Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovui M. Z. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvada – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams ( t. y. vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas, nesikeikdamas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje;

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Įstatymų leidėjas nustatė, kad užtikrinant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, turi būti nepažeidžiami jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais jos ir atsakovo sūnaus D. Z. poreikiais. Po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui nustatymo priėmimo praėjo beveik keturiolika metų. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Šalių sūnus D. Z. neabejotinai paaugo (iš mažamečio iki paauglystės), tuo pačiu išaugo ir jo poreikiai maitinimui, įvairesnei aprangai, pramogoms, ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui ir kitoms reikmėms. Šalių sūnus mokosi mokykloje. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, jam be abejo reikalingas be įprastinių mokymosi reikmenų, kompiuteris, jam taip pat reikalingi drabužiai, apavas. Ieškovės ir atsakovo sūnus D. Z. gyvena kartu su savo motina – ieškove byloje, kuri tenkina ir vaiko poreikį būstui, poreikius vaiko maitinimui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kt. Be to, keičiasi šalies pragyvenimo lygis, didėja kainos. Akivaizdu, kad nuo 2008 m. rugsėjo 22 d., praėjus beveik keturiolikai metų, vaikas išaugo ir atsirado papildomų išlaidų, susijusių su šalių sūnaus ugdymu, saviraiškos pomėgiais ir pan., vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir 57,92 Eur (200 Lt) dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Be to, per tą laiką padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Lietuvos ekonominės padėties pokyčiai, nacionalinės valiutos pasikeitimas nuo 2015-01-01 taip pat neabejotinai pakeitė ir padidino vaiko išlaikymui ir jo ugdymui reikalingų lėšų apimtį.

Teismas, vertindamas abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, kad ieškovė teismui pateikė įrodymus dėl realaus aukščiau paminėtų išlaidų patyrimo. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Vaiko ugdymo procesas turi būti užtikrinamas nepertraukiamai, todėl mokymo priemonėms reikalingos lėšos. Būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti vaikas taip pat turi būti aprūpinamas vaiko amžių atitinkančia apranga ir avalyne. Įvertinus bylos duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti ieškovės nurodytų išlaidų būtinumu. Be to, nesant įrodymų, kad vaikui kompensuojamas visų vaistų ar vitaminų įsigijimas, taip pat įvertinus, kad apskaičiuotos išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai nėra itin didelės (40 Eur), jos pripažintinos vaikui būtinomis. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2022 m. sausio 18 d. išrašo ir pažymos apie deklaruota gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovei G. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė faktiškai su sūnumi gyvena dukrai priklausančiame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai prašo priteisti dalį komunalinių mokesčių, tenkančių vaikui. Akivaizdu, kad ieškovė realiai patiria tokias išlaidas. Visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti skiriamas dėmesys ir vaiko bendravimui, jo laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams. Kadangi D. Z. lanko mokyklą, nėra pagrindo abejoti, kad mokyklos renginiams, šventėms, organizuojamoms ekskursijoms renkamos piniginės lėšos. Taip pat nėra pagrindo abejoti, jog užtikrinant vaiko fizinį aktyvumą susidaro išlaidų vaiko laisvalaikio reikmenims, racionalioms, vaiko amžių atitinkančioms pramogoms, atostogoms ir susidaro išlaidų konkrečių vaiko gabumų, gebėjimų lavinimui, jo kultūriniam ir užklasiniam ugdymui. Įvertinus socialiniams poreikiams, laisvalaikiui ir lavinimui skirtų išlaidų dydžius ieškovės nurodyta vienam mėnesiui tenkanti šių išlaidų suma (50 Eur) nepripažintina neprotingai didele ir nebūtina.

Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovas nuolat rūpinasi kasdiene buitimi, vaiko sveikata, turi sekti vaiko ugdymą, vesti jį į užsiėmimus sporto klube, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Kaip paminėta, ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur per mėnesį, tai patvirtina pažymos apie gaunamas pajamas.

Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikui, jis yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie jo sumažėjusį, apribotą darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, bent duomenų apie tai byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turi visas galimybes suteikti sūnui ne tik minimalius sūnaus poreikius patenkinantį išlaikymą. Atsakovas nuo 2020 metų gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje , jisgali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, turi galimybių dirbti ir užsidirbti.

Atsakovas, nedalyvaudamas procese, nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nurodė ieškovė. Teismo nuomone, atsakovas kaip vaiko tėvas turėtų būti suinteresuotas daugiau nei minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą (papildomą, kitą geriau apmokamą) ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

Įvertinus nurodytų duomenų visumą apie D. Z. amžių, lankomą ugdymo įstaigą, ugdymo ir laisvalaikio poreikius, taip pat poreikius aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra iš esmės objektyviai padidėję ir teismas konstatuoja, kad vaiko poreikiams patenkinti abiem tėvams tenkanti suma yra 570 Eur per mėnesį ir yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus D. Z. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu tuo nebus pažeistas CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečio vaiko poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaiko išlaikymui gautas sumas jis gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, teiktoje teismui 2022 m. birželio 26 d., nurodė, jog ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų, todėl Telšių skyrius pritaria ieškovės siūlomai bendravimo su sūnumi tvarkai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo ir jo sūnaus susitikimai ir bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kad atsakovas daro neigiamą įtaką vaiko pasaulėžiūrai. Teismas įvertinęs ieškovės, jos atstovės paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos poziciją daro išvadą, kad ieškovės siūloma sūnaus bendravimo su atsakovu tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Bendravimas vaiko su tėvu, be to gali vykti naudojant ir nuotolinio ryšio priemones.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš atsakovo valstybei priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį ({400 Eur-57,92 Eur}x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), t. y. iš atsakovo priteistini 92,36 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-02-04 sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-22-T398-1389 ieškovei suteikta valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba šioje byloje, 50 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. 2022-06-20 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 320 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą nėra pateiktą duomenų, jog ieškovė apmokėjo 50 procentų už teisines paslaugas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 320 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 –265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2370-785/2008 priteisto iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam

2006-01-21, išlaikymo dydį, priteisiant po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki D. Z. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių nepilnamečio vaiko D. Z. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti šią atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę; bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.,);

2) bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams ( t. y. vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas, nesikeikdamas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje;

3) pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save - drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

4) išsivežti D. Z. už Lietuvos Respublikos ribų gali tik turėdamas rašytinį jo motinos G. Z., sutikimą.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 92,36 Eur (devyniasdešimt du eurus 36 ct) žyminio mokesčio ir 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti.

Valstybei priteista žyminio mokesčio suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusi teismą.