Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-812-651/2014

Teisėja Erika Tamošaitienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01822-2013-7

2014 m. gruodžio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios L. O. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. S. priteista 170 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu išteisinta R. B., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteista už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės, t. y. L. S. 2013 m. spalio 7 d., apie 11.10 val., prekyvietėje, esančioje Taikos pr. 109, Klaipėdos mieste, iš L. O. rankinės pagrobė piniginę, kurioje buvo 270 litų, asmens tapatybės kortelė, išduota L. O. vardu, be materialinės vertės, pensininko pažymėjimas, išduotas L. O. vardu, be materialinės vertės, pensininko pažymėjimas, išduotas P. O. vardu, be materialinės vertės, neįgalumo pažymėjimas, išduotas P. O. vardu, be materialinės vertės, parduotuvių „Norfa“, „IKI“, „Maxima“, „Rimi“ „Camelia vaistinė“, „Eurovaistinė“, „GKS vaistų“ nuolaidų kortelės be materialinės vertės. Tokiu būdu L. S. pagrobė nukentėjusiajai L. O. priklausančio turto už 270 litų sumą.

Teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės. Nuteistosios L. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pati apeliantė nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sumažinti jai paskirtą bausmę. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistosios kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistoji niekur nedirba, legalių lėšų pragyvenimui neturi, anksčiau net šešis kartus teista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką įvykdė turėdama neišnykusį teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas ji yra recidyvistė. Taigi nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistoji linkusi nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl jos siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji nuo pat pradžių davė nuoseklius ir tikslingus parodymus, jų nekeitė, neklaidino tyrimo, pati atskleidė nusikaltimą, labai gailėjosi, tačiau, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į šias jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skyrė jai žymiai mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatyta už šios bausmės vidurkį.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas jai nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 64¹ straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y. minimas straipsnis numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi minimo straipsnio pagrindu bausmė gali būti švelninama tik teismo nuosprendžio ar teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu ir tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Nagrinėjamoje byloje nėra paminėtame įstatyme įtvirtintų sąlygų, nes byla nebuvo išnagrinėta nei pagreitinto proceso tvarka, nei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vien ta aplinkybė, kad nuteistoji prisipažino, nuoširdžiai davė parodymus, nesudaro sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, todėl šiuo pagrindu mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios L. S. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajai, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.