Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės IĮ A. G. autotransporto įmonės ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su trečiuoju asmeniu UADBB „Legator“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė IĮ Griciaus autotransporto įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2016 m. vasario 6 d. įvykį draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, 43 115,91 Eur draudimo išmokos, 319,05 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų, 899 Eur žyminio mokesčio, 2 981,44 Eur advokato išlaidų ir 110,43 Eur vertimo išlaidų. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. šalys sudarė Mobilių mašinų ir aparatų Kasko draudimo liudijimą Nr. 412-0040526, pagal kurį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. buvo apdraustas ieškovei priklausantis turtas – Medienos smulkintuvas/ traiškytuvas, markė ESCHLBOECK BIBER 84 BRZ, 2015 metų gamybos (toliau – turtas arba medienos smulkintuvas). Turtas buvo apdraustas draudimo variantu „L“ – Kasko draudimas, išskyrus mašinų vidinius gedimus, draudimo suma 388 000 Eur, nauja draudimo verte. Pagal Mobilių mašinų ir aparatų Kasko draudimo taisyklių Nr. 16 6.2 paragrafą, atsakovas įsipareigojo atlyginti staiga ir nenumatytai atsiradusius apdrausto turto nuostolius, išskyrus nuostolius dėl priežasčių, kurios vienareikšmiškai išvardintos kaip išimtys. Ieškovė nurodė, kad ieškovės atstovas nedelsiant po įvykio informavo atsakovą. Atsakovui buvo nurodyta, kad ieškovė privalo nedelsiant imtis priemonių turtui nugabenti pas gamintoją apžiūrai ir jo remontui (turtas garantinis), nes dėl kiekvienos turto prastovos dienos yra patiriami didžiuliai nuostoliai. 2016 m. vasario 9 d. gamintojas pranešime nurodė, kad turto sugadinimas yra sukeltas pašalinių objektų. Ši faktą taip pat patvirtino ir 2016 m. vasario 25 d. PAN WINKLER TECH CONSULT GMBH ekspertų išvada Nr. 16-0059A e, kuri buvo užsakyta SMART CLAIMS ERGO Insurance SE Lietuvos filialo vardu. Minimoje ekspertų išvados 8 punkte buvo nurodyta, kad žalos rūšis yra ant sunkvežimio sumontuoto medienos smulkintuvo sugadinimas dėl pašalinio objekto patekimo. 15 punkte nurodoma žalos priežastis: beveik neabejotinai žalą rotoriaus srityje sukėlė pašalinis objektas. Ekspertų išvadoje taip pat buvo patvirtinta, kad žalos suma be PVM, sudaro 39 904,91 Eur (įvertinus bendrovės ESCHBLOCK 2016 m. vasario 24 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 860296). Nors ekspertų išvadą atsakovas gavo 2016 m. kovo 7 d. ir turėjo visas galimybes bei būtiną informaciją pripažinti įvykį draudžiamuoju ir tuo pagrindu išmokėti draudimo išmoką, tačiau 2016 m. kovo 22 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog įvykio metu staigus ir netikėtas mechaninis poveikis iš išorės į apdrausto objekto paviršių nėra užfiksuotas, o įvyko įrenginio vidinis gedimas dėl į įrengimą patekusio pašalinio daikto, todėl įvykis nelaikomas draudžiamuoju ir draudimo išmoka nebus mokama. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai bando remtis Taisyklių 19 paragrafo d) papunkčio reikalavimų neįvykdymu iš ieškovo pusės, bei Taisyklių 5 paragrafo e) ir f) papunkčiais, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką.Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė klaidingai dokumentuose nurodo, kad draudikas suteikė leidimą bei nurodė, kad galima vežti remontuoti sugadintą įrenginį neapžiūrėjus draudimo bendrovės atstovui. Telefoninio pokalbio metu ERGO Insurance SE Lietuvos filialo operatorė nedavė jokių nurodymų ar leidimų apgadintą medienos smulkintuvą išvežti iš įvykio vietos neapžiūrėjus draudiko ekspertui bei įspėjo draudėją, kad šiuos klausimus reikės spręsti su atsakingu ekspertu, su kuriuo galės susisiekti pirmadienį. Įvykis įvyko šeštadienį, todėl atsakingas ekspertas galėjo apžiūrėti tik pirmadienį. Draudėjas neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad apgadintą turtą turi apžiūrėti ekspertas, išvežė įrenginį remontuoti į Austriją. Be to, tai padarė sekmadienį, nors galėjo iki pirmadienio palaukti draudimo bendrovės atstovo ir tuomet leisti apžiūrėti sugadintą įrenginį. Įvykio administravimo metu paaiškėjo, kad draudėjas išnuomojo medienos smulkintuvą „E. B. 84 BRZ“ UAB „Babruna“, kurios vairuotojas-operatorius, draudimo bendrovei pateikė pasiaiškinimą apie įvykį. Atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo nedelsdamas, per vieną darbo dieną, raštu informuoti draudiką apie įvykį (Taisyklių 19.1 a punktas). Pateiktuose dokumentuose yra nurodomos pagrindinės įvykio aplinkybės. Šių dokumentų pagrindu draudikas pradeda žalos administravimo bylą, kurios metu apžiūri apgadintą nukentėjusio asmens turtą ir apskaičiuoja padarytos žalos dydį. Be to, pagal Taisyklių 18.2 i punktą, draudėjo pareigos yra pateikti draudimo įmonei visus su draudžiamuoju įvykiu susijusius dokumentus ir leisti draudikui nevaržomai tirti nuostolių priežastis ir dydį. Ši galimybė draudikui nebuvo sudaryta. Todėl draudėjui pranešus apie įvykį draudimo įmonei, draudikas turi galimybę sulyginti draudėjo nurodytas aplinkybes, įvertinti dėl įvykio padarytą žalą, nustatyti įvykio kaltininkus, įsitikinti nurodytų įvykio aplinkybių tikrumu bei teisingai apskaičiuoti mokėtinos draudimo išmokas dydį. Be to, draudikas turi vykti į įvykio vietą, apžiūrėti apgadintą turtą, priešingu atveju draudikas neturi galimybių įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu ar nebuvimu. Neapžiūrėjęs apgadinto turto, draudikas negali objektyviai įvertinti sugadinto turto mąsto ir priežasčių todėl, atsiranda prielaidos asmenų neteisėtam praturtėjimui, kai įvykis ar jo aplinkybės yra neteisingai nurodomos ar išgalvojamos. Taisyklių 20.1 paragrafe įtvirtinta, kad gavęs pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas, jei yra būtinybė, nedelsdamas (vėliausiai per tris darbo dienas) atvyksta į draudimo vietą ir kartu su draudėju arba jo įgaliotu atstovu nustato žalos priežastį ir dydį. Draudikas negali mokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Remiantis taisyklių 19.1 d) punktu draudėjas įsipareigoja, nevykdyti jokios veiklos draudimo įvykio vietoje, kol ją apžiūrės draudikas, nebent: draudikas tam pritarė; apžiūrėjimas nebuvo atliktas nedelsiant, mažiausiai per tris darbo dienas po pirmųjų nuostolių atsiradimo. Šiuo atveju draudėjas savavališkai išvežė draudimo objektą remontuoti į Austriją, negavęs draudiko leidimo. Telefoninio pokalbio metu operatorė nedavė jokio leidimo apgadintą medienos smulkintuvą išvežti iš įvykio vietos nepažiūrėjus draudiko ekspertui bei įspėjo, kad šiuos klausimus reikės spręsti su atsakingu ekspertu. Pagal Taisyklių 6.2 paragrafą, apdrausti visi pavojai, paveikę draudimo objektą tiesiogiai iš išorės. Įvykio metu staigus ir netikėtas mechaninis poveikis iš išorės į apdrausto objekto paviršių nebuvo užfiksuotas. Vidinis gedimas įvyko dėl darbo metu į smulkintuvo būgną patekusio pašalinio daikto, todėl remiantis Taisyklėmis įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju. Draudėjas nenurodė, kad draudimo objektu naudosis nuomininkas UAB „Babruna“, pagal nuomos sutartį Nr. 2015/71, kas yra laikoma rizikos padidėjimu, kas laikytina draudimo sutarties pažeidimu. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 8 dalį įtvirtinta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl draudimo sutartyje numatytos sąvokos „vidinių mechanizmo dalių gedimai“ . Aiškindamas minėtą sąvoką, teismas atsižvelgė į tai, jog Taisyklių 6.1 p. (draudimo variantas „XXL“) numatyta, kad standartinė šiose draudimo taisyklėse apibrėžta draudimo apimtis, įskaitant mašinų vidinius gedimus, t. y. konstrukcijų, medžiagų ar gamybos defektus dėl apdraustos veiklos (variklių, pavarų, hidraulinių sistemų ir kitų mechanizmų gedimo). Teismas nustatė, kad medienos smulkintuvas buvo naujas, garantinis, taigi, t. y. konstrukcijų, medžiagų ar gamybos defektus dėl apdraustos veiklos (variklių, pavarų, hidraulinių sistemų ir kitų mechanizmų gedimo) turėjo ištaisyti gamintojas, jei taip ir įvyktų. Teismas taip pat atsižvelgė į draudėjo lūkesčius, jog sudarant 2015 m. lapkričio 27 d Mobilių mašinų ir aparatų Kasko draudimo liudijimą buvo apdrausti visas rizikas, kurių neapima gamintojo garantija, kitaip ieškovei sudaryti nurodytos draudimo sutarties nėra prasmės ir verslo intereso. Ekspertų išvadoje buvo nurodyta, jog sunkvežimio sumontuoto medienos smulkintuvo sugadinimas yra dėl pašalinio objekto patekimo, ir tai yra ne garantinis remontas. Dėl to, teismo vertinimu, negalima sutikti su atsakovo motyvais, jog nagrinėjamu atveju taikomi Taisyklių 5 skyriaus sąlygų e) ir f) papunkčiai, numatantys, kad draudimo įmoka nemokama, jei gedimus remontuoja turto gamintojas (kaip garantinį remontą), nes gamintojas medienos smulkintuvo sugadinimo nepripažino garantiniu.Teisminio nagrinėjimo metu teismas nenustatė, jog apdrausto turto gedimas įvyko dėl darbuotojo tyčios ar nurodymų bei veiksmų pažeidžiančių turto (mašinų ir įrengimų) įprastas eksploatacijos sąlygas ar naudojimo taisykles, o tokios aplinkybės atsakovas ir neįrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Medienos smulkintuvas dirbo pagal paskirtį įprastomis sąlygomis. Teismas nurodė, jog vidiniu mechanizmo gedimu jokiais būdais negali būti laikomas gedimas, atsiradęs dėl nenumatytų sąlygų, kurios nėra nurodytos įrengimo naudojimo instrukcijoje arba yra paveiktos pašalinių jėgų. Medienos smulkintuvo įrenginio lūžimas gali būti laikomas vidiniu tik tuo atveju, jei mechanizmas lūžta smulkinant medieną. Medienos smulkintuvo mechanizmas nėra skirtas trupinti geležį: jei geležis arba kitas kietasis metalas patenka į mechanizmą, jis sulaužo atskiras mechanizmo dalis, o šis sulaužymas laikomas gedimu dėl išorinio poveikio. Taigi, šie įrodymai leido teismui padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti medienos smulkintuvo vidinių mechanizmo dalių gedimo, kaip tai nurodyta Taisyklių 6.2. paragrafo b) papunkčiuose t. y. taikyti išimtį, nes medienos smulkintuvo sugadinimas įvyko dėl staigaus ir netikėto pašalinio objekto (metalinio daikto) patekimo į apdrausto turto vidų per smulkintuvo paviršių, tai atitinka Taisyklių 6.2. p. numatytą atvejį, kai draudikas atlygina staiga ir nenumatytai atsiradusius apdrausto objekto nuostolius. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovai Austrijoje (pas gamintoją) apžiūrėjo apdraustą turtą – medienos smulkintuvą, įsitikino paminėto įvykio buvimu, SMART CLAIMS ERGO Insurance SE Lietuvos filialo vardu buvo užsakyta 2016 m. vasario 25 d. PAN WINKLER TECH CONSULT GMBH ekspertų išvada, ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių byloje nekilo, todėl, padarė išvadą, jog atsakovo nuoroda į Taisyklių 19 str. d) p. p. kaip vieną iš pagrindų nemokėti ieškovui draudimo išmokos, yra nepagrįsta ir neproporcinga priemonė, reaguojant į ieškovės veiksmus informuojant atsakovą ir išvežant apdraustą turtą remontuoti pas gamintoją.