Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6879-600/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-27
Bylos Nr.: e2-6879-600/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01087-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Kasimovienė
Atsakovas: T. V., M. J., G. B.
Advokatai: Laurynas Adomas Matuliauskas

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EC Servis“ atstovui advokatui Laurynui Adomui Matuliauskui,

atsakovui T. V.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EC Servis“ ieškinį atsakovams T. V., M. J. ir G. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai 1325,56 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (e/ b t. 2, b. l. 1-12).

1.1. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2825-577/2022 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EC Servis“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d. Įmonės bankroto procedūrą pavesta vykdyti nemokumo administratoriumi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Mokumo spektras“.

1.2. Nurodo, kad atsakovas T. V. įmonėje vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 21 d., atsakovas M. J. – nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 7 d., o atsakovas G. B. – nuo 2022 m. liepos 7 d. iki tol, kol įmonei kreditorių iniciatyva buvo iškelta bankroto byla.

1.3. Įmonės bankroto byla iškelta patalpų nuomotojo UAB „Arginta Investment" iniciatyva, įmonei (ieškovei) nustojus mokėti nuomos mokestį už komercines patalpas, kuriose buvo vykdoma ūkinė-komercinė veikla, nepaisant aplinkybės, kad įmonei buvo suteikta lengvatinė verslo paskola iš INVEGOS apyvartinių lėšų trūkumui kompensuoti.

1.4. Nemokumo administratorius, vykdydamas įmonės bankroto procedūrą, nustatė, kad buvęs įmonės vienintelis akcininkas ir naudos gavėjas T. V. įmonę kontroliavo per susijusį juridinį asmenį MB "MOG LT" ir tokiu būdu faktiškai įmonėje įgyvendino vienintelio akcininko teises, taip pat priešpaskutiniu laikotarpiu iki įmonės bankroto iškėlimo bankrutuojančioje įmonėje ėjo vadovo pareigas.

1.5. Nemokumo administratoriaus žiniomis, atsakovas T. V. perkėlė verslą į kitą paties atsakovo visiškai kontroliuojamą juridinį asmenį - UAB "R2L", vykdantį iš esmės analogišką - ūkinę-komercinę veiklą (įmonė šiuo metu taip pat bankrutuoja). Nemokumo administratoriaus vertinimu, tokiais veiksmais atsakovas sukūrė ekonominį “fenikso” efektą, kai vienoje įmonėje liko beviltiški neįvykdytini kreditoriniai reikalavimai, o kitoje įmonėje, per susijusį to paties atsakovo faktiškai kontroliuojamą juridinį asmenį, yra tęsiama iš esmės analogiška ūkinė-komercinė veikla (transporto priemonių remontas).

1.6. Siekdamas pridengti tokius savo veiksmus, kuriuos administratorius laiko neteisėtais ir kreditorių interesus pažeidžiančiais perkeliant verslą, atsakovas T. V. prieš pat įmonės bankrotą įmonės vadovo pareigas ir įmonės akcijas perrašė formaliam vadovui - M. J., kuris veiklos nevykdančioje įmonėje vadovo pareigas ėjo vos 17 dienų (nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 7 d.). Nemokumo administratoriaus žiniomis, minėtas asmuo realių vadovo funkcijų nevykdė, nedarė realios įtakos juridinio asmens priimamiems sprendimams. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterinės apskaitos įmonės UAB "Vytminda" darbuotojų liudijimai, kad visas dokumentų derinimo procesas, įskaitant ir laikotarpį nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 7 d. vyko su T. V., todėl kiti bendraatsakovai direktoriaus pareigas ėjo iš esmės formaliai.

1.7. Vykdant įmonės bankroto procedūrą nustatyta, kad įmonės vadovas po to, kai įmonė pateko į faktinio nemokumo būseną ir realiai negalėjo vykdyti prievolių kreditoriams, kurių įvykdymo terminai buvo pasibaigę, tęsė nuostolingą įmonės veiklą, tokiu būdu sąmoningai leido didėti kreditorių žalos apimčiai. Atsakovas, eidamas juridinio asmens vienasmenio valdymo organo pareigas, turėjo imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą ir imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, kai iškilo reali tikimybė dėl įmonės nemokumo.

1.8. Šiuo atveju atsakovas elgėsi priešingai - tęsė nuostolingą, faktiškai nemokios įmonės veiklą ir nesikreipė dėl įmonės bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo jau po to, kai įmonė buvo patekusi į faktinio nemokumo būseną. Nemokumo administratoriaus vertinimu, įmonė į faktinio nemokumo būseną pateko nuo 2022 m. balandžio 25 d., kai įmonė realiai nebegalėjo vykdyti prievolinių įsipareigojimų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pagal suteiktą lengvatinę verslo paskolos apyvartinėms lėšoms gauti iš LR valstybės biudžeto lėšų. Nuo šio momento UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) bankrutuojančiai įmonei ėmė skaičiuoti delspinigius, nes bankrutuojanti įmonė buvo nebepajėgi vykdyti lengvatinių įsipareigojimų, skirtų verslo subjektui gaivinti, pažeisdama lengvatinę paskolos sutartį Nr. TCovP-2021-1071. Realus nemokumo atsiradimo momentas gali būti dar ankstesnis.

