Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B., nedalyvaujant tretiesiems asmenims D. L., J. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims D. L., J. L. dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys D. L. ir J. L. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą buvo informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2012 m. gegužės 11 d. apie 19 val. 15 min. Kaune, Veiverių g. ties 122 numeriu pažymėtu namu, trečiojo asmens D. L. vairuojamas automobilis Renault Espace Grand Expression, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į 15 cm gylio jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę (b. l. 19-24). Apgadinta transporto priemonė Renault Espace Grand Expression, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui J. L. (b. l. 21). Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 43-44). Vairuotojas D. L. paaiškinime nurodė, jog važiavo Kaune, Veiverių g., apie 40 km/h greičiu lyjant lietui, todėl kelio dangoje esančios duobės nesimatė (b. l. 23-24). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. L. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 19). Tą pačią dieną buvo atlikta apgadintos transporto priemonės apžiūra, surašytas techninės apžiūros aktas, nustatyta, kad remontuojamos dalys – priekinis dešinės pusės ratlankis, galinis dešinės pusės ratlankis (b. l. 25). Automobilio apgadinimus bei kelio išdaužos buvimo faktą patvirtina pridedamos nuotraukos (b. l. 136-161). Trečiasis asmuo, transporto priemonės savininkė J. L. 2012 m. gegužės 15 d. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką (b. l. 18). UAB „Akstė-servisas“ 2012 m. gegužės 21 d. remonto sąmata bei 2012 m. gegužės 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0014481 patvirtina, jog už apgadinto automobilio kėbulo remontą suinteresuotas asmuo J. L. turėjo sumokėti 270,07 Lt (78,22 Eur) sumą (b. l. 32-33). UAB „Juta“ 2012 m. liepos 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0102139506 patvirtina, kad už dvi padangas bei jų balansavimą ir montavimą suinteresuotas asmuo J. L. turėjo sumokėti 460 Lt (133,23 Eur) (b. l. 36-38). Vyresnysis transporto žalų ekspertas K. V. nurodė, kad padangų nusidėvėjimas neišskaitytas, nes pirktos padangos yra pigesnės (kito gamintojo) nei sugadintos, jų kaina yra lygi sugadintų padangų, išskaičius nusidėvėjimą, kainai (b. l. 36). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą išmokėti 70,07 Lt draudimo išmoką ir 2012 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą išmokėti 200 Lt už atliktus ratlankių remonto darbus (b. l. 32, 33, 34, 39), 2012 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą išmokėti 460 Lt draudimo išmoką už naujas padangas, jų montavimą ir balansavimą (b. l. 38, 39). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. sausio 23 d. atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenziją dėl išmokėtos nuostolių sumos atlyginimo regreso tvarka (b. l. 41).

Teismas, tirdamas atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsikirtimų argumentus, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog būtent kelio duobė sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, kad nėra priežastinio ryšio tarp sugadinimų ir eismo įvykio, ištyrė byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu (CPK 183 straipsnis).

Teismas ištyrė D. L. 2012 m. gegužės 11 d. paaiškinimus (b. l. 23), kuriuose nurodyta, kad eismo įvykio, įvykusio 2012 m. gegužės 11 d. 19 val. 15 min. Kaune, ties namu, esančiu Veiverių g. 122, metu D. L. važiuodamas per lietų pirma eismo juosta apie 40 km/h greičiu įvažiavo į baloje buvusią gilią duobę, kelio danga buvo šlapia, nelygi, su balomis, eismo įvykio priežastis yra Kauno miesto gatvių dangos būklė. Kauno AVPK PK eismo įvykio schemoje nurodoma, kad smūgio vieta, sutartinis ženklas Nr. 1 yra duobė, o sutartinis ženklas Nr. 2 reiškia Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. J. 2012 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad D. L. paaiškino, jog eismo įvykio metu pervažiavo per apsemtą duobę, kuri prakirto dešinės pusės ratus (b. l. 22). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. gegužės 11 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 19) nurodyta, kad D. L. vairuojamas automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamojoje dalyje, užpiltą vandeniu ir apgadino savo vairuojamą automobilį. Teismas, ištyręs visus nurodytus įrodymus, daro išvadą, kad eismo įvykio, įvykusio 2012 m. gegužės 11 d.19 val. 15 min. Kaune, ties namu, esančiu Veiverių g. 122, metu D. L. vairuojamas automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė – prakirstos dvi padangos, sulankstyti du ratlankiai. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias faktines aplinkybes, kad analizuojamas eismo įvykis, įvykęs 2012 m. gegužės 11 d.19 val. 15 min. Kaune, ties namu, esančiu Veiverių g. 122, įvyko automobiliui įvažiavus į kelyje esančią duobę, todėl teismui neturint kitų įrodymų, nėra pagrindo laikyti, kad eismo įvykis įvyko ne dėl kelio važiuojamojoje dalyje esančio defekto – kelio duobės, už kurį kaip kelio savininkas atsako Kauno miesto savivaldybė (CPK 178 straipsnis).

