- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- 2SA-347-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01434-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., SB „Aušra“, UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. M., SB „Aušra“, UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-16-807/2011 vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui ir 2012-06-29 atlikus žemės sklypų Nr. 135 ir Nr. 133, esančių SB "Aušra", Vilniuje, naudojimo patikrinimą, tapo žinoma, jog minėti žemės sklypai yra persidengę. Pareiškėja nurodo, kad ši aplinkybė yra esminė ir apie ją nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, todėl bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas ir persidengusi žemės sklypo teritorija padalinta lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu į pareiškimą, prašė jo netenkinti nurodydama, kad pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą, laiko 2012-06-29 patikrinimo metu nustatytus duomenis, jog žemės sklypai Nr. 135 ir Nr. 133, esantys SB "Aušra", Vilniuje, persidengę. Nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi, nes ji egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir buvo žinoma pareiškėjai bei jos atstovui, be to jie šia aplinkybe rėmėsi viso bylos nagrinėjimo metu.
Suinteresuotas asmuo UAB "Geodeziniai ir topografiniai darbai" atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad atlikus matavimus ir surinkus visus reikiamus duomenis nustatyta, kad A. J. ir R. M. sklypų ribos persidengia ir abiems savininkėms trūksta žemės ploto.
Suinteresuotas asmuo SB "Aušra" atsiliepime nurodė sutinkantis su pareikštu prašymu ir palaiko 2012-06-29 žemės naudojimo patikrinimo aktą.
Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateiktame atsiliepime nurodė, kad esant A. J. prašymui padėti tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas, 2012-06-29 žemėtvarkos skyriaus specialistai atvyko į vietovę patikrinti ir nustatyti kadastro duomenis. Patikrinimo metu nustatyta, kad nėra aiški faktiškai naudojama riba tarp žemės sklypų Nr.135 ir Nr. 133, esančių SB "Aušra". Vietoje rastas persidengimas tarp riboženkliais paženklintų ribų, todėl buvo pasiūlyta, kad atliekant kadastrinius matavimus ribą nustatyti taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno sklypo savininko teises. Buvo surašytas 2012-06-29 žemės naudojimo patikrinimo aktas, tačiau išnagrinėjus archyve esančią medžiagą paaiškėjo, kad dėl žemės sklypų Nr. 135 ir Nr. 133, esančių SB "Aušra" yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-807/2011. Teismas konstatavo, kad aplinkybė apie sklypų persidengimą buvo žinoma ir matoma tiek bylos šalims, tiek bylą nagrinėjusiems teismams, nes būtent dėl to, t.y. dėl sklypų neaiškios ribos, kai vienas sklypas įsiterpia į kitą sklypą, ir buvo nagrinėtas ginčas teismuose, todėl laikytina, kad pareiškėjos neįrodė aplinkybių dėl kurių byloje gali būti atnaujintinas procesas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. J. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 100 Lt. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas neapklausė asmenų, kurie dalyvavo atliekant žemės sklypų matavimus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, dėl ko buvo pažeistas žodiškumo principas. Teismas taip priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kadangi byla nebuvo didelės apimties ar sudėtinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Posėdžio metu pati pareiškėja patvirtino, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai įvertino įrodymus bei priėmė neteisingus sprendimus, kurių kasacine tvarka neskundė. Prašydama apklausti liudytojus, pareiškėja nenurodė, kokias aplinkybes patvirtins minėti liudytojai ir ar šios aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Taip pat nurodo, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nurodytus dydžius ir yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-01-07 sprendimu tenkino ieškovės R. M. ieškinį atsakovei A. J. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o atsakovės A. J. priešieškinį ieškovei R. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmetė (b.l. 41-46). Vilniaus apygardos teismas 2011-10-17 nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-01-07 sprendimą paliko nepakeistą (b.l.47-50). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-06-29 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad faktiškai naudojama bendra riba tarp žemės sklypų Nr. 135 ir Nr. 133, esančių sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, nėra aiški, vietovėje nėra stabilių kontūrų skiriančių žemės sklypus, patikrinus žemės sklypų ribų posūkių taškus, vietovėje rastas persidengimas tarp riboženkliais paženklintų ribų (b.l. 68,69). Pareiškėja A. J. 2012-08-20 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama, jog naujai paaiškėjusi aplinkybe laikytina tai, kad šalims priklausančių sklypų ribos persidengia. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog aplinkybė apie sklypų persidengimą buvo žinoma ir matoma tiek bylos šalims, tiek bylą nagrinėjusiems teismams, todėl ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia ir procesas byloje neatnaujintinas. Apeliantė (pareiškėja) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, jog bylą nagrinėjant teisme buvo pažeistas žodiškumo principas, nes teismas neapklausė asmenų, kurie dalyvavo atliekant žemės sklypų matavimus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentu nesutinka.
Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju, jau įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011-10-17 sprendimui, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-06-29 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad faktiškai naudojama bendra riba tarp žemės sklypų Nr. 135 ir Nr. 133, esančių sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, nėra aiški, vietovėje nėra stabilių kontūrų skiriančių žemės sklypus, patikrinus žemės sklypų ribų posūkių taškus, vietovėje rastas persidengimas tarp riboženkliais paženklintų ribų (b.l. 68,69). Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nagrinėjant civilinę bylą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės - žemės sklypų Nr. 135 ir Nr. 133, esančių sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, ribų persidengimas – buvo žinomos tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Šios aplinkybės neneigė ir pati apeliantė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalykas buvo nustatyti A. J. ir R. M. žemės sklypų ribas, o pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje iš esmės grindžiamas nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje naujumo kriterijaus, kadangi, kaip minėta, ši aplinkybė buvo žinoma pareiškėjai abiejų instancijų teismuose.
Apeliantė nurodo, jog teismas nagrinėdamas jos prašymą dėl proceso atnaujinimo pažeidė žodiškumo principą, kadangi neapklausė asmenų, kurie dalyvavo atliekant žemės sklypų matavimus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis teismo šaukti liudytoją, privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 str.). Prašyme nenurodžius, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti liudytojas, teismas turi teisę atsisakyti tenkinti tokį prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas šio principo nepažeidė, nes bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėja turėjo teisę išsakyti savo argumentus (gynybinę poziciją), kas leido pirmosios instancijos teismui detaliai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir išspręsti bylą ne tik operatyviai, bei ir teisingai. Tuo tarpu pareiškėja prašydama apklausti asmenis, kurie dalyvavo atliekant žemės sklypų matavimus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą nenurodė, kokias aplinkybes liudytojai patvirtins ar paneigs ir, ar šios aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, pagrįstai nemotyvavo šių asmenų šaukimo liudyti reikalingumo, dėl ko pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė remdamasis nepažeisdamas žodiškumo principo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, advokatės atlikto darbo apimtį, bylos sudėtingumą, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tai neprieštarauja CPK 98 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms šių bylinėjimosi išlaidų nustatymo tvarką ir kriterijus. Apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad priteistos pernelyg didelės atstovavimo išlaidos, apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.).
Atsakovė R. M. prašo iš apeliantės priteisti turėtas 400 Lt dydžio advokato pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurios laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.