Atsiliepimas

1.9. Atsakovas T. V. deklaratyviai, siekdamas pridengti faktiškai nemokios įmonės perleidimą nurodė, kad 2022 m. birželio 1 d. su naujuoju ieškovo UAB „EC Servis“ vadovu M. J. pasirašė UAB „EC Servis“ balansinių likučių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 22/06/01-01 bei perdavė visus UAB „EC Servis“ dokumentus (turimus UAB „EC Servis“ dalykinius kontaktus, verslo žinias ir kitą informaciją). Įmonė su 78 tūkst. Eur vertės trumpalaikiu turtu ir kt., kai įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai buvo kiek didesni nei 52 tūkst. Eur, buvo parduota už 1000 Eur, todėl mano, kad tokia įmonės akcijų pardavimo kaina aiškiai ir nedviprasmiškai leidžia daryti išvadą, kad faktiškai akcijų pardavimas buvo atliktas už 26 kartus mažesnę kainą nei atsakovo nurodytas įmonės turto ir įsipareigojimų santykis.

1.10. Pasisakydamas dėl išvestinės žalos kreditoriams (vėlavimo palūkanų ir delspinigių) susidarymo dinamikos ieškovės atstovas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 201 m. birželio 16 d. prasidėjo nepriemoka ir truko iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir viso mokesčio skola sudarė 12399,89 Eur, bei priskaičiuota 222,57 Eur delspinigių. Kreditoriaus INVEGA teigimu delspinigiai susidarė nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. liepos 27 d., sudarė 37,60 Eur ir atsirado vadovaujant T. V., nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. nuo nesumokėtos 28751,96 Eur sumos priskaičiuoti 588,03 Eur delspinigių, už šį laikotarpį atsakingi kitu du atsakovai.

1.11. Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas susidarė nuo 2022 m. liepos 1 d. ir sudarė 462,72 Eur, o 15,73 Eur delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d.

1.12. Nurodo, kad pagal UAB „Arginta“ pateiktą informaciją pirmieji delspinigiai už netinkamai vykdomus nuomos įsipareigojimus susidarė ir tapo vykdytinais 2022 m. sausio 19 d., t. y. atsakovo T. V. vadovavimo laikotarpiu, ir sudaro 375,15 Eur.

1.13. Reikalavimą grindžia Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) nuostatomis, nustatančiomis, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

1.14. Atsakovė dėl vėlavimo kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kilusią žalą skaičiuoja pagal bankroto byloje patvirtintus antruoju etapu tenkintinus reikalavimus, kurie buvo patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi - VSDFV Vilniaus sk. - 15,73 Eur (privalomųjų įmokų delspinigiai), VMI prie LR FM - 223,79 Eur (mokestiniai delspinigiai), UAB „Investicijų ir verslo garantijos (Invega) - 691 Eur (delspinigiai), UAB „Juris LT - 309,05 Eur (delspinigiai), viso 1239,57 Eur.

1.15. Šiuo atveju dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išvestinė žala padidėjo (išaugo) visų per šį laikotarpį susidariusių išvestinių prievolių apimtyje, kurios nutartyje buvo įtrauktos į antruoju etapu tenkintinų reikalavimų eilę. Ši suma yra laikytina tiesiogine išvestina žala, kurią sąlygojo civilinių santykių palaikymas ir veiklos tęsimas, kai įmonė buvo patekusi į faktinio nemokumo situaciją ir realiai nebevykdė įsipareigojimų kreditoriams. Antruoju etapu tenkintinos sumos realiai negalėtų būtų išieškotos kreditorių naudai, nes įmonė neturi pakankamai turto, kurio užtektų patenkinti pirmąją eile tenkintiems reikalavimams.

1.16. Jeigu įmonės vadovas butų savalaikiai iniciavęs įmonės bankroto procedūrą ir nedelsiant po faktinio nemokumo pradžios paskelbęs apie įmonės bankrotą, įmonėje išvestinė žala nebūtų atsiradusi, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (priešingo teisei neveikimo) egzistuoja tiesioginis faktinis ir teisinis priežastinis ryšys.

1.17. Prašo visų trijų atsakovų atžvilgiu taikyti solidarią atsakomybę, nes visi atsakovai atliko priešingą teisei neveikimą, neinicijavo nemokumo bylos iškėlimo, todėl bendrais veiksmais sukėlė žalą arba leido jai padidėti (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

2. Atsakovas T. V. su patikslintais reikalavimais dėl žalos atlyginimo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (e/b t. 2, b. l. 64-71).

2.1. Nurodė, kad UAB „EC Servis“ vadovo pareigas ėjo nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 1 d.

2.2. Nurodė, kad 2022 m. pavasarį supažindino vienintelį UAB „EC Servis“ akcininką MB „MOG LT“ su bendrovės finansine ataskaita, esamais įsiskolinimais ir kitais įsipareigojimais. MB „MOG LT“ nusprendė ieškoti investuotojų. 2022 m. gegužės mėn. MB „MOG LT“, atstovaujama direktorės G. V., kaip ieškovės UAB „EC Servis“ vienintelis akcininkas, ieškovei UAB „EC Servis“ rado investuotoją M. J., kuris susidomėjo įmonės pirkimu, investavimu į jos veiklą ir jos veiklos tęstinumu. MB „MOG LT“ su M. J. 2022 m. gegužės 12 d. sudarė sandorį - už 1 000 Eur pardavė įmonę (visas turimas įmonės akcijas) su visu įmonės ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu bei turimomis lėšomis, darbuotojais ir pan. Investuotojas buvo supažindintas su ieškovės finansine situacija – turto balanso, pelno nuostolių ataskaitomis, esamais ieškovės įsiskolinimais, įsipareigojimais, pajamomis. M. J. papildomai atliko ir UAB „EC Servis“ nepriklausomą auditą-ekspertinį vertinimą, po kurio nusprendė įsigyti įmonę. Tai, kad M. J. buvo supažindintas su įmonės finansine padėtimi, patvirtina 2022 m. gegužės 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnis.

