- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-97-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49422-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Sergejaus Pelšo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirta A. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, A. M. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog A. M. privalo nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. M.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į A. M. paskirtą bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis – jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 30 d., 2.30 val., iki 2018 m. gegužės 30 d., 15.22 val., (viena para) išbūtas laikas, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista solidariai iš A. M. ir A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 43,54 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas, civilinio ieškinio reikalavimas dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista solidariai iš A. M., A. M. nukentėjusiojo V. G. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. M. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis (A. M.) ir A. M. pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jie, 2018 m. spalio 13 d., apie 20.20 val., viešojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami kartu, bendrojo naudojimo koridoriuje, tarp 73 ir 71 butų, t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kas pasireiškė tuo, kad A. M. be pateisinamos priežasties, tyčia sudavus du kartus kumščiu į veido sritį V. G. ir jam nukritus ant grindų, A. M. kartu su A. M. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių kartų kojomis į galvą, tuo bendrais veiksmais V. G. padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, muštines žaizdas apatinės lūpos raudonio srityje bei vidiniame paviršiuje, viršutinių kairės pusės 1-o danties dalinį išnirimą su 2-o danties šaknies daliniu išnirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu, šie sužalojimai remiantis 2018 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3709/2018 (01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Sergejus Pelšas prašo nuosprendį pakeisti, A. M. veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; ją subendrinus su 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu A. M. galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą ketveriems metams, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistojo A. M. gynėjas nesutinka su veikos kvalifikacija, tai yra, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamieji savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį. Akcentuojama, jog konfliktas kilo dėl asmeninių kaimynų nesutarimų, o ne dėl nuteistųjų chuliganišku paskatų, jo priežastimi buvo nukentėjusiojo veiksmai, kuriais jis akivaizdžiai pažeidinėjo viešąją tvarką, kitos priežasties nebuvo, konfliktas vyko uždaroje patalpoje, niekas iš pašalinių jo nematė, negirdėjo, buvo neintensyvus, truko labai trumpą laiko tarpą.
2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad visi konflikto dalyviai yra vieno bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis, jo žmona ir kiti asmenys, apklausti byloje liudytojais, prieš kylant konfliktui girtavo bendroje virtuvėje, kompanija vartojo alkoholį, garsiai rėkavo, tuo trukdė kaimynų poilsiui. Dėl šios priežasties, kaip teigiama, nuteistasis A. M. davė nukentėjusiajam pastabą, šis atsisakė elgtis ramiai, jie apsižodžiavo. Po kurio laiko į virtuvę atėjo A. M., kartu buvo du asmenys, vienas iš jų, galimai, A. M.. Visi išėjo į koridorių, kur nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai. Pasak nuteistojo gynėjo, smurtautojų veiksmai paprastai kvalifikuojami kaip tyčinis kūno sužalojimų padarymas (BK 140 straipsnis).
2.3. Apeliacinį skundą padavęs asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvada, jog nuteistieji savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, teigdamas, kad konfliktas kilo dėl asmeninių kaimynų nesutarimų, o ne dėl kaltinamojo chuliganiškų paskatų, cituoja liudytojų V. G., E. T., J. R. parodymus.
2.3.1. Nurodomi liudytojos V. G. parodymai, jog konflikto metu virtuvėje buvo liudytojas R., jie gėrė alų, labai garsiai kalbėjo, iš kambario atėjo A., jos vyras išėjo iš virtuvės, ir jie susibarė. A. sakė „aš tau parodysiu“, pakvietė A. M., dar kažkoks asmuo buvo. Atėjo į virtuvę, iškvietė jos vyrą. Ji norėjo eiti su jais į koridorių, bandė raminti, A. M. sakė, kad „tuoj kaip duos“. Ji išėjo iškviesti policijos, po minutės vyras jau buvo sumuštas, kruvinas.