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Draudėjas neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad apgadintą turtą turi apžiūrėti ekspertai, išsivežė įrenginį remontuoti į Austriją. Pagal pirmosios instancijos teismą, užtenka staigaus ir netikėto pašalinio objekto patekimo į apdraustą turtą ir įvykis bus laikomas draudžiamuoju, tačiau šalys sutarė, kad turto vidiniai gedimai nedrausti, be to, turtas apdraustas ne nuo visų, bet nuo išvardintų rizikų. Apelianto teigimu, pagal draudimo sutartį nesvarbu dėl ko sugedo agregatas, ar dėl išorinio objekto patekimo į vidų, ar dėl savaiminio gedimo, tačiau abiem atvejais tai yra vidinis gedimas. Agregato valdytojas turi elgtis rūpestingai ir užtikrinti, kad pašaliniai daiktai nepatektų į vidų. Teismas netinkamai aiškino Taisyklių 6.2 paragrafą, pagal kurį tiesioginis poveikis iš išorės – tai staigus ir netikėtas mechaninis poveikis į apdraustojo turto paviršių. Paviršius tai daikto viršutinė pusė, viršus. Šiuo atveju nebuvo nustatyti apdrausto turto paviršiaus apgadinimai. Be to, gamintojo atsakyme į ieškovo užklausimą buvo nurodyta, kad vidiniu gedimu nelaikomas gedimas, kai gedimą sukelia pašalinis daiktas, stipriai pažeidęs įvairiais smulkintuvo dalis bei vidiniu mechanizmo gedimu jokiais būdais negali būti laikomas gedimas, atsiradęs dėl nenumatytų sąlygų, kurios nenurodytos įrenginio instrukcijoje. Tokiu teiginiu gamintojas patvirtino pripažįsta, kad apgadintas medienos smulkintuvo vidus. Draudimo sutartis buvo sudaryta ne prisijungimo būdu, o derybų, todėl nesutiktina su teismo aiškinimu pasiūliusios šalies nenaudai, ieškovas rinkosi kokiu draudimo variantu apdrausti turtą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė, negaudama jokių konkrečių ar tikslių nurodymų iš atsakovo, pagrįstai išvežė medienos smulkintuvą gamintojui nedelsiant, siekdama sumažinti kasdien patiriamų nuostolių dydį, laiku ir tinkamai informavo atsakovą dėl sugedusio medienos smulkintuvo. Teismas, vadovaudamasis ir gamintojo paaiškinimais, pagrįstai padarė išvadą, jog gedimas nėra laikomas vidiniu. Gedimais įvyko dėl staigaus ir netikėto pašalinio objekto patekimo į apdrausto turto vidų per smulkintuvo paviršių, tai atitinka Taisyklių 6.2 paragrafe numatytą atvejį, kai draudikas atlygina staiga ir nenumatytai atsiradusius apdrausto objekto nuostolius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas net nebendravo, sutartis buvo sudaryta per tarpininką UADBB ,,Legator“, kuris ieškovei persiuntė kelis suformuotus draudimo bendrovių pasiūlymus, todėl neaiškios sąlygos aiškintinos prisijungusios šalies naudai (ieškovės).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 27 d. šalys sudarė Mobilių mašinų ir aparatų Kasko draudimo liudijimą Nr. 412-0040526 (toliau – ir draudimo sutartis), pagal kurį buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas – Medienos smulkintuvas/traiškytuvas, markė ESCHLBOECK BIBER 84 BRZ, 2015 metų gamybos, naujas. Medienos smulkintuvas/traiškytuvas buvo apdraustas draudimo variantu „L“ - Kasko draudimas, išskyrus mašinų vidinius gedimus, draudimo suma 388 000 Eur, išskaita (frančizė – 289 Eur). Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d., metinė draudimo įmoka 2 134 Eur. 2016 m. vasario 6 d. darbo metu smulkinant medienos atraižas, sugedo medienos smulkintuvas. Ieškovė, siekiant sumažinti patiriamų nuostolių dydį, nedelsiant apdraustą turtą išvežė į Austriją gamintojui, kuris 2016 m. vasario 9 d. raštu informavo ieškovę, kad gedimai yra antriniai gedimai, remonto išlaidoms netaikoma garantija, nes mašinos gedimą sukėlė pašaliniai objektai. SMART CLAIMS ERGO Insurance SE Lietuvos filialo vardu buvo užsakyta 2016 m. vasario 25 d.. PAN WINKLER TECH CONSULT GMBH ekspertų išvada Nr. 16-0059A e, kurios 8 p. (žalos rūšis) buvo konstatuota, jog medienos smulkintuvo sugadinimas yra dėl pašalinio objekto patekimo. Ieškovė prašė