2.3. Nuo 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė UAB „EC Servis“ priklausė naujam savininkui – M. J., kuris išreiškė poreikį iš užimamų vadovo pareigų atleisti atsakovą T. V.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 57 straipsnio 7 dalimi praėjus dviem savaitėms po įmonės įsigijimo, nuo 2022 m. birželio 1 d. atsakovas buvo atleistas iš ieškovės vadovo pareigų. 2022 m. birželio 1 d. su naujuoju ieškovės UAB „EC Servis“ vadovu M. J. buvo pasirašyta UAB „EC Servis“ balansinių likučių priėmimo-perdavimo aktas Nr. 22/06/01-01 bei perduoti visi UAB „EC Servis“ dokumentai, turimi UAB „EC Servis“ dalykiniai kontaktai, verslo žinios ir kita informacija. Nuo 2022 m. birželio 1 d. atsakovas su ieškove UAB „EC Servis“ jokių kontaktų nebeturėjo.

2.4. Pažymi, kad priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas niekada nebuvo UAB „EC Servis“ akcininku ar naudos gavėju. UAB „EC Servis“ atsakovas nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 1 d. ėjo bendrovės vadovo pareigas. Įmonės vieninteliu akcininku buvo MB „MOG LT“, atstovaujama direktorės G. V.. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas T. V. vadovo pareigas ėjo priešpaskutiniu laikotarpiu iki įmonės bankroto iškėlimo, šis jos teiginys taip pat neatitinka tiesos, ką paneigia Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išplėstinis išrašas su istorija, kur nurodyta, kaip keitėsi įmonės vadovai. Bankroto byla įmonei iškelta 2022 m. spalio 6 d., kada vadovavo atsakovas G. B.. Bankroto bylos iškėlimo momentu atsakovas T. V. nebuvo nei paskutiniu, nei priešpaskutiniu UAB „EC Servis“ vadovu, todėl nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti nei apie įmonės veiklą, nei apie jos finansinius įsipareigojimus, nei apie esamą finansinę padėtį, dėl ko neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos nei įmonės veiklai, nei jos priimamiems sprendimams.

2.5. Nesutinka su kaltinimu dėl neveikimo, neva jis kaip ieškovės vadovas nesikooperavo ir nebendradarbiavo su bankroto procedūrą vykdančiu valstybės įgaliotu asmeniu – nemokumo administratoriumi, kitaip tariant – neperdavė nemokumo administratoriui visų finansinių operacijų teisėtumą pagrindžiančių dokumentų ir tokiu būdu neva apribojo galimybę nemokumo administratoriui vykdyti tiesiogines savo funkcijas. Pažymėjo, kad ieškovė visiškai neįrodė savo teiginių pagrįstumo, o atsakovui niekada nekilo pareiga tokių dokumentų pateikti – (i) bankroto byla pagal pačios ieškovės pateiktus dokumentus UAB „EC Servis“ buvo iškelta atsakovui jau nesant jos vadovu, nes bankroto byla buvo iškelta po pusmečio nuo atsakovo pareigų bendrovėje pabaigos; (ii) su atsakovu nei pati ieškovė, nei nemokumo administratorius, nei ieškovės atstovas niekada nebuvo nei raštu, nei žodžiu ar kitais būdais susisiekę ir pareikalavę pateikti kokius nors dokumentus ar atlyginti žalą, ir tokių įrodymų taip pat nepateikta; (iii) ieškovė teigia, kad atsakovas nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi ir nepateikė jo prašomų dokumentų, tačiau pati ieškovė nutyli apie paskutinį UAB „EC Servis“ vadovą G. B., kuriam 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi teismas paskyrė 300 Eur baudą už įsipareigojimų nevykdymą – BUAB „EC Servis“ dokumentų ir turto neperdavimą. Todėl ieškovės atstovas dėl 2022 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytų pareigų (dokumentų perdavimo) nevykdymo nepagrįstai kaltina atsakovą.

2.6. Ieškinyje nurodoma, kad įmonė nemokia tapo 2022 m. balandžio 25 d., t. y. atsakovui einant UAB „EC Servis“ vadovo pareigas. Su tokiu argumentu nesutinka, nes nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pažymi, kad tiek ieškovės nurodomu momentu, t. y. 2022 m. balandžio 25 d., tiek 2022 m. birželio 1 d., kuomet nustojo eiti UAB „EC Servis“ vadovo pareigas, įmonė, nors ir turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, niekada nebuvo nemoki – iš balansinių likučių dokumentų matyti, jog 2022 m. gegužės 31 d. atsakovui perleidžiant vadovo pareigas, įmonė nebuvo nemoki: įmonė turėjo per 27 tūkst. Eurų lėšų, per 6 tūkst. Eur vertės turto-įrangos (ilgalaikio turto), 78 tūkst. Eur vertės trumpalaikio turto ir kt., o įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai buvo kiek didesni nei 52 tūkst. Eur; balanso ataskaitoje taip pat matyti, kad įmonės įsipareigojimai yra bene lygūs nuosavybei, kas reiškia, kad įmonė veikė stabiliai. 2022 m. birželio 1 d., kada perleido vadovo pareigas Investuotojui M. J., UAB „EC Servis“ pilnai vykdė savo veiklą, generavo pajamas - rekvizitai.lt „Nemokama ataskaita apie įmonę UAB „EC Servis“ nurodyta, kad įmonė 2022 m. gegužės-birželio mėnesiais turėjo stabilų darbuotojų skaičių – 5 (penkis), kuris liepos-rugpjūčio mėnesiais netgi padidėjo iki 6 (šešių). Tik 2022 m. rugsėjo mėn., kuomet praėjo trys mėnesiai nuo atsakovo vadovavimo įmonei pabaigos, visi darbuotojai buvo atleisti ir jų skaičius staiga nukrito iki 0 (rekvizitai.lt „Nemokama ataskaita apie įmonę UAB „EC Servis“, 2 puslapis). Tos pačios nemokamos ataskaitos 7 puslapyje matyti, kad 2022 m. balandžio-birželio mėnesiais UAB „EC Servis“ skola Sodrai neviršijo 12,96 Eur, o didžiąją šio laikotarpio dalį bendrovė skolos Sodrai apskritai neturėjo.