2.3.2. Minimi liudytojo E. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis paaiškino, kad 2018 m. spalio mėnesio 13 d., vakare, jis buvo bendrabučio 4 aukšto bendrojoje virtuvėje, ten jie gėrė alų su kaimynu V. G. ir kitu kaimynu J. Kaimynas pakvietė V. į koridorių, jie ten barėsi, po to V. grįžo į virtuvę ir neilgai trukus į virtuvę atėjo tas kaimynas, kuris barėsi su A., dar du vyrai, vieno iš jų jis nepažįsta, matė pirmą kartą, o kitas yra pavardė M., jis tikriausiai gyvena tame pačiame bendrabutyje. Jie pakvietė V. išeiti į koridorių pasikalbėti, jis su J. pasiliko virtuvėje, kas vyko koridoriuje, nematė, nes nebuvo išėjęs į koridorių, po kurio laiko atėjo stipriai sumuštas V.
2.3.3. Taip pat nurodomi liudytojo J. (J.) R., parodymai, kad įvykio dieną, vakare, po darbo grįžo namo į minėtą bendrabutį, sėdėjo bendrabučio 4 aukšto bendrojoje virtuvėje ir gėrė alų. Žino, kad prieš tai nukentėjusysis konfliktavo su vienu iš kaimynų (iš (duomenys neskelbtini) kambario), vardu A., dėl jo garsiai leidžiamos muzikos. Apie 17 val. į virtuvę atėjo A. ir pakvietė V. pasakęs: „S., išeik, reikia pasikalbėti“. V. išėjo iš virtuvės. Jis taip pat išėjo iš į koridorių, kur pamatė A. (pavardės nežino) iš (duomenys neskelbtini) kambario, A. M. iš (duomenys neskelbtini) kambario, dar kažkokį nepažįstamą. A. M. jį (J. R.) nuvarė atgal į virtuvę, pasakęs kad jam jokių pretenzijų, o čia pasikalbės. Jis grįžo į virtuvę, kur toliau sėdėjo su E. Kas vyko bendrabučio koridoriuje, jis nematė.
2.4. Pažymima, jog nuteistasis A. M. neigia dalyvavęs konflikte. Gynėjas sutinka, kad byloje yra duomenų, jog A. M. galėjo prisidėti prie muštynių, tačiau mano, kad nukentėjusiojo ir išgertuvių dalyvių parodymus vertėtų vertinti atsargiai, nes visi buvo apsvaigę, be to, konflikte dalyvavo trečias asmuo, kurio veiksmai galėjo būti priskirti A. M.. Apeliacinį skundą padavusio asmens teigimu, veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio l dalį.
2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjama byla galėjo ir turėjo būti „sujungta“ su baudžiamąja byla, kurioje buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis, ir teismo sprendimas A. M. atžvilgiu būtų analogiškas – galutinė subendrinta bausmė, teisingai kvalifikavus 2018 m. spalio 13 d. veiką, būtų panaši, t. y. bausmės vykdymas A. M. būtų atidėtas.
2.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2018 m. nuteistasis A. M. pradėjo normalų gyvenimą, turi šeimą, dirba. Pažymima, kad tame pačiame bendrabutyje gyvena nuteistojo tėvas, kuris deda daug pastangų, jog A. M. gyventų sąžiningai. Pasak nuteistojo gynėjo, iš ankstesnių teistumų analizės galima daryti išvadą, jog šis nesubrendęs, jaunas asmuo paauglystėje pateko į asmenų, užsiimančių nusikalstama veikla, įtaką. Būdamas jaunas, naivus, nesugebantis daryti savarankiškų, teisingų sprendimų, jis iš tiesų padarė daug nusikaltimų, tačiau dabar jis padarė tinkamas išvadas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nebuvo aptariamos veikos iniciatorius, veikė žymiai vyresnio asmens (gimusio (duomenys neskelbtini) m.) interesais, o šis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas vos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Sergejaus Pelšo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas)
4. Nuteistojo A. M. gynėjas nesutinka su veikos kvalifikacija pagal BK 284 straipsnį bei paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
5. Visų pirma, apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, jog teismas nepagrįstai A. M. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį. Nesutinkama, kad nuteistasis A. M. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Akcentuojama, jog konfliktas kilo dėl asmeninių kaimynų nesutarimų, o ne dėl nuteistųjų chuliganiškų paskatų, jo priežastimi buvo nukentėjusiojo veiksmai, kuriais jis akivaizdžiai pažeidinėjo viešąją tvarką, kitos priežasties nebuvo, konfliktas vyko uždaroje patalpoje, niekas iš pašalinių jo nematė, negirdėjo, buvo neintensyvus, truko labai trumpą laiko tarpą, nuteistojo A. M. veiksmuose įžvelgtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistojo A. M. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėtį.
6. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistasis A. M. nepripažino dalyvavęs konflikte (t. 2, b. l. 130 c; t. 1, b. l. 149, 183), tačiau tokią jo poziciją paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo V. G. parodymai, kad jį sumušė nuteistieji (ir A. M.). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė, kad grįžo iš darbo apie 16 – 17 val., po ko, galbūt keturiese, išgėrinėjo virtuvėje. A. M. jį pasikvietė į koridorių, jam išėjus, priekaištavo, kad garsiai rėkia, nukentėjusiajam pasakius, jog jis pats garsiai leidžia muziką, apsižodžiavo, nukentėjusysis grįžo į virtuvę. Po to jį vėl išsikvietė ir koridoriuje sumušė (t. 2, b. l. 140 d). Patvirtino, kad A. M. sudavė į veidą (kumščiu į skruostą), buvo ir daugiau smūgių į galvą, tačiau jis užsidengė rankomis (t. 2, b. l. 141 e). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 31, 50). Nukentėjusysis esmines įvykio aplinkybes patvirtino ir per akistatą su A. M. (t. 1, b. l. 169 – 170). Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. spalio 19 d. protokolo, nukentėjusysis V. G. atpažino A. M., kuris 2018 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas su A. M., jį sumušė. Atpažįsta tvirtai, neabejodamas, pagal jo veido bruožus, kuriuos yra įsidėmėjęs, kadangi A. M. matė daug kartų, gyvena tame pačiame bendrabutyje (t. 1, b. l. 52 –54). Tai, kad kaltinime nurodytu laiku prieš nukentėjusįjį smurtavo A. M. (kartu su kitu nuteistuoju), patvirtina ir kiti bylos duomenys.
7. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2018 m. spalio 13 d., 20.31 val., gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 4 aukšte pas pranešėją (G.) atėjo du jaunuoliai kaimynai ir pradėjo konfliktuoti su ja ir jos vyru. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad atvykus minėtu adresu laiptinėje rastas sumuštas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, V. G., kuris paaiškino, kad jį sumušė trys kaimynai, iš kurių vienas gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl sumušto veido pristatytas į Žalgirio ligoninę. Taip pat, Žalgirio ligoninės slaugytoja pranešė, kad 21.24 val. greitosios medicinos pagalbos brigada į ligoninę pristatė V. G., kuris paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) jį sumušė kaimynai. Diagnozuota lūpos žaizda (t. 1, b. l. 25). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio tarnybinio 2018 m. spalio 13 d. pranešimo duomenimis, atvykus pagal gautą pranešimą, pasitiko pranešėjas V. G., kuris paaiškino, kad trys jaunuoliai priėjo prie jo bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje ir pradėjo jį mušti (t. 1, b. l. 29). Nuteistasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad tarp jo ir kaimyno įvyko konfliktas. Pamatęs koridoriuje einančius du jaunus vaikinus, paprašė padėti pašnekėti su kaimynu, jie sutiko. Vienam vaikinui nuėjus į virtuvę ir pakvietus kaimyną pasikalbėti, šiam išėjus į koridorių, vienas iš vaikinų sudavė kaimynui kumščiu į nosį, šis norėjo suduoti atgal, tada vaikinas dar kartą jam sudavė, kaimynas nukrito ant grindų (t. 1, b. l. 120). Nuteistasis A. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino konflikto su kaimynu faktą, parodė, jog vaikinukai jam padėjo atkeršyti, sumušė nukentėjusįjį, nors teigė, kad vaikino, kuris padėjo sumušti nukentėjusįjį, teismo posėdžių salėje nėra (t. 2, b. l. 129 b – 130 c). Liudytojai V. G., J. R., E. T. patvirtino, jog A. M. buvo įvykio vietoje kartu su A. M., pasikvietus nukentėjusįjį iš virtuvės į koridorių pasikalbėti, nukentėjusysis grįžo sumuštas (t. 1, b. l. 63, 67, 80 – 81, 94; t. 2, b. l. 175 – 176, 186 –188; t. 3, b. l. 3 – 4). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019 m. gruodžio 2 d. protokolo duomenimis, liudytojas J. R. atpažino A. M., kaip asmenį, kuris kartu su A. (M.) ir trečiu jam nepažįstamu asmeniu buvo koridoriuje, kur išeiti buvo pakviestas V. G., jis netrukus į virtuvę grižo sumuštas. A. M. atpažino pagal veido bruožus (t. 1, b. l. 89 – 90). Liudytojos V. G. ir A. M. akistatos protokolo duomenimis, liudytoja laikėsi pozicijos, kad A. M. buvo tarp asmenų, pakvietusių jos vyrą į koridorių, o po to, kai ji nuėjo kviesti policijos ir po 1-1,5 minučių grįžo, vyras sėdėjo ant grindų sumuštas, kruvinas (t. 1, b. l. 171 – 172). Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, patvirtina ir specialisto išvados duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018 m. spalio 16 d. išvados Nr. G 3709/2018(01) duomenimis, V. G. nustatyti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. spalio 13 d.) (t. 1, b. l. 38 – 39).
8. Priešingai nuteistojo A. M. gynybinei pozicijai, nukentėjusiojo, liudytojų, iš dalies nuteistojo A. M. parodymai, specialisto išvada ir anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina A. M. naudojus fizinį smurtą nukentėjusiajam V. G. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytu laiku ir vietoje nuteistasis A. M. smurtavo prieš V. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nuteistojo gynėjas iš esmės sutinka, jog byloje yra duomenų, kad A. M. galėjo prisidėti prie muštynių, tačiau jo teigimu, nuteistojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas faktines aplinkybes A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020 nurodyta, jog traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015 pasakyta, kad dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. – pagal 284 straipsnį) kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013). Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015).
11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad konfliktas kilo dėl asmeninių kaimynų nesutarimų, o ne dėl nuteistųjų chuliganiškų paskatų, tačiau sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad smūgius A. M. sudavė be jokios aiškios priežasties, kas reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams. Atsižvelgtina į tai, kad nė vienas iš anksčiau minėtų apklaustų asmenų nenurodė, kad tarp nukentėjusiojo ir šio nuteistojo buvo asmeninis konfliktas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog konfliktas dėl virtuvėje keliamo triukšmo įvyko tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo A. M., po ko šis sugrįžo su A. M. ir trečiu asmeniu, pakviestas į koridorių nukentėjusysis buvo sumuštas.
12. Nuteistojo A. M. gynėjas nurodo, jog konfliktas vyko uždaroje patalpoje, niekas iš pašalinių jo nematė, negirdėjo, buvo neintensyvus, truko labai trumpą laiko tarpą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Sutiktina, jog nėra duomenų, kad kiti asmenys tiesiogiai matė, kaip buvo naudojamas fizinis smurtas nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojai V. G., E. T., J. R. parodė, jog paties smurto nematė, tačiau minėti liudytojai pavirtino, kad nukentėjusysis, išėjęs iš virtuvės į koridorių pasikalbėti su nuteistaisiais (ir su A. M.), sugrįžo sumuštas. Šiuo atveju, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas bendrabutyje, bendro naudojimo koridoriuje, prie virtuvės, kurioje tuo metu buvo nukentėjusiojo žmona ir kaimynai, todėl akivaizdu, kad jie bet kada galėjo į koridorių išeiti, o tuojau po įvykio jie matė nukentėjusįjį, kuris buvo kruvinas, matėsi, kad sužalota lūpa, sakė, kad jam išmušė dantis, buvo kviesta policija, tai yra, asmenys patyrė nepatogumų, viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, todėl apeliacinio skundo prašymas perkvalifikuoti ją į BK 140 straipsnio 1 dalį atmetamas, kaip nepagrįstas.
