Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui G. K., dėl pripažinimo, kad paskolos sutartis nesudaryta ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovas iš atsakovo pagal 2007-10-24 paskolos sutartį buvo pasiskolinęs 64000,00 litų pervežimų verslui vykdyti, skolinosi be užstato, pasitikėjimo pagrindu, nes buvo geri draugai. Buvo susitarę dėl 7 proc. mėnesinių palūkanų, per vieną mėnesį, kaip numatyta sutartyje, atiduoti paskolos negalėjo ir neketino, atidavinėjo dalimis, kai susitikdavo su atsakovu. Ieškovo teigimu minėta sutartis taip ir nebuvo iki galo įvykdyta, atsakovas jam pasiūlė 2011-06-01 pasirašyti naują paskolos sutartį, tačiau pagal ją pinigų iš atsakovo negavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas su ieškovu 2007-10-24 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino ieškovui 64000,00 litų, atsakovas raštu vedė skolos ir palūkanų gražinimo apskaitą (3-4, 7-8 b.l.). 2011-06-01atsakovas pagal paskolos sutartį Nr. 11 paskolino ieškovui 28600 eurų, ieškovas patvirtino, kad pats ranka įrašė sutartyje terminą- 60 mėnesių bei kaip paskolos gavėjas surašė savo ranka savo duomenis, paskolos sumą ir pasirašė.

Kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu, šalys neginčija abiejų sutarčių sudarymo fakto. Ieškovas ginčija faktą, kad pagal antrą sutartį gavo pinigus bei argumentuoja, kad 2011-06-01 sutarties 5.2. punkte jis įrašė savo rekvizitus kaip paskolos gavėjas, tuo tarp to paties punkto eilutėje „paimta suma žodžiais ir parašas“ jo ranka įrašyta paimta suma, tačiau parašo nėra. Atsakovas šiam ieškovo argumentui prieštaravo, nurodė, kad tiek šioje, tiek 2007-10-24 sudarytoje sutartyje tiek paskolos davėjas, tiek gavėjas pasirašė po vieną kartą. Be to, žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad 2007-10-24 sudarytą paskolos sutartį dėl 64000 litų paskolos suteikimo ieškovas baigė vykdyti 2011 metų pradžioje, šios sutarties originalą po įvykdymo atsakovas gražino ieškovui. Tuo tarpu vienintelis 2011-06-01 sutarties egzempliorius yra pas atsakovą, kas, kaip teigiama šalių pasirašytos sutarties 4.5. punkte reiškia, kad paskolos sutarties buvimas pas paskolos gavėją yra vienas iš įrodymų, kad paskola grąžinta, reiškia, ieškovas tokio įrodymo neturi.

Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-203/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Nagrinėjamos bylos šalių ginčo santykiai kildinami iš paskolos sutarties, kurios sudarymo faktas įrodinėjamas paskolos sutartimi. Pagal LR CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento; tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Būtent šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką.

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilęs dėl pinigų perdavimo fakto, tai reiškia ginčo dėl paskolos sudarymo fakto buvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).

Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pripažino, kad sudarydamas su atsakovu 2011-06-01 paskolos sutartį Nr.11 pats savo ranka 3.1. punkte įrašė vietoje vieno mėnesio termino skaičių „60“, be to punkte 5.2. įrašė savo pavardę, vardą, namų adresą, asmens kodą bei pasirašė. Tai kad ieškovo parašas yra ne ties įrašu „paimta suma žodžiais ir parašas“ o šiek tiek aukščiau, tačiau tame pačiame sutarties punkte, teismo manymu neįrodo, kad pinigai ieškovui nebuvo perduoti.

Pažymėtina, kad pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra nenuoseklus ir teigia prieštaringus teiginius. 2016-10-03 Šiaulių apygardos teismui pateiktame triplike ieškovas tvirtina, kad iki 2016-06-01 ieškovas 28600 eurų skolą bei 13400 eurų palūkanų atsakovui sumokėjo, be to teigė, kad pirma grąžino skolą, o po to sumokėjo palūkanas, todėl prašė perskaičiuoti palūkanas bei nurodė, kad artimiausiu metu teiks priešieškinį dėl neprotingai didelių palūkanų sumažinimo (40-41 b.l.). Triplike neužsimenama, kad 2011-06-01 paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o ieškovas pinigų negavo. 2016-10-24 teikdamas priešieškinį Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-780-440/2016 ieškovas taip pat neteigė, kad sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, minėtu priešieškiniu tik buvo prašoma sutartyje susitartas 7 proc. mėnesines palūkanas sumažinti, pakeisti jų dydį iki 9 proc. metinių palūkanų (42-44 b.l.). Tik 2016-12-19 teiktame priešieškinyje Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-780-440/2016, kuris nebuvo teismo priimtas, atsirado ieškovo reikalavimas pripažinti, kad 2011-06-01 paskolos sutartis Nr. 11 tarp šalių nebuvo sudaryta (49-51 b.l.). Šiaulių apygardos teismui šio priešieškinio nepriėmus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Teismo manymu, ieškovas ieškinio nepagrindė, tai yra tik jo naujai sugalvota gynybos versija kaip vienas iš būdų vilkinti apeliacinio skundo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-780-440/2016 išnagrinėjimą Lietuvos Apeliaciniame teisme bei taip atitolinti skolos išieškojimą.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais -550,00 eurų už teisinę pagalbą. Taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 644,00 eurų žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas bei 2,90 euro procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso iš ieškovo valstybei priteistina 646,90 euro bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. K., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) , 550,00 eurų (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 646,90 euro (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.