2.7. Ieškovė 2022 m. balandžio 27 d. skolos Sodrai neturėjo, nors 2022 m. balandžio 19 d. ši dar siekė 630,57 Eur, todėl net ir ieškovės nurodomu laikotarpiu įmonė vykdė finansinius įsipareigojimus. Ieškinyje teigiama, kad UAB „EC Servis“ jau 2022 m. balandžio 25 d. buvo nemoki, tačiau pateiktos aplinkybės rodo, kad UAB „EC Servis“ atsakovo vadovavimo laikotarpiu iki 2022 m. birželio 1 d. vykdė savo finansinius įsipareigojimus ir buvo moki. Aplinkybė, kad bendrovė turėjo pradelstų tam tikrų terminų atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais ir buvo tik ką pradėti skaičiuoti delspinigiai, savaime nepagrindžia fakto, kad bendrovė buvo tapus visiškai nemokia ir negalinčia vykdyti savo įsipareigojimų.

2.8. Pažymėjo, kad didžioji dalis skolų susidarė jau pasibaigus atsakovo vadovavimui, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d. Nepaisant to, ieškovė šiuos visus laikotarpius sudeda į vieną, jų neišskiria, kaip ir neišskiria atsakovo ir kitų atsakovų vadovavimų laikotarpių - nuo 2022 m. birželio 1 d. nebevadovavo bendrovei ir už jos veiklą atsakingas negali būti.

2.9. Nesutinka su teiginiais, kad atsakovas neva sukūrė ekonominį „fenikso“ efektą, perkeldamas verslą iš vienos įmonės į kitą bei formaliu UAB „EC Servis“ vadovu paskirdamas atsakovą M. J. – (i) atsakovas niekada nebuvo nei UAB „EC Servis“, nei UAB „R2L“, savininku – akcininku; (ii) nėra ir nebuvo UAB „R2L“ vadovu, todėl neturėjo jokios realios galimybės perkelti verslą iš vienos įmonės į kitą, kadangi šiuos sprendimus priima akcininkai; (iii) tokią ieškovės išvadą paneigia tiek UAB „EC Servis“, tiek UAB „R2L“ rekvizitai.lt nemokamos ataskaitos apie įmonę, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo mėn., kuomet iš UAB „EC Servis“ buvo atleisti visi darbuotojai, darbuotojų skaičius UAB „R2L“ nepadidėjo identišku skaičiumi.

2.10. Ieškovė teismui pateikia iškraipytus faktus, kad atsakovo paskirtas formalus vadovas M. J. pareigas ėjo tik 17 dienų - visų pirma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – LR ABĮ) 29 straipsnio 7 dalimi ir 37 straipsnio 3 dalimi bendrovės vadovas renkamas ir atšaukiamas bei atleidžiamas iš pareigų vienintelio akcininko sprendimu, o atsakovas niekada nepaskyrė ir negalėjo M. J. paskirti įmonės vadovu bei perleisti jam akcijų, kadangi niekada nebuvo UAB „EC Servis“ akcininku, o ėjo tas pačias vadovo funkcijas; vadovaujantis ABĮ, vadovas neturi kompetencijos įmonės vadovu įdarbinti kitą asmenį, nes tai akcininkų kompetencija; priešingai nei nurodo ieškovė, naujasis įmonės vadovas pareigas ėjo ilgiau nei 17 dienų, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 4 d. (išrašo 5.2.2. punktas), t. y. daugiau nei mėnesį laiko. Kodėl jis po kiek daugiau nei mėnesio laiko nusprendė atsisakyti vadovo pareigų, atsakovui T. V. nėra žinoma, nes po atleidimo iš darbo (2022 m. birželio 1 d.) su juo nebendravo.

2.11. Nesutinka su teiginiais, kad atsakovas ir toliau, t. y. nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 7 d. faktiškai vykdė vadovo funkcijas ir vykdė visą dokumentų derinimo procesą, kas grindžiama elektroninio susirašinėjimo nuorašu su UAB „Vytminda“ - susirašinėjime su buhalterinių paslaugų įmone UAB „Vytminda“ – nemokumo administratorius R. G. UAB „Vytminda“ atstovės J. Š. pasiteiravo: „ kuris iš susijusių su UAB „EC Servis“ asmenų daugiausiai bendravo su buhalterija (galimai buvo šešėlinis vadovas) 2021-2022 metais. T. V. ar M. J.?“ Atsakydama į R. G. klausimą UAB „Vytminda“ atstovė J. Š. atsakė: „Bendravau su T. V.. M. J. nemačiau, su juo nekalbėjau ir nesusirašinėjau. Jo kontaktų neturiu.“ Iš pateikto susirašinėjimo akivaizdžiai matyti, kad susirašinėjime, priešingai nei nurodoma ieškinyje, UAB „Vytminda“ atstovės nebuvo klausiama apie laikotarpį nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 7 d. – buvo užduotas bendro pobūdžio klausimas apie bendrą 2021-2022 m. laikotarpį. Todėl ieškinyje pateiktas aiškinimas yra tik ieškovės gauto atsakymo interpretacija. Pažymėjo, kad atsakovo bendravimas su UAB „Vytminda“ dėl UAB „EC Servis“ reikalų nutrūko, kuomet buvo atleistas iš UAB „EC Servis“ vadovo pareigų – 2022 m. birželio 1 d. Dėl kokių priežasčių naujas UAB „EC Servis“ vadovas M. J. galimai nesusisiekė ir nebendravo su buhalterinių paslaugų įmone atsakovui nėra žinoma.

