- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- I-2959-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23399-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gatvių statyba“
- Advokatai
- Donata Pundinaitė
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjai R. S., atsakovės atstovei Beatai Janovič, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokato padėjėjai Donatai Pundinaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Gatvių statyba“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. S. padavė teismui skundą (II t., b. l. 5–9), kuriame prašė priteisti jai iš atsakovės 766,00 Lt turtinės ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad, 2012-09-23 apie 21 val. važiuojant Mokslininkų g., dėl asfalto dangos krašto nelygumų buvo supjaustytos dvi jai priklausančio automobilio Citroen C3 padangos. Taip atsitiko nes, dėl iš priešais atvažiuojančio automobilio ir siauros gatvės, pareiškėja buvo priversta trauktis į kelkraštį. Pareiškėja iškvietė policijos pareigūnus ir techninę pagalbą, nes neturėjo antros atsarginės padangos. Už automobilio nuvežimą sumokėjo draudimo įmonė AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, kad gatvės savininkas neužtikrino tinkamos jos būklės, ko pasekoje buvo sugadintos pareiškėjos automobilio padangos, o atsakovė ir UAB „Gatvių statyba“ atsisakė atlyginti pareiškėjos patirtus nuostolius, pareiškėja yra įgijusi teisę teisme reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pareiškėjos patirtą turtinę žalą sudaro dvi sugadintos automobilio padangos, kurių vertė yra 766,00 Lt. Dėl įvykio pareiškėja, kiti keleiviai bei jos augintiniai (šunys) patyrė neturtinę žalą, nes buvo priversti ilgą laiką laukti policijos ir techninės pagalbos, labai jaudinosi, pareiškėjos augintiniai turėjo būti uždaryti automobilyje ir dėl to ji labai išgyveno. UAB „Gatvių statyba“ direktorius, pareiškėjai kreipusis dėl žalos atlyginimo, ją išjuokė.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dokumentų, patvirtinančių automobilio padangų įsigijimą, neturi.
Atsiliepimas
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 15–22) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje yra netinkama atsakovė, nes už jai priklausančios Vilniuje esančios Mokslininkų gatvės priežiūrą ir remontą pagal sudarytą 2011-05-27 darbų atlikimo sutartį yra atsakinga UAB „Gatvių statyba“. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str., suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Atsakovė minėta darbų atlikimo sutartimi perdavė Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Gatvių statyba“, todėl ji, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo galimybę Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, ji laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 str. prasme, ji tapo Vilniaus miesto gatvių valdytoju bei prisiėmė riziką pagal CK 6.266 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog objektą perdavus valdyti kitam asmeniui, savininkas pagal CK 6.266 str. neatsako (2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Vadinasi, savivaldybei atsakomybė pagal CK 6.266 str. negali kilti, jei įrodoma, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo prasme yra pavestas kitam asmeniui, kuris yra įsipareigojęs užtikrinti gatvės saugumą, tinkamą priežiūrą. Atsakomybė dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, atsiranda nustačius neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju, galima žala pareiškėjai atsirado dėl normalaus kelio nusidėvėjimo, už kurį nėra atsakinga nei savivaldybė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsakovė nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų, o pareiškėja neįrodė, kad kliūtis, dėl kurios buvo sugadintas automobilis, atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl atsakomybė jai kilti negali. Be to, pareiškėja neįrodė ir kitos būtinos sąlygos savivaldybės atsakomybei kilti, t. y. žalos. Pareiškėja prašo priteisti jai 766 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro dviejų padangų įsigijimo ir jų montavimo kaina, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Vadinasi, pareiškėja neįrodė, kad ji realiai patyrė 766 Lt išlaidas. Teismui taip pat nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėja už sugadintas padangas nėra gavusi draudimo išmokos iš draudimo bendrovės. Reikalavimas priteisti 6 000 Lt neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, nes nėra duomenų, kad pareiškėja būtų patyrusi ilgalaikio pobūdžio dvasinių išgyvenimų ar kitokio pobūdžio sukrėtimų, kurie nulemtų ilgalaikius padarinius. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl negali būti nustatytas priežastinis ryšys, kuris yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju, gali būti taikomos CK 6.282 str. nuostatos ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas, nes žalai kilti įtakos galėjo turėti pačios pareiškėjos neatsargumas. Visų pirma, ji nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo ir vairavo perpildytą automobilį, t. y. 3 suaugusieji ir 5 šunys. Be to, transporto priemonės valdytojui keliami didesni atsargumo ir atidumo standartai, todėl pareiškėja privalėjo įvertinti vairavimo sąlygas, atsižvelgti į paros metą, gatvės dangos būklę, matomumą, transporto eismo intensyvumą ir sulėtinti važiavimo greitį arba visiškai sustabdyti transporto priemonę. Pareiškėjos nurodyti paaiškinimai, kad nuo važiuojamosios dalies ji nuvažiavo, nes buvo apakinta priešais atvažiuojančio automobilio, gatvė buvo labai siaura, tik patvirtina aplinkybes, kad transporto priemonė galėjo būti apgadinta dėl pačios pareiškėjos neatsargių veiksmų. Keleivių ir gyvūnų skaičius automobilyje galėjo blaškyti pareiškėjos dėmesį ir nulemti jos neatsargumą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip negrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gatvių statyba“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 24–29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 p., Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintą Kelių priežiūros tvarkos aprašą, už savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą yra atsakinga savivaldybės administracija. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja neįrodė būtinųjų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei kilti, visų pirma, savivaldybės neteisėtų veiksmų ar bendro pobūdžio pareigos elgtis pagal teisės aktus. Be to, neįrodytas ir pats turtinės bei neturtinės žalos dydis ir faktas. Nepateikti realias pareiškėjos išlaidas, įsigyjant naujas padangas, patvirtinantys įrodymai, taip pat duomenys, kad už sugadintas padangas pareiškėja nėra gavusi draudimo išmokos. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, nes nenustatyta, kad pareiškėja būtų patyrusi tokių neigiamo pobūdžio išgyvenimų, kurie sukeltų negrįžtamus padarinius. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad automobilio padangos galėjo būti sugadintos dėl pačios pareiškėjos neatsargumo ir neatidumo. Įtakos tam galėjo turėti ir tai, kad automobilis buvo perpildytas, gyvūnai galėjo blaškyti vairuotojos dėmesį. Be to, pati pareiškėja patvirtino, kad nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavo, nes kelias buvo siauras ir ją apakino priešais važiuojantis automobilis.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė pagal pateiktus dokumentus priteisti UAB „Gatvių statyba“ naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjos R. S. tesės reikalauti žalos, kilusios dėl netinkamos gatvės būklės apgadinus jai priklausančią transporto priemonę, atlyginimo.
Byloje nustatyta ir šių aplinkybių atsakovė neginčija, kad pareiškėja R. S. 2012-09-23 apie 20.30 val. Vilniaus mieste, Mokslininkų g., vairuodama jai priklausantį automobilį CITROEN C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir užvažiavo ant asfalto briaunos, ko pasekoje buvo pažeisti abu automobilio dešinės pusės ratai (I t., b. l. 18).
CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (6.266 str. 2 d. ). Anksčiau nurodytų objektų savininkas (valdytojas) neprivalo atlyginti dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų atsiradusios žalos, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A556-992/2014, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos, atsiradusios automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę, atlyginimo, 2014-07-03 nutartyje konstatavo, kad ginčas dėl žalos atlyginimo spręstinas vadovaujantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę nustatančiu CK 6.266 str., pagal kuriame įtvirtintą objektyviosios civilinės atsakomybės atvejį turi būti nustatytos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinama iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas siejamas ne su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, jo rūpestingumu, bet su objektyvaus fakto, kad valdomas daiktas buvo su trūkumais, nustatymu.
Atsakovė neginčija paties įvykio fakto, jog automobiliui užvažiavus ant asfaltuotos važiuojamosios kelios dalies briaunos buvo apgadintos pareiškėjai priklausančio automobilio padangos, tačiau iš esmės neigia savo atsakomybę dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad: 1) pagal sudarytą sutartį Mokslininkų g., Vilniuje, valdytoja buvo UAB „Gatvių statyba“, kuri privalėjo užtikrinti gatvės priežiūrą ir saugumą; 2) savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes įvykis kilo ne dėl netinkamos gatvės būklės, o dėl jos natūralaus nusidėvėjimo; 3) pareiškėja neįrodė žalos fakto ir dydžio; 4) žala atsirado dėl pareiškėjos neatsargumo.
Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Kelių įstatymo 11 str. 7 d. 1–3 p., kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių įstatymo 15 str. nustatyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše (toliau – Aprašas) 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 p. nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
Teismas nesutinka su atsakovės pateiktais argumentais, jog šiuo atveju, atsakomybė už žalą kyla UAB „Gatvių statyba“, kaip Mokslininkų gatvės valdytojai pagal sudarytą 2011-05-27 darbų atlikimo sutartį Nr. A62-37-(3.10.21-UK). Pagal minėtą sutartį, trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigojo pagal užsakovo (savivaldybės) nurodymus atlikti Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (1 p.). Sutarties 16 p. nustatyta, kad UAB „Gatvių statyba“ įsipareigoja, gavusi užsakymą, atlikti darbus per jame nurodytą terminą (16.1. p.). Atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui – rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą užsakymą bei nurodytus kiekius (16.6 p.). Atsakovė remiasi sutarties 16.5. p., pagal kurį rangovas yra įpareigotas nuolat vesti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas sutarties galiojimo laikotarpiu yra laikomas Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros. Kita vertus, atsakovė teigia, kad Mokslininkų gatvės važiuojamosios dalies briauna padidėjo ne dėl gatvės defekto, bet dėl normalaus kelio nusidėvėjimo. Vadinasi, atsakovė pripažįsta, kad nurodytas atvejis nepatenka į sutarties 16.6 p. reguliavimo sritį, kai važiuojamosios gatvės dalies defektus UAB „Gatvių statyba“ privalėjo šalinti be atsakovės užsakymo. Duomenys, kad atsakovė būtų pateikusi užsakymą atlikti Mokslininkų gatvės remontą, o trečiasis suinteresuotas asmuo šio užsakymo nebūtų įvykdęs per nustatytą terminą, teismui nėra pateikti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtent Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už tinkamą Mokslininkų gatvės priežiūrą ir saugumą, todėl ji laikytina tinkame atsakove nagrinėjamoje byloje.
Kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės argumentai, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinti pareiškėjai priklausančio automobilio ratai, kilo ne dėl kelio defekto, o dėl jo normalaus nusidėvėjimo, todėl atsakovė nėra už tai atsakinga. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybei, pagal teisės aktus, yra nustatyta pareiga rūpintis eismo saugumu ir vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių įstatyme nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus, organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad jos atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, savivaldybei tenka pareiga užtikrinti, kad Vilniaus miesto gatvės būtų tinkamos transporto priemonių eismui, rūpintis eismo saugumu ir tinkama gatvių priežiūra. Nustačiusi, kad Mokslininkų gatvės nusidėvėjimas kelia grėsmę transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo saugumui, savivaldybė privalėjo imtis priemonių ir atlikti važiuojamosios gatvės dalies remonto ar rekonstrukcijos darbus. Nesant galimybės to padaryti, turėjo imtis priemonių, kad gatvėje būtų pastatyti įspėjamieji kelio ženklai. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad atsakovė nevykdė teisės aktuose jai imperatyviai nustatytos pareigos užtikrinti Vilniaus miesto gatvių priežiūros ir eismo saugumo, todėl yra atsakinga už eismo dalyvių galimą patirti žalą.
Kaip minėta, ginčo dėl to, kad pareiškėjai priklausančios transporto priemonės CITROEN C3 ratai buvo sugadinti dėl aštrios Mokslininkų g. važiuojamosios dalies briaunos, byloje nėra. Tą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-10-16 nutarimas Nr. AV2-4073, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (I t., b. l. 18), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2012-09-23 tarnybinis pranešimas (I t., b. l. 19) ir eismo įvykio schema (I t., b. l. 20–21). Kita vertus, atsakovė teigia, kad transporto priemonė galėjo būti apgadinta dėl pačios pareiškėjos didelio neatsargumo, t. y. ji neįvertino važiuojamosios gatvės dalies pločio, negalėdama važiuoti dėl prastų matomumo sąlygų, turėjo sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti transporto priemonę, o ne trauktis link dešiniojo gatvės krašto, automobilyje buvo trys suaugę žmonės ir 5 šunys, todėl pareiškėja galėjo būti išsiblaškiusi.
Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad pareiškėja buvo neatsargi ir nepakankamai atidi, yra grindžiami tik prielaidomis. Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas konstatavo, kad vairuotoja R. S. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, eismo įvykis kilo dėl to, kad kelkraščio danga yra paplauta vandens ir susiformavęs 6 cm aukščio skirtumas tarp asfalto dangos ir kelkraščio, įvykis įvyko tamsiu paros metu, neapšviestoje gatvėje, todėl vairuotoja neturėjo galimybės pastebėti kliūties (I t., b. l. 18). Vien ta, aplinkybė, kad automobilyje važiavo 3 asmenys ir 5 šunys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja galėjo būti neatidi. R. S. patvirtino, kad šunys buvo ramūs ir nepatogumų vairuojant nekėlė. Be to, kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, Kelių eismo taisyklių reikalavimų, draudžiančių vežti keleivių daugiau nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje ar taip, kad jie trukdytų vairuoti ar ribotų matomumą, ji nepažeidė. Automobilyje važiavo tik trys asmenys, t. y. keleivių skaičius neviršijo maksimaliai leistino. Teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus leistino vežti gyvūnų skaičiaus, pareiškėja patvirtino, kad šunys buvo ramūs ir vairuoti netrukdė. Objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjos teiginius, atsakovė nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Kaip nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių eismo valdybos nutarime, kliūtį dėl tamsaus paros meto ir neapšviestos gatvės pareiškėjai pastebėti buvo neįmanoma. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad eismo įvykį galėjo nulemti R. S. neatsargumas. Atsakovė taip pat neįrodė, kad eismo įvykis galėjo kilti dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad CK 6.270 str. nustatytos aplinkybės, kurioms esant savivaldybei nekiltų pareiga atlyginti žalą, byloje neįrodytos.
Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo.
Pareiškėja prašo priteisti jai 766,00 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro dviejų padangų įsigijimo ir montavimo kaina. Šiai sumai pagrįsti pareiškėja pateikė UAB „Veho“ 2012-11-14 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurioje nurodyta, kad 4 padangų Michelin Energy Saver kaina yra 1 157,02 Lt (be PVM), o jų montavimo kaina – 132,23 Lt (be PVM), iš viso – 1 560,00 Lt (su PVM) (I t., b. l. 15).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja patvirtino, kad duomenų, jog ji įsigijo išankstinėje sąskaitoje nurodytas padangas ir buvo atlikti jų montavimo darbai, ji neturi. Be to, pareiškėja paaiškino, kad išankstinė sąskaita buvo surašyta tik tam, kad ją galėtų pateikti UAB „Gatvių statyba“, o pastaroji sumą už dviejų padangų įsigijimą ir montavimą pervestų UAB „Veho“. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja realių išlaidų dėl naujų padangų įsigijimo ir jų montavimo nepatyrė, todėl jos nurodyta 766,00 Lt suma, negali būti pripažinta žala. Įrodymų, iš kurių teismas galėtų nustatyti sugadintų padangų vertę ir ją priteisti kaip žalos atlyginimą, pareiškėja taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad teismas buvo aktyvus ir susipažinęs su iš Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstos bylos medžiaga, 2013-10-29 nutartimi (II t., b. l. 2–3) įpareigojo pareiškėją pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius prašomos atlyginti žalos dydį ir faktą. Šio įpareigojimo pareiškėja nevykdė ir teismui jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių realiai jos patirtus tiesioginius nuostolius, nepateikė. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. turtinės žalos fakto, todėl savivaldybei pareiga atlyginti pareiškėjos nurodyto dydžio turtinę žalą nekyla.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007-11-05 nutartis a. b. Nr. A17-1001/2007; LAT 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas a. b. Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas a. b. Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis a. b. Nr. A146-39/2012 ir kt.).
Dėl CK 6.250 str. taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Pareiškėja teigia, kad dėl patirto eismo įvykio ji patyrė 6 000 Lt neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirta įtampa, laiko gaišimu ir jaudinimusi dėl automobilyje uždarytų 5 šunų.
Žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėja turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įvertinęs pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, kad dėl eismo įvykio ji patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama CK 6.250 str. prasme. Pareiškėjos nurodyti neigiami pojūčiai negali būti pripažinti neturtine žala, nes jie nebuvo pakankamai intensyvūs, kad sukeltų nevienkartinio pobūdžio neigiamus išgyvenimus ar nepatogumus. Įrodymų, kad dėl eismo įvykio būtų sutrikusi pareiškėjos sveikata ar atsiradęs ilgalaikis psichinės būklės pablogėjimas, pareiškėja nepateikė. Kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė sugaištas laikas laikytinas turtine, o ne moraline žala, tačiau, kaip minėta anksčiau, jokių įrodymų turtinės žalos faktui ar dydžiui pagrįsti pareiškėja nepateikė. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė ir neturtinės žalos fakto, todėl savivaldybei pareiga atlyginti šią žalą taip pat nekyla.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. žalos, fakto, todėl Vilniaus miesto savivaldybė civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.266 str. nuostatas, - netrauktina. Pareiškėjos reikalavimai atlyginti žalą ir išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, žyminis mokestis grąžinamas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 11 p., ginčai dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pareiškėja R. S. 2013-07-15 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėjo 203,00 Lt žyminį mokestį (I t., b. l. 6), kuris vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p. jai grąžintinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gatvių statyba“ prašė priteisti jos naudai patirtas atstovavimo išlaidas – 1 653,47 Lt (II t., b. l. 54, 55).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę į išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (45 str. 1 d.).
Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas, nes teismui nėra pateiktas patirtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, t. y. iš pateiktų dokumentų negali būti nustatyta, kokios teisinės paslaugos UAB „Gatvių statyba“ buvo suteiktos. Tai neužkerta kelio per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjai R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą jos sumokėtą 203,00 Lt dydžio žyminį mokestį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.