atsakovo sumokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovas 2016 m. kovo 22 d. pranešime žalos byloje Nr. Nr. 40526-0411 2-001 nesutiko išmokėti ieškovei draudimo išmokos, atsisakymą motyvuojant tuo, kad 2016 m. vasario 6 d. įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovės turtas, nelaikomas draudžiamuoju, kadangi įvyko vidinis turto gedimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė IĮ A. G. autotransporto įmonė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: 2017 m. rugpjūčio 8 d. draudimo rašto Nr. 41095-0411_2-001 kopiją, el. laiškų adresuotų draudimo įmonei kopiją ir Kasko draudimo liudijimo Nr. 412 – 0041095 kopiją. Nurodo, jog įrodymai gauti buvo tik 2017 m. rugpjūčio mėn., todėl pridedamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad dokumentų sudarymo datos yra vėlesnės nei byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, be to pateikti įrodymai atitinka sąsajumo reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus prijungia prie bylos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šaliai turėtų būti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus turint tikslą paveikti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014). Šiuo atveju, papildomi įrodymai į bylą buvo pateikti 2017 m. rugsėjo 4 d., byla elektroninė, atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) vartotojas, todėl teigtina, kad turėjo galimybę susipažinti ir atsiliepti į naujai pateiktus ieškovės įrodymus (CPK 12 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo taisyklių Nr. 16 (toliau – Taisyklės), kurios yra sudėtinė tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties dalis, sąlygų, kurios reikšmingos įvykio pripažinimui draudžiamuoju, aiškinimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Taisyklių 6.2 punktą, kuriame nurodyta, kad tiesioginis poveikis iš išorės – tai staigus ir netikėtas mechaninis poveikis į apdraustojo turto paviršių. Apelianto nuomone, paviršius yra daikto viršutinė pusė, o šiuo atveju nebuvo nustatyti apdrausto turto paviršiaus apgadinimai ir nepriklausomai nuo ko sugedo medienos smulkintuvas, t. y. išorinio ar vidinio poveikio – tai yra vidinė dalis, todėl laikytina, kad tai yra vidinis mechanizmo dalių gedimas, ir tokiu atveju įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina sutartį ar atskirą jos sąlygą, teismas taiko CK (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CK) 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles, kuriomis pašalinami šalių nesutarimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties termino bei jos sąlygų, sutartis pirmiausia turi būti aiškinama nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, taip pat atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir (ar) jos sąlygų nustatymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog medienos smulkintuvo sugadinimas įvyko dėl staigaus ir netikėto pašalinio objekto (metalinio daikto) patekimo į apdrausto turto vidų per smulkintuvo paviršių, kas atitinka Taisyklių 6.2. p. numatytą atvejį, kai draudikas atlygina staiga ir nenumatytai atsiradusius apdrausto objekto nuostolius. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į Taisyklių 6.1 paragrafe (draudimo variantas „XXL“) kuriame numatyta, kad standartinė šiose draudimo taisyklėse apibrėžta draudimo apimtis, įskaitant mašinų vidinius gedimus, t. y. konstrukcijų, medžiagų ar gamybos defektus dėl apdraustos veiklos (variklių, pavarų, hidraulinių sistemų ir kitų mechanizmų gedimo). Taip pat teismas nustatė, kad medienos smulkintuvas ESCHLBOECK BIBER 84 BRZ buvo naujas, jam taikoma gamintojo garantija, taigi konstrukcijų, medžiagų ar gamybos defektus dėl apdraustos veiklos (variklių, pavarų, hidraulinių sistemų ir kitų mechanizmų gedimo) turėjo ištaisyti gamintojas, jei taip ir įvyktų, todėl ieškovo lūkesčiai sudarant draudimo sutartį ir buvo būtent apdrausti agregatą nuo tokių atvejų, nuo kurių neapsaugo garantija. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su sąvokos ,,vidinis gedimas“ aiškinimu, vertintini kaip formalūs ir neatitinkantys sąžiningumo reikalavimų (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Iš esmės, pati Taisyklių sąlyga, įtvirtinta 6.1 p. (draudimo variantas „XXL“) analizuojant lingvistiškai atskleidžia ką draudikas (apeliantas) laiko vidiniu gedimu, nurodydamas, kad tai yra konstrukcijų, medžiagų ar gamybos defektas. Byloje esanti medžiaga, įskaitant tiek atsakovo ekspertų išvadą, tiek gamintojo ESCHLBOECK M. G. raštas, patvirtina, kad medienos smulkintuvo gedimas buvo paveiktas išorinio poveikio – pašalinio objekto, o ne dėl tam tikrų agregato defektų. Kritiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas formaliai aiškina gamintojo ESCHLBOECK M. G. atsakymą, kuriame nurodyta, kad vidiniu gedimu nelaikomas gedimas, kai gedimą sukelia pašalinis daiktas, stipriai pažeidęs įvairias smulkintuvo dalis bei vidiniu mechanizmo gedimu jokiais būdais negali būti laikomas gedimas, atsiradęs dėl nenumatytų sąlygų, kurios nenurodytos įrenginio instrukcijoje. Apeliantas nurodo, jog tokiu teiginiu gamintojas pripažįsta, kad apgadintas medienos smulkintuvo vidus. Teisėjų kolegijos vertinimu, gamintojo išvada tik patvirtina, jog medienos smulkintuvo dalys buvo pažeistos pašalinio objekto, todėl sutiktina, kad nors pažeidimai buvo padaryti smulkintuvo viduje, tačiau, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas – sugadinimas įvyko dėl staigaus ir netikėto pašalinio objekto (metalinio daikto) patekimo į apdrausto turto vidų per smulkintuvo paviršių, todėl tai atitinka Taisyklių 6.2. paragrafe numatytą atvejį, kai draudikas atlygina staiga ir nenumatytai atsiradusius apdrausto objekto nuostolius. Aiškinimas, jog draudimo variantas ,,L“ apima tik tuos atvejus, kai pažeidžiamas apdrausto objekto paviršius prieštarauja ne tik sąžiningumo, teisingumo principams, bet ir logikos dėsniams, nes akivaizdu, jog neretai pažeidus daikto paviršių, bus pažeidžiamas ir daikto vidus, todėl pritartina, jog vertinat, ar gedimas yra vidinis, svarbu nustatyti, kas sukėlė jį – tam tikri išoriniai veiksniai (tiesioginis poveikis iš išorės) ar tai savaiminis daikto gedimas. Ieškovė teismui papildomai pateikė atsakovo raštą apie išmokamą draudimo išmoką pagal 2017 m. vasario 9 d. įvykusį įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas medienos smulkintuvas, į vidų patekus pašaliniam objektui. Vienareikšmiškai negalima teigti, jos situacija yra analogiška, tačiau faktas, jog atsakovė neatsisakė išmokėti draudimo išmoką iš dalies patvirtina tai, jog pašalinio objekto patekimas į vidų atitiko Taisyklių 6.2 punkte numatytą atvejį, t. y. atsakovė nelaikė to vidiniu gedimu, ir įvykis buvo pripažintas daužiamuoju. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šalių ketinimus, atsižvelgė į draudimo sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį ir kitas reikšmingas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai išaiškino Taisyklių sąlygas (CK 6.193–6.195) Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismai nepagrįstai nurodė, jog draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kadangi draudimo sutartis sudaryta derybų būdu, nes ieškovas rinkosi kokiu draudimo variantu apdrausti turtą. Šie skundo argumentai atmestini kaip neapgrįsti. Nors ieškovė ir turėjo pasirinkti galimybę draudimo variantą, tačiau visi pateikti variantai ,,S“, ,,L“, ,,XXL“, ,,M“ yra draudiko parengti iš anksto, t. y. ieškovė rinkosi pagal kelias atsakovo pasiūlytas standartines sutartis (sąlygas). Pagal CK 6.992 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai, todėl teigtina, jog įstatymo leidėjas draudimo rūšies taisykles priskiria standartinėms sutarčių sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas iškilusias abejones, pagrįstai vadovavosi CK 6.193 straipsnio 4 dalimi. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; ir kt.).Apeliantas nurodo, jog ieškovė nesuteikė atsakovo ekspertams galimybės apžiūrėti apdraustą agregatą, savavališkai nugabeno į Austriją, tokiu būdu pažeisdamas draudimo sutarties sąlygas. Taisyklių 19 paragrafo 1 d) punkte nurodyta, kad atsitikus draudžiamam įvykiui, draudėjas privalo nevykdyti jokios veiklos draudimo įvykio vietoje kol ją apžiūrės draudikas, nebent: būtina įsikišti dėl įmonės funkcionavimo ar saugumo sumetimų; įsikišimas gali sumažinti nuostolių dydį; draudikas tam pritarė; apžiūrėjimas nebuvo atliktas nedelsiant, mažiausiai per tris darbo dienas nuo pirmų nuostolių atsiradimo. Pirmiausia būtina pažymėti tai, kad ne kiekvienas draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis draudėjo teisę į draudimo išmoką. Daugelio draudžiamųjų įvykių atveju draudėjas dėl neatidumo, aplaidumo, patirties stokos ar kitokių priežasčių nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas draudimo Taisyklėse nustatytas pareigas sudaro papildomas sąlygas įvykiui įvykti, tačiau ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys. Kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui, todėl visais atvejais draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti bei mažinimo dydį turi nulemti Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti ar sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tokia norma riboja draudiko galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010; ir kt.). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovas iškart po įvykusio gedimo kreipėsi į draudiką, užregistravo įvykusį įvykį, nurodė, jog dėl gedimo įmonė patirs didelius nuostolius, reikalinga kuo skubiau atlikti remonto darbus. 2016 m. vasario 9 d. (praėjus trims dienoms nuo įvykio) PAN WINKLER TECH CONSULT GMBH ekspertams, kurie buvo užsakyti SMART CLAIMS ERGO Insurance SE Lietuvos filialo vardu, buvo sudaryta galimybė apžiūrėti medienos smulkintuvą ir pateikti išvadą dėl gedimo. Taip pat pažymėtina, jog gamintojas neišardė mašinos, kol nebuvo gautas draudiko sutikimas. Taigi, iš visų ieškovės veiksmų matyti, jog ji siekė užtikrinti kuo operatyvesnį nuotolių šalinimą, iš esmės pasinaudoti Taisyklių 19 paragrafo 1 d) nurodytomis išlygomis, kai atsitikus draudžiamam įvykiui, draudėjas neprivalo nevykdyti jokios veiklos draudimo įvykio vietoje kol ją apžiūrės draudikas (CK 6.1013 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai nereikšmingas pažeidimas ir juo labiau nesudaro pagrindo pripažinti, jog įvykis turėtų būti pripažintas kaip nedraudžiamasis įvykis, ir atsisakyta mokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ieškovė IĮ A. G. autotransporto įmonė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad IĮ A. G. autotransporto įmonė apeliacinės instancijos teisme patyrė 774,40 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl ieškovei IĮ A. G. autotransporto įmonei iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, priteistinos 774,40 EUR dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei IĮ A. G. autotransporto įmonei iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 774,40 EUR (septyni šimtai septyniasdešimt keturi eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.