2.12. Ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš neva jo neteisėto neveikimo ir atsakovo kaltės. Ieškovė, bandydama įrodyti atsakovo kaltę, pateikia nuorodą į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – NEMĮ) 13 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriose nurodyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o tiksliau – dėl to, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (13 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

2.13. Mano, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, t. y. jo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo - reikalavimo pateikti dokumentus nemokumo administratoriui niekada nebuvo gavęs (nei ieškovė, nei nemokumo administratorius, nei ieškovės atstovas su atsakovu niekada nebuvo susisiekę), teismas taip pat nebuvo įpareigojęs šiuos dokumentus pateikti. Atsakovas neturėjo jokios pareigos įvykdyti ieškovės nurodomus veiksmus, dėl ko atsakovo kaltė negali būti kildinama pagal JANĮ 13 straipsnio nuostatas.

2.14. Atsakovas laikosi pozicijos, kad yra įvykdęs visus JANĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus - 2022 m. pavasarį informavo vienintelį UAB „EC Servis“ dalyvį MB „MOG LT“ apie esamus UAB „EC Servis“ įsiskolinimus bei kitus įsipareigojimus, taip pat supažindino su įmonės finansine situacija; įmonė sėkmingai vykdė veiklą, kiekvieną mėnesį generavo stabilias pajamas, vyko mokėjimai ir atsiskaitymai tiek su darbuotojais, tiek su valstybe, tiek su kreditoriais; supažindinus vienintelį akcininką MB „MOG LT“ su UAB „EC Servis“ ataskaita, šis 2022 m. gegužės mėn. rado investuotoją M. J., kuris išreiškė norą įsigyti įmonę ir tęsti jos veiklą; su visa finansine situacija naujasis savininkas, o vėliau ir bendrovės vadovas, buvo supažindintas, jis pats atliko nepriklausomą auditą-ekspertinį bendrovės vertinimą, o vėliau su visa informacija buvo supažindintas ir pasirašytinai. Todėl ieškovės reikalavimai atsakovo atžvilgiu yra atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, dėl ko atitinkamai atsakovui negali kilti ir solidarioji atsakomybė kartu su kitais atsakovais.

3. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovams M. J. ir G. B., kurie apie teismo posėdį informuoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas prašė ieškinį pagal patikslintus reikalavimus tenkinti, poziciją grindė iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

6. Byloje nustatyta, kad:

5.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01087-2022-7, Nr. eB2-2825-577/2022) ieškovei iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d. (e/b t. 1, b. l. 12-15, LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. eB2-2825-577/2022);

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 66 330,12 Eur, o 2023 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patikslinti kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma yra 65906,69 Eur, nes buvo išbraukti iš pirmos eilės kreditorių sąrašo V. B., VSDFV Kauno skyrius su 1 076,70 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (skirtos ir išmokėtos Garantinio fondo lėšos) įtrauktas į antros eilės kreditorių sąrašą, taip pat patikslintas pirmos eilės VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas, sumažinant jį iki 55,02 Eur sumos (e/b t. 1, b. l. 56-58, LITEKO duomenys juridinio asmens nemokumo byloje);

5.3. Juridinių asmenų registro išplėstiniame 2022 m. rugpjūčio 8 d. sąraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 1 d. ieškovės vadovu buvo T. V. (atitinkami faktai registruoti nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 21 d.), nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 4 d. - M. J. (atitinkami faktai registruoti nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 7 d.), o nuo 2022 m. liepos 4 d. iki momento, kada įminei buvo iškelta nemokumo byla – G. B. (atitinkami faktai registruoti nuo 2022 m. liepos 7 d.) (JAR Išrašo 5.2.1-5.2.3 punktai, e/b t. 1, b. l. 35-41);

5.4. Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2022 m. birželio 17 d. ieškovės akcininke buvo MB „MOG LT“ (e/b l. 38);

5.5. MB „MOG LT“ nariais nuo bendrovės įsteigimo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. buvo atsakovas T. V. ir G. V., kuri iki 2022 m. gruodžio 9 d. buvo ir bendrovės vadovė (Steigimo sutarties 7 punktas, dokumentai į bylą pateikti 2023 m. rugsėjo 4 d.); ieškovės nemokumo administratorius pateikė JAR išrašą be istorijos (e/b l. 19);

5.6. JAR 2023 m. sausio 8 d. išraše nurodyta, kad nuo 2021 m. gegužės 10 d. UAB „R2L“ akcininke yra MB „MOG LT“ (e/b l. 42);

5.7. Atsakovo T. V. nurodytas aplinkybes dėl UAB „EC Servis“ akcijų, kurias turėjo MB „MOG LT“ pardavimo M. J. už 1000 Eur ir įmonės dokumentų perdavimo (2022 m. gegužės 31 d. Turto suvestinės (likutinė vertė 6048,52 Eur), 2022 m. gegužės 31 d. pinigų likučių (27284,81 Eur (25057,18 Eur kasoje ir 257,63 Eur banko sąskaitoje)), 2022 m. gegužės 31 d. parengto Skolų nacionaline valiuta detalizuotų sąskaitų suvestinė 28 703,24 Eur sumai, 2022 m. birželio 1 d. Grynųjų pinigų ir kasos dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, 2022 m. gegužės 31 d. Pelno ataskaita, 2022 m. gegužės 31 d. Balansas, kuriame nurodyta, kad turto yra 84 128,27 Eur sumai (A kodas), iš kurio trumpalaikis turtas sudaro 78079,75 Eur (kodas A.2), sąskaitos bankuose yra 3148,63 Eur (kodas A.2.7.1.), bendra įsipareigojimų suma 90 922,04 Eur (kodas B.4), bet po metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 38517,13 Eur (kodas B.4.2), per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 52404,91 Eur (kodas B.4.4.)) patvirtina į bylą pateikti atitinkami įrodymai (e/b l. 118-130); 2022 m. gegužės 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkto 3 pastraipoje nurodyta, kad pirkėjas savarankiškai atliko nepriklausomą perkamų akcijų tikrosios vertės įvertinimą ir įsipareigoja dėl akcijų pirkimo kainos nereikšti jokių pretenzijų; sutarties 6 punkte nurodyta, kad pirkėjas prieš sudarydamas sutartį turėjo galimybė susipažinti ir ir susipažino su bendrovės įstatais, finansinių ataskaitų rinkiniais, akcininkų sąrašais, kitais dokumentais;

