Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. balandžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 55,03 Eur (penkiasdešimt penkių eurų, 3 centų) bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą neatliktą bausmės dalį ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo bei 55,03 Eur (penkiasdešimt penkių eurų, 3 centų) bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius panaikinta.

Priteista iš R. G. 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės ir 400,00 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L., gim. 1960 m. gruodžio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 7.30 val., iš sunkvežimio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kabinos slapta pagrobė svetimą, A. L. priklausantį 400 eurų bendros vertės, turtą: 20 eurų vertės vyrišką rankinę, 150 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 10 eurų vertės segtuvą, 10 eurų vertės prožektorių, 45 eurų vertės elektroninę cigaretę, 165 eurų vertės navigaciją „Tom Tom“ su laikikliu.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas nurodė palaikantis apeliacinį skundą, prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, kadangi skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvio apeliacinį skundą patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde neginčijama kaltė dėl nusikalstamos veikos, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, padarytai nusikalstamai veikai adekvačią ir teisingą bausmę. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tuomet, kai ji bus tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.

8. R. G. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padarius svetimo turto vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas už šio nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju buvo parinkta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatyta mažesnė nei sankcijos vidurkis. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

9. Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi) ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalstamą veiką R. G. padarė būdamas recidyvistu). Padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tyčinis, baigtas ir neatsitiktinio pobūdžio.

10. Apylinkės teismas, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai vertino, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis (2 t., b. l. 16-89), anksčiau jis teistas aštuonis kartus, iš jų septynis kartus dėl nusikaltimų nuosavybei, nusikaltimus daro ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio šalyse. R. G. sistemingai baudžiamas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 96-109), vyrauja administracinės teisės pažeidimai, kuriais vis kėsinamasi į tą patį objektą – nuosavybę. Nuteistasis sistemingai grobia svetimą turtą ir tokiu elgesiu daro administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje), paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų. R. G. nevedęs, neturi išlaikytinių, nedirba, anksčiau darbo santykių turėjęs (2 t., b. l. 111, 114, 117). Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos apie apeliantą spręstina, jog darbinių santykių išlaikymui ir pastovumui didelės reikšmės neteikė, įdarbintas vykdė jam nurodytas užduotis, tačiau po dirbtų dviejų dienų, į darbą neatvyko. Byloje nėra duomenų, kad R. G. turi sveikatos problemų, jų nenurodė ir pats nuteistasis, todėl šis veiksnys nelaikytinas trukdžiu teisėtai dirbti ir gauti pajamas. Tai kas aptarta tik patvirtina, kad pasirinkdamas antivisuomeninį elgesį, nors ir galėdamas dirbti, nuteistasis pelnosi pragyvenimui, veikdamas neteisėtai. Ankstesni jo teistumai tik patvirtina, kad nuteistasis jau yra atlikęs ir trumpalaikę laisvės atėmimo (arešto) bausmę, ir realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog R. G. iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuris 2018 m. balandžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas, nuteistas galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 112,98 Eur bauda. Minėtas aukštesnysis teismas nuteistajam taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Į bausmės laiką įskaitė atliktą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis į probacijos tarnybos duomenų registrą įrašytas 2018 m. gegužės 3 d., o jau 2018 m. rugsėjo 10 d. vėl nusikalto. Taigi, nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog R. G. nedarant dėl savo elgesio jokių išvadų, vėl nusikaltus bausmės vykdymo atidėjimo metu, turi būti skiriama tik terminuota laisvės atėmimo bausmė, nes nuteistajam net ir ankstesnių bausmių atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, teigiamos įtakos elgesiui neturėjo - jis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Akivaizdu, jog toks elgesio modelis yra nuteistojo gyvenimo būdas, rodantis jo polinkį ignoruoti įstatymus, veikti antivisuomeniškai, nepateisinant teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo t. y. atidėjus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismui paskyrus švelnesnę bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas, ji nebus pakankama nuteistojo antivisuomeninėms nuostatoms pakeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir adekvati bausmės rūšis, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumą bei paties R. G. asmenybę.

11. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo principų taip pat nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas bausmę nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už svetimo turto pagrobimą kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki trejų metų. Šios bausmės vidurkis yra vieneri metai šeši mėnesiai penkiolika dienų. Apylinkės teismas, įvertinęs R. G. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgdamas į nuosprendyje aptartas ir bausmės skyrimui reikšmingas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skyrė nuteistajam mažesnę bausmę nei galimas bausmės vidurkis. Be to, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi R. G. savo kaltę visiškai pripažino, teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo reikalavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies bausmę, kurią dar labiau mažinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

12. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Nepažeidžiant bendrinimo su kitu nuosprendžiu paskirta bausme taisyklių, apeliantui paskirta galutinė bausmė už aptariamą nusikaltimą (terminuotas 4 mėnesių laisvės atėmimas) nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga bausme. Priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra tinkamai individualizuota. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo ir pasireiškia asmens nubaudimas. Todėl asmuo, žinantis apie gresiančią bausmę ir nepaisantis jos, pasirinkęs tokį elgesio modelį, kaip nusikalstamos veikos darymas, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti net ir griežtai nubaustam.

13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo R. G. paskirta bausmė yra nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų tinkamai individualizuota,, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.