- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-900-298/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03672-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- G. C.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,
dalyvaujant G. C., jo atstovei adv. A. Macijauskienei,
išnagrinėjęs G. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje, išsiskyrusio, dirbančio Žmogaus studijų centro vadovu, 1 kartą bausto administracine tvarka, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. C. 2015 m. kovo 10 d., 16 val., Vilniuje, Kareivių g. – Verkių g. sankryžoje, vairavo automobilį „S. L.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 8, 126 punktų reikalavimus, tuo kad:
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.;
buvo neatidus, apsisukdamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė pradėjusį važiuoti automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abi transporto priemones apgadino,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimai įrodyti: G. C. paaiškinimu protokolo surašymo metu ir teisme, kad sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į kairę bandė apsisukti ir išgirdo susitrenkimo garsą, po kurio sustojo. Dešinėje važiavusio automobilio vairuotojas pradėjo jam gestais rodyti nepasitenkinimą, tačiau nuvažiavo. Jis apsisuko, dar kartą sustojo, tačiau kadangi kitas automobilis nuvažiavo, įvertinęs menką automobiliui padarytą žalą jis iš įvykio vietos pasišalino; D. L. T. rašytiniu paaiškinimu, kad jam važiuojant 30 km/h greičiu antroje juostoje iš trijų, automobilis „Subaru“ suko į kairę ir kliudė jo automobilį, tačiau nesustojo ir nuvažiavo. Automobilio „Subaru“ vairuotojas jam sustojus grūmojo kumščiu ir kažką šaukė. Įvykio vietoje jis pats neliko, o pasitraukė į šalia esančią degalinę, kad netrukdytų eismui; administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, duomenimis apie pranešimą, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, vaizdo įrašu, kurie patvirtina, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. C. pažeidė kelio ženklą, draudžiantį sukti į kairę, apsisukdamas kliudė šalia jo važiuojantį automobilį ir jį apgadino.
Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad G. C. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., t. y. iš įvykio vietos pasišalino apie jį nepranešęs policijos pareigūnams. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, kuriuos ištyrus proceso metu, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam surašytas pažeidimo protokolas. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-990/2006, N62-964/2012).
ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014 ir kt.).
G. C. pateikė teismui paaiškinimus, kad sutinka padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 2 d., tačiau nesutinka padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Jis nurodė, kad jis savo paaiškinime, pateiktame Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui teigė: „darydamas manevrą išgirdau silpną garsą kairėje pusėje ir įtardamas susilietimą su kitu automobiliu, sustojau. Mano dešinėje stovėjęs automobilis pradėjo važiuoti, gestais parodydamas savo nepasitenkinimą. Kadangi automobilis, su kuriuo galimai susilietėme nuvažiavo, aš apsisukau sankryžoje, dar kartą sustojau, ir [..,] nuvažiavau toliau“. Iš šių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. C. net nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, nes kito automobilio savininkas, neparodė jokio signalo, kad būtų jautęs susilietimą. Iš kito asmens, dalyvavusio eismo įvykyje veiksmų nebuvo pagrindo manyti, kad buvo eismo įvykis. Iš vaizdo medžiagos, esančios byloje matyti, kad D. L. T. nė nestabtelėjo važiuodamas per sankryžą ir toliau tolygiu greičiu nuvažiavo. Tuo tarpu G. C., stabtelėjo sankryžoje ir atsisukęs pažiūrėjo į D. L. T. vairuojamą automobilį, kuris ne nestabtelėjęs nuvažiavo. Iš vaizdo medžiagos, esančios byloje matyti, kad D. L. T. turėjo kur pasukti, tiek į kairę, tiek į dešinėje pusėje esančią degalinę ir apžiūrėti savo automobilį, jei būtų manęs, kad įvyko autoįvykis, bet to nepadarė. Jei iki tol