5.8. Į bylą pateiktuose dokumentuose iš rekvizitai.lt nurodyta, kad Sodros duomenimis ieškovės darbuotojų 2022 m. birželio 1 dienai buvo 5, o nuo 2022 m. liepos 1 d. – 6, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. – visi darbuotojai atleisti, skola Sodrai 2022 m. balandžio 28 d. buvo 12,96 Eur, skolos 2022 m. gegužės 16 d. nebuvo, skola 2022 m. gegužės 17 d. buvo 12,96 Eur, skolos 2022 m. gegužės 23 d. nebuvo, o toliau jau fiksuojama skola Sodrai 2022 m. liepos 18 d. (e/b l. 21-27); šią informaciją patvirtina Sodros pateikti įrodymai – ieškovė turėjo 462,72 Eur skolą Sodrai, kuri susidarė nuo 2022 m. liepos 1 d., o jai paskaičiuoti 15,73 Eur delspinigiai apima laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. (e/b. t. 2, b. l. 14, 23-25);

5.9. Į bylą pateiktuose dokumentuose iš rekvizitai.lt nurodyta, kad Sodros duomenimis UAB „R2L“, kurios akcininke yra MB „MOG LT“, darbuotojų 2022 m. gegužės 1 d. buvo 11, o 2022 m. birželio 1 d. buvo 14, 2022 m. liepos 1 d. – 13, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 11 (e/b l. 44-50); taip pat matyti, kad ši bendrovė turėjo skolų Sodrai 2022 m. birželio 16, 29 dienomis, kurio buvo padengtos 2022 m., birželio 30 d., o nuo 2022 m. liepos 18 d. vėl fiksuota skola Sodrai);

5.10. INVEGA pažymoje nurodyta, kad po 16,49 Eur palūkanos skaičiuojamos nuo 2022 m. kovo 25 d. (e/b t. 2, b. l. 15); iki sutarties nutraukimo delspinigiai (6 Eur) pradėti skaičiuoti nuo 2022 m. balandžio 25 d. ir iki 2022 m. liepos 27 d. sudarė 37,60 Eur, iki 2022 m. birželio 25 d. sudarė 18,40 Eur (e/b t. 2, b. l. 41); pagal INVEGA pateiktus duomenis apie įmokų mokėjimą matyti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį turėjo mokėti po 462,69 Eur paskolos ir apie 16,23 Eur palūkanų (e/b t. 2, b. l. 46);

5.11. INVEGA pranešimas dėl sutarties nutraukimo siunčiamas 2022 m. birželio 27 d. (e/b t. 2, b. l. 19);

5.12. Iš VMI 2023 m. gegužės 4 d. pranešimo matyti, kad mokestinė nepriemoka 2022 m. liepos 26 d. buvo 862,00 Eur ir ji susidarė už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o prieš tai mokestinė nepriemoka fiksuota tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. (e/b t. 2, b. l. 16-17); mokestinės nepriemokos laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. nefiksuota.

Dėl ieškinio reikalavimų

7. Ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius reiškia reikalavimą dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. (registruota nuo 2021 m. birželio 30 d.) iki bankroto bylos iškėlimo teismui 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, atlyginimo buvusiems ieškovės vadovams. Reikalavimas grindžiamas JANĮ 13 straipsnyje nustatytų bendrovės vadovui keliamų pareigų tinkamu nevykdymu, t. y. 13 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

8. JANĮ 13 straipsnyje yra reglamentuota juridinio asmens vadovo atsakomybė, t. y. minėtos normos 1 dalyje nurodyta, kad Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Minėtos normos 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

9. Juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam yra aptarti JANĮ 6 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad iškilus nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui; tuo atveju, kai juridinis asmuo tampa nemokus, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

10. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui atsiranda už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41 punktas).

11. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas).

12. Ginčo byloje reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės vadovas turėjo imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą ir imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, kai iškilo reali tikimybė dėl įmonės nemokumo (teismo sprendimo 1.7 punktas).

13. Aukštesnės instancijos teismų yra išaiškinta, kad bendrovės vadovas civiline tvarka atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 30 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju, siekiant taikyti civilinę atsakomybę visiems trims buvusiems bendrovės valdymo organams (vadovams), pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš jų atliko jų vadovavimo bendrovei metu.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 1 d. ieškovės vadovu buvo T. V., nors atitinkami faktai JAR registruoti nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 21 d. Nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 4 d. - M. J., atitinkami faktai JAR registruoti nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 7 d. Nuo 2022 m. liepos 4 d. iki momento, kada įmonei buvo iškelta nemokumo byla – G. B., atitinkami faktai JAR registruoti nuo 2022 m. liepos 7 d.) (teismo sprendimo 5.3. punktas).

16. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 5.7-5.11 punktuose nurodytus įrodymus, sprendžia, kad 2022 m. balandžio 25 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nebuvo pagrindo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad įmonė turėjo pradelstų mokėjimų, tačiau jų pagal teismo sprendimo 5.7. punkte nurodytus įrodymus, negalima prilyginti situacijai, sąlygojančiai sprendimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimui. Tokią išvadą sąlygoja Sodros pateikta informacija, iš kurios matyti, kad skolos Sodrai nebuvo didelės, be to, jos laikotarpiu iki 2022 m. liepos 1 d. buvo padengiamos, INVEGA sutartį nutraukė po 2022 m. birželio 27 d. išsiųsto pranešimo dėl įmokų padengimo 1388,07 Eur paskolos sumai ir 48,68 Eur palūkanų ir 18,80 Eur delspinigių (e/b t. 2, b. l. 19). Aplinkybė, kad kreditoriaus UAB „Arginta“ 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad skola 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarė 21521,78 Eur, taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. buvo nemoki. Tai sąlygoja kitą išvadą, kad įmonė 2022 m. rugpjūčio 8 d. turėjo nurodyto dydžio kreditorinį įsipareigojimą; tokią pačią išvadą sąlygoja ir INVEGA 2022 m. birželio 27 d. pranešimas dėl galimo sutarties nutraukimo negavus įmokų už paskolą. Todėl įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovės atstovas neįrodė, kad ieškovė buvo nemoki nuo 2022 m. balandžio 25 d. ar tapo nemokia iki 2022 m. birželio 1 d., kada įmonės vadovo pareigas ėjo atsakovas T. V., nes aplinkybei dėl įmonės nemokumo nepakanka įrodyti, kad įmonė turėjo skolų, būtina įrodyti, kad turėtos skolos atitiko įmonės nemokumo būseną (CPK 12, 178, 185 straipsniai, JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Nepaneigus teismo sprendimo 5.7 punkte nurodytų įrodymų tikrumo, nėra pagrindo išvadai dėl įmonės nemokumo 2022 m. balandžio 25 dienai ar iki 2022 m. birželio 1 dienos. Pažymėtina, kad JANĮ 2 straipsnio 7 punkte pateiktas juridinio asmens nemokumo apibrėžimas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, o 2 straipsnio 7¹ punkte pateikta juridinio asmens nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius, turi būti tiriama kiekvienu ginčo atveju atskirai. Nagrinėjamu atveju, įrodymų dėl įmonės turtinės padėties po 2022 m. birželio 1 d. (balanso ir kt.) nebuvo pateikta, kad būtų pateisinama išvada dėl įmonės nemokumo tikimybės per 3 mėnesius nuo 2022 m. balandžio 25 d., t. y. trijų mėnesių terminą skaičiuojant tokiu atveju iki 2022 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties 10 punkte nurodyta, kad atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nebeturi nei darbuotojo (e/b t. 1, b. l. 14), tuo tarpu ieškovės vadovu būnant atsakovui T. V. bendrovėje dirbo 5 darbuotojai (iki 2022 m. birželio 1 d.), o nuo 2022 m. liepos 1 d. buvo įdarbintas dar vienas darbuotojas, kas leidžia daryti išvadą, kad įdarbinimas sąlygojo įmonėje darbuotojų trūkumą, nes įmonė vykdė veiklą.

17. Teismo vertinimu, ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas T. V. buvo šešėlinis vadovas visą įmonės gyvavimo laikotarpį iki bankroto bylos jai iškėlimo nebuvo įrodytos, o pateiktas buhalterines paslaugas teikusios įmonės darbuotojos (buhalterės) e/laiškas tokios išvados taip pat nesąlygoja; į bylą pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas T. V. perkėlė ieškovės aktyvus į UAB „R2L“, nes tokios išvados neleidžia daryti byloje esanti informacija iš rekvizitai.lt ir t.t., be to, ieškovo atstovas klaidingai nurodo, kad ieškovės akcininko MB „MOG LT“ vadovu aktualiu laikotarpiu (2022 m. balandžio 25 d. – birželio 1 d.) buvo atsakovas T. V., nes vadovu, kaip matyti iš JAR duomenų ir pateiktos steigimo sutarties buvo kitas mažosios bendrijos narys (teismo sprendimo 5.5. 5.6 punktai).

18. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinys tuo pagrindu, kad įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki birželio 1 d., neįrodė, neįrodžius nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas atsakovo T. V. atžvilgiu atmetamas kaip neįrodytas, neįrodžius, kad jis pažeidė aplinkybės dėl įmonės nemokumo. Nors ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tačiau minėta norma reglamentuoja situaciją, kada gali būti kreipiamasi į teismą ir teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Nagrinėjamu atveju, bankroto bylą iškėlęs teismas šio atsakovo atžvilgiu jokio įpareigojimo pateikti ieškovės dokumentus nepriėmė.

19. Pasisakant dėl kitų dviejų atsakovų matyti, kad M. J. nupirko ieškovės akcijas iš MB „MOG LT“ į(si)vertinęs tiek įmonės finansinę padėtį, tiek perėmęs įmonės dokumentus. Išvadą, kad pasikeitus akcininkams, ieškovė kaip įmonė tęsė veiklą, leidžia daryti Sodros duomenys apie papildomai įdarbintą darbuotoją, kas vertintina, kad įmonė prisiėmė papildomus įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismo nutartis, teismui dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės, taip pat INVEGA informacija apie susidariusią skolą nemokant paskolos leidžia daryti išvadą, kad kasoje buvusi grynųjų pinigų suma, kuri buvo perduota kitam vadovui 2022 m. birželio 1 d., buvo pakankama atlikti mokėjimus tiek INVEGA, tiek nuomotojui. Įvertinus Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį įmonėje neliko darbuotojų, kitos skolos tik augo, tai sąlygoja išvadą, kad bendrovės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įvertinus tai, kad teismui nepateikti įrodymai, kokia buvo įmonės finansinė padėtis perleidžiant įmonės akcijas G. B., o viešai prieinami duomenys rodo, kad padėtis įmonėje (tiek Sodros duomenys, įmonės turtas, INVEGA pranešimai, VMI pranešimai, nuomotojo pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos aplinkybės) jau sąlygojo situaciją, kad kitų dviejų vienas po kito bendrovės vadovo pareigas ėjusių asmenų veiksmai (neveikimas) sąlygoja jų atsakomybę įmonei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

