- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-534-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01035-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Ieškovas
- A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. Š. ir ieškovės A. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4377-723/2015 pagal atsakovo Ž. Š. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo bei atidėjimo, kuria atsakovo prašymas patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu nutraukė ieškovės A. Š. ir atsakovo Ž. Š. santuoką, be kita ko, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 723,24 Eur kompensacijos už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ir 13 612,14 Eur kompensacijos už nekilnojamojo turto – namo – pagerinimą; priteistos 15 335,38 Eur kompensacijos išmokėjimą išdėstė 8 mėnesių laikotarpiui; taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 3 820,38 Eur žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą pakeitė iš dalies ir papildomai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 11 439,99 Eur kompensacijos už jam tenkantį žemės sklypą; 26 775,37 Eur kompensacijos išmokėjimą išdėstė 8 mėn. laikotarpiui, taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 119 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovas Ž. Š. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti bei atidėti dalies teismo sprendimo įvykdymą – nustatyti, kad 26 775,37 Eur kompensaciją atsakovas ieškovei išmoka per 24 mėn. lygiomis dalimis po 1 115,64 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d., o teismo sprendimo dalies dėl 3 939,38 Eur žyminio mokesčio valstybei priteisimo įvykdymą atidėti 24 mėn. Išreiškė nuomonę, kad sprendimo išdėstymo bei atidėjimo tvarka ir terminai nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Sprendimo išdėstymas tik šiek tiek ilgesniam laikotarpiui būtų naudingesnis ir pačiai ieškovei kaip išieškotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis. Be to, atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, jo mėnesio pajamos siekia 680 Eur, lėšų sąskaitoje išmokėti kompensaciją neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies – išdėstė skolos įvykdymą 16 mėnesių laikotarpiui, nustatė atsakovui tokią priteistos 26 775,37 Eur kompensacijos išmokėjimo ieškovei tvarką: kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, mokėti ieškovei po 1 670,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 1725,37 Eur, o likusią prašymo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovo siūlomas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 24 mėnesiams variantas su sprendimo įvykdymu susijusius nepatogumus perkeltų ieškovei ir iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą, t. y. pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą. Remdamasis atsakovo pateiktais argumentais, teismas sprendė, kad atsakovas siekia išvengti bet kokių priverstinio sprendimo įvykdymo pasekmių, tačiau tai, anot teismo, negali būti priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Be to, atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad jis pradėjo vykdyti teismo 2015-03-24 sprendimą bei 2015-08-27 nutartį, t. y. kad atsakovas ieškojo būdų, kaip atsiskaityti su ieškove ir valstybe, ar dėjo pastangas, kad bent iš dalies padengtų priteistą kompensaciją ar sumokėtų žyminį mokestį. Teismas 2015-03-24 sprendime, įvertinęs atsakovo prašymą, jo turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išdėstė atsakovui kompensacijos mokėjimą 8 mėn. laikotarpiui. Atsakovas, praėjus labai trumpam laikui nuo sprendimo ir nutarties priėmimo, vėl teikia prašymą išdėstyti mokėjimus bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą 24 mėn. laikotarpiui, tačiau nepagrindžia, kodėl teismo sprendimo tinkamam įvykdymui jam nepakanka teismo nustatyto 8 mėn. laikotarpio, o reikalingas būtent 24 mėn. laikotarpis, kokias jis numato gauti pajamas, pagrindžiančias jo prašymą, ar kaip pasikeitė jo turtinė padėtis nuo 2015-03-24 sprendimo priėmimo, juolab, kad priimant sprendimą jis pats buvo sutikęs su kompensacijos išdėstymu 6-8 mėn. Teismas pažymėjo, kad nutraukus šalių santuoką, atsakovui buvo priteista didesnė turto dalis – automobilis Mercedes Benz 310, žemės sklypas ir kitas turtas, kuriuo jis gali laisvai disponuoti, o už jam tenkančią didesnę turto dalį priteista kompensacija ieškovės naudai. Kita vertus, atsakovo finansinė padėtis galimai yra sunki, nes jis teikia išlaikymą dviem savo nepilnamečiams vaikams, jo vieno mėnesio pajamos sudaro apie 680 Eur. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į priteistos ieškovei sumos dydį, prievolės kilmę, taip pat siekdamas išlaikyti abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kad nekiltų abiem šalims neigiamų padarinių, bei vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais, atsakovo prašymą patenkino iš dalies ir 26 775,37 Eur kompensacijos išmokėjimą ieškovei išdėstė 16 mėn., įpareigojęs atsakovą mokėti po 1 670,00 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, o paskutinį mėnesį – 1 725,37 Eur (CPK 2 str., 3 str. 1 d., 284 str., CK 1.5 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą dėl 3 939,38 Eur žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo atidėjimo 24 mėn. laikotarpiui teismas atmetė, nes sprendė, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus gauti lėšų, būtinų sumokėti žyminį mokestį valstybei, dar ir todėl, kad atsakovas turi prisiimti pasekmes, atsiradusias dėl teisminio bylinėjimosi su ieškove, t. y. sumokėti žyminį mokestį valstybei už naudojimąsi teismine procedūra. Teismo nuomone, pasekmes dėl bylinėjimosi išlaidų šalys turi įvertinti prieš bylinėjimąsi ir todėl prisiima visą atsakomybę patys. Akivaizdu, kad šioje byloje šalys įgijo turtą, kas reiškia, kad jų padėtis nepablogėjo.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atsakovas Ž. Š. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį – atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo bei atidėjimo patenkinti visiškai. Nurodo, kad iš atsakovo priteistos kompensacijos išmokėjimo išdėstymas 16 mėnesių yra nepakankamas, nes pagal atsakovo pajamas ir valdomą turtą 1 670 Eur kompensacija kas mėnesį yra pernelyg didelė. Taip pat 3 939,38 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iš karto galutinai išbalansuotų atsakovo biudžetą. Priteisto žyminio mokesčio dalyje išieškotojas yra valstybė, kurios turtinė padėtis yra gera, tad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas išieškotojo finansinės padėties pernelyg nepablogintų, o atsakovo šeimai bei mažamečiams vaikams būtų nemažas padėties palengvinimas.