13. Teisėjų kolegija vertina, kad bausmės rūšį ir dydį pirmosios instancijos teismas individualizavo taip pat tinkamai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytą nusikaltimą, skiriamą bausmę motyvavo. Visų pirma, buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. A. M., nors yra jauno amžiaus, tačiau teistas devynis kartus už įvairius nusikaltimus (vagystes, plėšimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimą ir kt.) (t. 2, b. l. 24 – 36). Nuteistajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, A. M. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, jis baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 38 – 48). Duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo duomenimis, A. M. dirbo iki 2019 m. vasario 22 d. (t. 2, b. l. 23). VŠĮ Reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ charakteristikos duomenimis, A. M. atlieka gydymo kursą nuo 2019 m. liepos 5 d., pasižymi stipria motyvacija (t. 3, b. l. 6) Aptartų aplinkybių visuma nuosprendyje buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytą nusikaltimą A. M., nors ir buvo parinkta sankcijoje numatyta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė (devyni mėnesiai) nustatyta artima sankcijos vidurkiui. Paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės tikslus bei teisingumo principą, keisti bausmės rūšį ir mažinti jos dydį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo teistas 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę A. M. subendrino su minėtu nuosprendžiu skirta bausme vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuteistajam palankiu daliniu bausmių sudėjimo būdu, pridedant minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį (tris mėnesius). Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo vertinti, kad bausmės subendrintos netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, o subendrinant bausmes turėjo būti taikomas apeliaciniame skunde siūlomas bausmių apėmimo būdas (BK 63 straipsnio 5 dalis).
14. Nuteistojo gynėjas apeliuoja į A. M. jauną amžių, į tai, kad veikė vyresnio asmens interesais, tačiau, kaip minėta, A. M. nusikaltimus darė ir anksčiau, iš jų nepasimokė, išvadų nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu įvertinęs A. M. asmenybę, taip pat, kad nėra duomenų, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo A. M. būtų padaręs dar ir kitų nusikalstamų veikų ar administracinių pažeidimų, padarė teisingą ir motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidėjus nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Padaręs šią išvadą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. M. privalo nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėjo trejų metų laikotarpiui. Nesutikti su tokia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.
15. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, A. M. iš dalies atidėjęs bausmės vykdymą vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, suklydo, paskirdamas pareigas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
16. Skundžiamu nuosprendžiu bausmės vykdymo laikotarpiu A. M. įpareigotas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus.
16.1. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, kuria A. M. buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, jam buvo atidėtas paskirtos subendrintos trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
16.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018 nuteistajam A. M. paskirtas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas papildomas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nutartyje konstatuota, kad nuteistasis atliko 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
16.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 nuteistajam A. M. paskirtas BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo alkoholio.
16.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu (su kuriuo paskirta bausme buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė) A. M. paskirtos galutinės ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas trejiems metams, jis įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus.
17. Iš šių proceso sprendimų matyti, jog skundžiamu nuosprendžiu A. M. pakartotinai paskirti įpareigojimai, jau paskirti ankstesnėmis teismo nutartimis, kuriuos nuteistasis pirmosios instancijos nuosprendžiu taip pat įpareigotas vykdyti. Taip nuteistajam du kartus paskirta pareiga dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018), du kartus paskirta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018), du kartus paskirta nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018). Taip pat nuteistajam, nurodant vykdyti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018 paskirtus įpareigojimus, paskirtas ir įpareigojimas, kurį nuteistasis įvykdė – atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Apibendrinus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pakartotinai nepaskyrė tik dalyvavimo elgesio pataisos programoje, paskirto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, su kuriuo paskirta bausme buvo subendrinta paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Pagal baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį, vienas ar keli teismo skiriami baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos turi būti suderinti. Šių reikalavimų, kelis kartus paskirdamas tapačius įpareigojimus, pirmosios instancijos teismas nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį:
panaikinti A. M. dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų, paliekant paskirtas pareigas:
1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.