20. Nemokumo administratorius nurodo, kad žalos įmonei dydį skaičiuoja ne kaip neįvykdytas prievoles kreditoriams, o tik išvestines prievoles (palūkanas ir delspinigius), kurie atsirado dėl vėlavimo iškelti įmonės bankroto ar nemokumo bylą. Taigi, į nuostolių skaičiavimą yra įtrauktas tik žalos kreditoriams padidėjimas (išvestinės prievolės), o ne pačios įmonės neįvykdytos prievolės.

21. Teismui nustačius, kad dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakingi kiti du ieškovės vadovai, išvestinė žala skaičiuojama kiek padidėjo (išaugo) per šių asmenų vadovavimo bendrovei laikotarpį susidariusių išvestinių prievolių apimtyje. Teismo vertinimu, įmonė į faktinio nemokumo būseną galimai pateko po 2022 m. liepos 1 d., nes kaip minėta, teismo sprendimo 5.7 punkte pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad einamieji ar dalis einamųjų mokėjimų/įsipareigojimų galėjo būti vykdomi 2022 m. birželio mėnesį, jeigu įmonės vadovas būtų tinkamai įgyvendinęs savo įstatyminę pareigą ir savalaikiai iniciavęs įmonės nemokumo bylą - išvestinės prievolės nebūtų padidėjusios (nebūtų atsiradę palūkanos ir delspinigiai), kurie išaugo dėl to, kad atsakovai vadovai po 2022 m. liepos 1 d. tęsė nemokios įmonės veiklą.

22. Ieškovė nurodo, kad žala skaičiuojama pagal bankroto byloje patvirtinus antruoju etapu tenkintinus reikalavimus, kurie buvo patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi: VSDFV Vilniaus sk. - 15,73 Eur (privalomųjų įmokų delspinigiai), VMI prie LR FM - 223,79 Eur (mokestiniai delspinigiai), UAB „Investicijų ir verslo garantijos (Invega) - 691 Eur (delspinigiai), UAB „Juris LT - 309,05 Eur (delspinigiai). Iš viso: 1239,57 Eur.

23. Išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus, įvertinus aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad žalos suma tikslintina, teismui pripažįstant pagrįstu reikalavimą nurodytu pagrindu atlyginti žalą taip - VSDFV Vilniaus sk. – 13,46 Eur (privalomųjų įmokų delspinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. (10,54+2,92), e/b t. 2, b. l. 5-6); VMI prie LR FM – 79,45 Eur (32,91+27,30+19,24) (mokestiniai delspinigiai); UAB „Investicijų ir verslo garantijos (Invega) – 588,03 Eur (delspinigiai, e/b t. 2, b. l. 41), t. y. ta suma, kurią ieškovė įvardijo kaip kitų dviejų atsakovų veiksmais sąlygotą žalą (patikslinto ieškinio 19 punktas). Bendra žalos suma sudaro 680,94 Eur (13,46+79,45+588,03). Teismo nustatyta 680,94 Eur žala iš atsakovų M. J. ir G. B. priteistina solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

24. Į žalos sumą kreditoriaus UAB „Arginta“ įtrauktą pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo paskaičiuotų delspinigių 375,15 Eur sumą teismas neįtraukia, nes nurodyti delspinigiai paskaičiuoti iki 2022 m. gegužės 24 d., o įmonės nemokumas, sąlygojantis vadovų atsakomybę, konstatuotas nuo 2022 m. liepos 1 d. (e/b t. 2, b. l. 7, 44). Taip pat teismas laiko neįrodytu žalos dydį UAB „Juris LT - 309,05 Eur (delspinigiai), nes teismui nepateiktas šios sumos paskaičiavimo detalizacija, todėl vadovaujantis CK 6.245-6.249 straipsniais, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio šioje dalyje, nes bankroto byloje teismas tvirtino kreditoriaus UAB „Juris LT kreditorinį reikalavimą antruoju etapu (309,05 Eur), tačiau sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, pagrįstos žalos dydis yra viena iš būtinųjų civilinei atsakomybės sąlygų (e/b t. 1, b. l. 57).

25. Kiti šalių argumentai, dėl kurių teismas atskirai nepasisakė, nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės.

26. Ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisiant 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Įvertinus ieškovės atstovo advokato parengtus procesinius dokumentus, aplinkybes dėl ieškinio tikslinimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atlyginti tik dalį patirtų advokatų atstovavimo išlaidų byloje, t. y. 150 Eur (e/b t. 1, b. l. 106-107, LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovui, kurio atžvilgiu ieškinys atmestas, jo patirtos teisinių paslaugų išlaidos neatlyginamos, nes nepateikta dokumentų rengimo sutartis teismui.

28. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, sudaro 59,76 Eur ir priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88, 92, 96 straipsniai). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų į valstybės pajamas lygiomis dalimis priteisti 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 92, 96 straipsniai). Viso lygiomis dalimis priteisti 81,76 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259-270, 293 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „EC Servis“, j. a. k. 302773632, naudai 680,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Renata Kasimovienė