G. C. buvo kilę įtarimų dėl galimo automobilių kontakto, tai D. L. T. nuvažiavus iš įvykio vietos, abejonės išsisklaidė. G. C. nesuvokė, kad įvyko autoįvykis ir išvažiavo tik dėl to, kad išvažiavo D. L. T., taip savo konkliudentiniais veiksmais parodydamas, kad nieko neatsitiko. Laiko atotrūkis tarp autoįvykio ir pranešimo policijai rodo, kad D. L. T. neįtarė, jog autoįvykis įvyko ir tik praėjus kuriam laikui pastebėjęs jo automobiliui padarytą žalą grįžo į įvykio vietą. G. C. buvo suklaidintas tokio elgesio ir nors įtarė, kad automobiliai galėjo kontaktuoti, pamatęs, kad D. L. T. nuvažiavo, pagalvojo, kad jo automobiliui nebuvo padaryta žala ir automobiliai nesusilietė. Siekdamas visiškai išsklaidyti abejones dėl įvykusio autoįvykio, G. C. sustojo šalikelėje apžiūrėti savo automobilio ir galbūt sulaukti apsisukusio D. L. T.. Ten palaukė keletą minučių. Jis priešingai, nei teismų praktikoje dažnai nustatoma, kai asmuo pasišalina iš įvykio vietos skubėdami, neskubėjo, bet lūkuriavo, gal sulauks galimai autoįvykyje dalyvavusio kito asmens. Apžiūrėjęs automobilį G. C. pamatė menkus įbrėžimus ir nebuvo tikras ar įbrėžimai atsirado anksčiau ar galimo autoįvykio metu. Jo įtarimus, kad autoįvykio nebuvo, pastiprino kito autoįvykyje dalyvavusio automobilio išvažiavimas, todėl jis išvažiavo iš įvykio, kurio nemanė įvykus, vietos. G. C. sąmoningai nesistengė išvengti autoįvykio pasekmių, o būdamas sąžiningas, doras ir atsakingas už savo veiksmus pilietis, rodė iniciatyvą dėl pažeidimo tyrimo. Tai, kad nebuvo motyvų tyčia pasitraukti iš įvykio vietos, įrodo ir ta aplinkybė, jog G. C. yra apsidraudęs savo vairuotojo civilinę atsakomybę ir jam nėra prasmės vengti prisiimti atsakomybę už eismo įvykį.
Iš byloje pateikto vaizdo įrašo bei transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad kontaktas tarp automobilių buvo silpnas ir jiems padaryti apgadinimai nedideli. Vaizdo medžiagoje matyti, kad abu automobiliai po kontakto trumpam stabteli ir nuvažiuoja. Automobilis „T. A.“ taip pat nuvažiuoja. G. C. paaiškinime nurodyta, kad po eismo įvykio jis apsisuko ir sustojęs laukė atvažiuojančio apsisukusio kito automobilio vairuotojo, tačiau jo nesulaukęs nuvažiavo. Byloje nėra tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad abu vairuotojai nuvažiavo. Visas byloje kilusias abejones vertinant asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, teismas neturi pagrindo teigti, kad G. C. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 219.1. p. numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą. Šiuo atveju nei G. C., nei D. L. T. nedelsdami nesustojo, automobiliams padarytos žalos neįvertino ir dėl to G. C. dėl susidūrimo silpnumo ir automobiliams padarytos žalos mažareikšmiškumo, nesustojus D. L. T., turėjo pakankamą pagrindą nuspręsti, kad toks įvykis nelaikytinas eismo įvykiu, todėl ir nemanė, kad turi pareigą elgtis taip, kaip nustato Kelių eismo taisyklės.
Byloje yra G. C. paaiškinimai, jis padėjo ištirti įvykio aplinkybes ir išsamiai jas išdėstė. Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, bei visas abejones įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nelaikytina įrodyta, kad G. C. pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė, kad jis yra susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms. Nesant G. C. tyčios padaryti pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).
G. C. prisipažino padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 2 d., dėl jų gailisi ir tai lengvina jo atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2014-08-31 pagal ATPK 123 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, į G. C. asmenybę, kuris dirba ir yra charakterizuojamas teigiamai, 1 kartą baustas administracine tvarka, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, todėl jam skirtinos mažiausios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. C. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 124¹ str. 2 d. ir skirti:
- pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 eurų baudą;
- pagal ATPK 124¹ str. 2 d. – 28 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.