Teismas atmeta atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentus, kad iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog ieškovo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į kelio duobę, nes nėra įrodytas priežastinis ryšys. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. J. 2012 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo, D. L. 2012 m. gegužės 11 d. paaiškinimo, Kauno AVPK PK 2012 m. gegužės 11 d. eismo įvykio vietos schemos ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. gegužės 11 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 19, 20-22, 23-24) teismas nustatė, kad iškart po eismo įvykio buvo išoriškai konstatuota, jog būtent šio eismo įvykio metu automobiliui Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti (prakirsti) dešinės pusės ratai. Teismas įvertina byloje pateiktą Transporto priemonės techninės apžiūros 2012 m. gegužės 16 d. aktą, žalos bylos Nr. 1267595, iš kurio matyti, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas 2012 m. gegužės 15 d., sudarytas apgadinimų ir numatomo remonto aprašymą, kurį atliko UAB „Akstė-servisas“ atstovas D. Ž. (b. l. 25), bei akto prie žalos atlyginimo bylos Nr. 1267595 (b. l. 38), PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0102139506, kuria vėliau tvirtino vyresnysis transporto ekspertas K. V. (b. l. 36). Vyresnysis transporto ekspertas K. V. pažymėjo, kad perkant padangas nusidėvėjimas neišskaičiuotas, nes pirktos padangos yra pigesnės (kito gamintojo) nei sugadintos, jų kaina yra lygi sugadintų padangų kainai išskaičiavus nusidėvėjimą. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-154-230/2015, pažymėjo kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu. Be to, pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punktą žalos dydžio nustatymo tvarka yra draudimo taisyklių būtinoji dalis, o tai reiškia, kad žalos dydžio nustatymas reglamentuojamas būtent draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad vyresnysis transporto ekspertas K. V. tinkamai paskaičiavo transporto priemonei padarytą žalą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė visiškai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų paskaičiuotos žalos dydį. Teismas remiantis 2012 m. gegužės 16 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 25), 2015 m. gegužės 23 d. UAB „Akstė-servisas“ PVM sąskaita faktūra serija ASER Nr. 0014481 (b. l. 33), 2012 m. gegužės 17 d. UAB „Akstė-servisas“ pateiktu pinigų priėmimo aktu serija BUH Nr. 4464480 (b. l. 34), Transporto priemonės papildomos techninės apžiūros aktu (b. l. 35), 2012 m. liepos 9 d. UAB „Juta“ pateikta PVM sąskaita faktūra serija JUT Nr. 012139506 (b. l. 36), nustatė, kad dėl eismo įvykio metu buvo padaryta 211,44 Eur (730,07 Lt) žala automobiliui, todėl ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai išmokėjo 211,44 Eur (730,07 Lt) draudimo išmoką.

Teismas atmeta atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentus, kad pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį jam atsakomybė netaikoma ar jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, nes byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį. Visų pirma teismas pažymi, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. gegužės 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, jame konstatuojant, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, nes vairuotojas to iš anksto numatyti negalėjo (b. l. 19). Teismas taip pat atsižvelgia į D. L. 2012 m. gegužės 11 d. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad važiavo Veiverių pl. ties 122 namu pirma eismo juosta apie 40 km/h greičiu lyjant lietui, o duobės nepastebėjo, nes ji buvo nepažymėta ir užpildyta vandeniu (b. l. 23-24). Teismas pažymi, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė visiškai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo D. L., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog kelio duobės nebuvo, neįrodė, kad kelio duobė buvo pažymėta, priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vairuotojas susidariusioje situacijoje elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl kaip visiškai neįrodyti atmestini ir šie atsakovo argumentai (CPK 178 straipsnis).

CK 6.263 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta bendra taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo ją atlyginti. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte yra numatyta, kad priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos inter alia yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų organizavimas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir į teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patyrė nuostolius dėl atsakovui Kauno miesto savivaldybei priklausančio kelio trūkumo, jame esančios duobės, ir tuo pačiu dėl atsakovo netinkamo savo įstatyminių pareigų vykdymo – netinkamos kelio priežiūros, ieškovo civilinės teisės turi būti ginamos priteisiant jam visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), nes draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis).

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-154-230/2015, nurodė, jog reikalavimas yra grindžiamas CK 6.1015 straipsniu, pagal kurio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinės atsakomybės santykiai reguliuojami ne viešosios teisės, o civilinės teisės normomis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje administracinė byla Nr. A858-1423/2014, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) nuostatas, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013). Teismas pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį visiškai patenkinus, tenkintina ir ieškinio dalis priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės įstatyme (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas procesines palūkanas ieškovo naudai. Šiomis procesinėmis palūkanomis atsakovas Kauno miesto savivaldybė skatinamas greičiau įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti ieškovui jam priteistą nuostolių atlyginimą.

Teismui ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos 15,64 Eur (54 Lt) sumokant žyminį mokestį (b. l. 15), 57,92 Eur (200 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 16-17), viso 73,56 Eur, o valstybei iš atsakovo priteistinos jos patirtos 9,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.266 straipsniu, CPK 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, adresas Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, atsikaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai 211,44 Eur (du šimtus vienuolika eurų ir keturiasdešimt keturis euro centus) nuostolių atlyginimo ir 73,56 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, adresas Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, atsikaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 211,44 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų ir keturiasdešimt keturių euro centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, valstybės naudai priteisti 9,40 Eur (devynis eurus ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.