Ieškovė A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas buvo išspręstas abiejų instancijų teismuose, todėl pakartotinai šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė CPK 18 straipsnį, nes, neturėdamas įstatymo suteiktos kompetencijos, pakeitė galiojančią apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.
2. Teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, taikytinus sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimus.
3. Teismas pažeidė CPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatytą tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo tvarką, nes apie gautą atsakovo prašymą bei jo nagrinėjimą nepranešė ieškovei, nesurengė teismo posėdžio.
4. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kaip ir kodėl jo turtinė padėtis pablogėjo nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kai atsakovas pats teismo prašė išdėstyti kompensacijos išmokėjimą tik 6-8 mėnesiams. Priešingai, šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, nes po santuokos nutraukimo jam atiteko ženkliai didesnė santuokoje įgyto turto dalis.
5. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovui liko gyvenamasis namas, visas nekilnojamasis turtas, tuo tarpu ieškovė ir nepilnametė duktė liko be nekilnojamojo turto ir neteko gyvenamosios vietos. Iš išmokėtos kompensacijos ieškovė tikėjosi įsigyti gyvenamąjį būstą, tačiau teismui patenkinus atsakovo prašymą, tokia galimybė artimiausiu metu tapo neįmanoma. Taip yra pažeidžiami ir šalių nepilnametės dukters interesai, o skolininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas.
6. Nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip pusė metų, atsakovas šio sprendimo neskundė, todėl per šį laikotarpį galėjo finansiškai pasirengti teismo sprendimo įvykdymui. Pakartotiniu prašymu išdėstyti teismo sprendimą atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, siekdamas išvengti sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo atskirasis skundas atmetamas, ieškovės – tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria (iš dalies) patenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo/ atidėjimo.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjamu teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 284 str. 2 d.). Taigi sistemiškai aiškinant šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teismas turi teisę spręsti sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo klausimus tik tuo atveju, jeigu jie nebuvo išspręsti pačiame sprendime. Priešingu atveju, pakartotinis to paties klausimo išsprendimas CPK 284 straipsnio 2 dalies pagrindu reikštų CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsitesėjusio teismo sprendimo privalomumo principo nepaisymą.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi sprendimą pakeitė, be kita ko, padidindamas ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos dydį iki 26 775,37 Eur. Ta pačia nutartimi apeliacinės instancijos teismas išdėstė teismo sprendimo įvykdymą (kompensacijos sumokėjimą) 8 mėnesiams, įpareigodamas atsakovą mokėti ieškovei po 3 346,92 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, o paskutinį mėnesį – 3 346,93 Eur. Taigi ieškovei priteistos kompensacijos sumokėjimo išdėstymo klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, jokių naujų, po 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties priėmimo pasikeitusių aplinkybių skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, taigi pakartotinai spręsti teismo sprendimo išdėstymo klausimą neturėjo teisinio pagrindo.
Pareikštu prašymu atsakovas taip pat prašė 24 mėnesiams atidėti 3 939,38 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą valstybei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad didžiosios dalies šios sumos – 3 820,38 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį – sumokėjimas atsakovui jau buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Taigi atsakovui jau buvo suteiktas terminas susitaupyti reikiamą pinigų sumą žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, priėmus byloje sprendimą, atsakovui tenka pareiga žyminį mokestį sumokėti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas dalį atsakovo prašymo, netinkamai taikė teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti – atsakovo prašymą atmesti visiškai (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį pakeisti – atsakovo Ž. Š. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo bei atidėjimo atmesti visiškai.