės nuobaudos – automobilio konfiskavimo – skyrimo nekeičia ir jos pagrįstumo bei teisėtumo nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismo manymu, G. S. priklausanti transporto priemonė, kaip G. S. padaryto administracinių teisės pažeidimo įrankis, konfiskuota pagrįstai.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pažeidėjo G. S. atsakomybė pagal ATPK 130² straipsnį individualizuota tinkamai, administracinė nuobauda jam paskirta teisingai, ji nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas jo atžvilgiu šiuo atveju nėra.
Apeliantas skundu prašo teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su skunde išvardintais klausimais. Šie klausimai iš esmės siejami su G. A.-S. priklausančio automobilio konfiskavimo taikymu šioje administracinėje byloje. Prašymas netenkinamas. Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tada, kai pagrįstai suabejoja taikomo teisinio akto konstitucingumu. Nagrinėjamu atveju apeliantas deklaruoja apie Lietuvos Respublikos ATPK (30l) įstatymo Nr. X-1365 prieštaringumą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Teismas pažymi, kad spręsdamas ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta pagrindų taikyti G. S. ATPK 30¹ nuostatas, todėl nėra ir pagrindo kreiptis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, į Konstitucinį Teismą dėl minimo ATPK straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Skunde deklaratyviai teigiama apie teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų pažeidimus, tačiau, teismo nuomone, šių apelianto nurodomų pažeidimų nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutarimą palikti nepakeistą ir G. S. ir G. A.-S. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.